Koronavirusas COVID-19

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Antikūnų tyrimas galimybių pasui pratęsti galios ir jį atlikus po vakcinacijos, apie tokius ruošiamus pakeitimus pranešė ministras Arūnas Dulkys. Pasak ministro, yra dažnai klausiama, ką daryti, jei ir po pilno pasiskiepijimo turima pakankamai antikūnų. „Tai šiandien Vyriausybės nutarimo projekte taip pat yra numatyta galimybė, kad būtų galima pasidaryti serologinį tyrimą ne tik persirgus, bet ir tiems, kurie yra pasiskiepiję tam, kad galėtų priimti sprendimą pasitikrinę.

Vyriausybė trečiadienį turi apsispręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. Ministras Arūnas Dulkys ramina, kad jis niekaip neapribos veiklų, kurios yra bent kaip nors susijusios su vaikų ugdymo procesu. „Taip, šis klausimas yra šiandienos darbotvarkėje ir Vyriausybės posėdžio metu bus galutinai apsispręsta“, – žurnalistų paklaustas apie sprendimą ankstinti prievolę turėti galimybių pasą.

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ragina neatskleisti informacijos apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas kitiems asmenims. „Lietuvoje duomenis apie sunkias ir nesunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus, įskaitant vakcinas, rinkti yra įgaliota tik VVKT“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime. Tarnybos teigimu, viešojoje erdvėje atsiranda skatinimų teikti informaciją apie tokias reakcijas kitiems asmenims.

Praėjusią parą nustatytas 2151 naujas COVID-19 atvejis, mirė 19 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2390 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 10 tūkst. 902 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1747 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 154 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 15,9 tūkst.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ pasirašė susitarimą su tarptautiniu Vaistų patentų biuru (MPP), kuriuo leido kitoms farmacijos kompanijoms gaminti jos sukurtą geriamą vaistą nuo COVID-19 ligos. „Susitarimas pagrįstas esmine „Pfizer“ strategija, kuria siekiama užtikrinti vienodą prieigą prie COVID-19 vakcinų ir vaistų visiems žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena skurdžiausiose pasaulio vietovėse“, – teigiama JAV bendrovės pranešime.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Premjerė Ingrida Šimonytė sostinės „Litexpo“ parodų centre trečiadienį skiepysis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Ministrė pirmininkė praėjusią savaitę teigė, kad pagal skiepų kalendorių, jai sustiprinantis skiepas priklausytų tik gruodžio viduryje, bet ji apsisprendė vakcinaciją pasiankstinti Vyriausybei sutarus dėl tokios galimybės visiems norintiems.

Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl galimybių paso išdavimo ir galiojimų pakeitimų. Ketinama sutrumpinti galimybių paso galiojimo laiką, taip pat apibrėžti, kad jis būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vaikams galimybių paso prireiks tik norint pramogauti, neformaliam ir pagrindiniam ugdyme jis nebus taikomas. Premjerė pristatė sprendimus dėl pandemijos valdymo, kuriuos trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Nors pasiskiepijus gerokai sumažėja rizika užsikrėsti COVID-19, tačiau praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo pasiskiepijimo, tikimybė užsikrėsti gali išaugti. Siekiant mažinti užsikrėtimų skaičių nuo lapkričio 17 d. izoliacija bus privaloma ir pasiskiepijusiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19. Izoliuotis reikės tol, kol bus gautas neigiamas PGR tyrimo atsakymas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis tikina, kad viešojoje erdvėje kalbantys sveikatos ekspertai, kurių patarimų klausosi ir Vyriausybė, kelia žmonėms nemažai abejonių ir neskatina jų skiepytis. S. Skvernelio nuomone, vakcinacijos proveržio nesukels ir siūlymas daugiau žmonių skirti 100 eurų išmoką. Buvęs premjeras ragina ieškoti autoritetų, į kurių žodžius įsiklausytų skirtingos visuomenės grupės.

Daliai parlamentarų siūlant praplėsti 100 eurų skyrimo už skiepą nuo koronaviruso, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė idėją vertiną skeptiškai. Jos teigimu, tokią priemonę galima svarstyti kalbant apie trečiąją vakcinos dozę, tačiau norint priimti sprendimą, tam reikia daugiau laiko.

Seimo nariai palaiko 100 eurų už skiepą programą ir siūlo ją plėsti į kitas amžiaus grupes. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertina kolegų užmojus ir teigia, kad diskusija apie galimybę daugiau žmonių skirti išmoka už vakcinaciją – galima. Visgi kokios amžiaus grupės galėtų sulaukti išmokos, anot V. Čmilytės-Nielsen, dar reikia diskutuoti.

Medikų profsąjungos: medikai, globos darbuotojai kontaktines paslaugas gali teikti tik pasiskiepiję Atsižvelgiant į prastą COVID-19 situaciją šalyje, Santaros klinikų profesinių sąjungų atstovai pritaria Sveikatos ministerijos svarstymams tam tikrose srityse leisti dirbti tik paskiepytiems asmenims. Tai ypatingai svarbu sveikatos apsaugos, globos, o taip pat ir kontaktines paslaugas teikiančiuose sektoriuose.

Praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė 23 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 2385 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9855 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1779 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,7 tūkst.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva sušauktą partijų lyderių ir ekspertų pasitarimą dėl COVID–19 pandemijos valdymo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė pakartotinai teikia savo siūlymus, kurie, ministrų kabineto narių nuomone, prisidėtų prie efektyvesnio pandemijos valdymo, rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pranešime.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje ketina apsispręsti dėl griežtesnių COVID-19 valdymo priemonių. Tarp jų – su galimybių paso išdavimu ir galiojimu susiję pakeitimai. Ketinama apriboti, su kokiais testais bus gaunamas galimybių pasas ir kiek laiko jis galios, tačiau jį galės gauti ir vaikai nuo 12 metų. Parengtame Vyriausybės nutarimo dokumente numatoma, kad galimybių pasas būtų išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacija ir kovidinis skyrius: kol vieni skyriuje gulintys ir dūstantys koronavirusu užsikrėtę ligoniai atgailauja, kad laiku nepasiskiepijo, kiti į vakcinas moja ranka ir sako, kad persirgę turės natūralų imunitetą. Tiesa, jau į reanimaciją papuolę COVID-19 pacientai maldauja gydytojų gelbėti jų gyvybes ir skiepyti čia pat – vietoje.

Būrelis basų mamų ir dešimtys jas palaikančiųjų protestuotojų sostinėje prie Vyriausybės reikalavo atsisakyti planų galimybių pasus įvesti ir vaikams nuo 12-os metų. Susirinkusieji piktinosi, kad valdžia neva bando priversti atžalas skiepyti. Sveikatos apsaugos ministras ragina tėvus pasikliauti mokslu ir nebijoti vakcinacijos, o Prezidentas gelia Vyriausybei, kad ši vis dar nesiima tinkamu priemonių įtinant žmones vakcinuotis.

Nuo lapkričio 15 d. į viešąsias uždaras erdves ar viešąjį transportą galima patekti tik dėvint medicinines kaukes ar respiratorius. Tačiau dalis žmonių tokio reikalavimo neišgirdo, tad ne vienam teko susidurti su prekybos centrų, parduotuvių, įstaigų apsaugos darbuotojais ar kontrolieriais viešąjame transporte. Prie įėjimo į prekybos centrą Kaune retkarčiais net eilės nutįsta.

Po prezidento, premjerės Ingridos Šimonytės, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir ekspertų susitikimo kai kurie parlamentinių partijų lyderiai teigia, kad valdant pandemiją buvo padaryta tam tikrų klaidų. Pasak Ramūno Karbauskio, didžiausia klaida – pažadas apie 130 pandemijos valdymui skirtų žingsnių, o Vilija Blinkevičiūtė pastebi stiprų politikų susiskaldymą ir etikečių klijavimą.

Nepaisant dalies visuomenės nepritarimo, sprendimą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 m. įvedimo ketinama priimti trečiadienį, patvirtino ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, šios tvarkos įsigaliojimo laikas gali keistis, nei skelbta iš pradžių. Paklaustas, kada bus priimtas sprendimas dėl galimybių paso nuo 12 m. įsigaliojimo, ministras priminė, kad praėjusią savaitę šis klausimas buvo Vyriausybės pasitarimo stadijoje.

Panašu, kad neigiamo Vėlinių efekto išvengti pavyko ir greitai galima pasiekti piką, dabartinę situaciją įvertino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tiesa, jis dar siūlė palaukti, kokia situacija bus vaikams grįžus į mokyklas.  Paklaustas, ar gali būti prieita ta riba, kai dėl lovų užimtumo tektų skelbti karantiną, ministras tvirtino, kad situacija šiuo metu yra stabili. „Kol kas matau pagal skaičius, [kad] situaciją kol kas pilnai valdome.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl neatidėliotinų sprendimų valdant pandemiją, rašoma socialdemokratų pranešime. Socialdemokratai aukščiausiems šalies vadovams pateikė dokumentą, kuriame raginama nedelsiant peržiūrėti ir iš esmės keisti pandemijos valdymo strategiją ir taktiką – siūlomi penki vienas kitą papildantys sprendimų paketai.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Tai kelia ažiotažą visuomenėje ir dalis nesiskiepijusių grasina apskritai išeisiantys iš darbo.

Šalies mokyklose ir darželiuose epidemiologai fiksuoja 415 aktyvių protrūkių, juose nustatyta 2060 susirgimo atvejų, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, 90 proc. visų šių atvejų yra pirminiai, t.y. užsikrėtė ugdymo įstaigų vaikai arba darbuotojai, dešimtadalis – šeimų nariai. Dėl šių protrūkių yra arba buvo izoliuoti iš viso 2697 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Po savaitgalio – liūdna naujiena. Tarp COVID-19 aukų vėl pateko jauna, vos per 30 m. amžiaus moteris. Statistikos departamento duomenimis, ji nebuvo pasiskiepijusi pagal pilną vakcinacijos schemą. Atvirieji Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi Kauno miesto gyventoja. Ji pasiskiepijusi nebuvo.

Praėjusią parą nustatyti 947 nauji COVID-19 atvejai, mirė 25 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 297 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyto 974 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1823 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu daugiau nei prieš parą, 152 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 4,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,5 tūkst.

Izraelis sekmadienį suteikė leidimą pradėti skiepyti 5–11 metų vaikus vakcina nuo COVID-19, sukurta bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“. „Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius (...) leido vakcinuoti 5–11 metų vaikus“, – sakoma ministerijos pranešime. Izraelis buvo viena pirmųjų šalių, pernai pradėjusių skiepijimo kampaniją, sudaręs susitarimą su „Pfizer“ dėl milijonų vakcinos dozių įsigijimo mainais į duomenis apie preparato veiksmingumą. Skiepijimo kampanija leido 9 mln.

Nuo šiandien, lapkričio 15 d., viešose uždarose patalpose galima dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kitaip tariant, visos kitos kaukės, veido dangalai ar skydeliai nėra pripažįstami ir gyventojai su jomis įleidžiami į uždaras patalpas nebus. Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad toks reikalavimas įsigalioja nuo pirmadienio. Taip pat nuo gruodžio 1 d. numatyta, kad visi moksleiviai, įskaitant pradinukus, ir ugdymo įstaigų darbuotojai taip pat privalės dėvėti kaukes.

Šią savaitę sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimu įsigalioja su COVID-19 pandemijos valdymu susiję pokyčiai. Nuo pirmadienio visiems gyventojams privaloma dėvėti tik medicinines kaukes, o nuo trečiadienio keičiasi izoliacijos ir skiepijimo tvarka. Nuo lapkričio 15 dienos, pirmadienio, įsigaliojo įpareigojimas visiems gyventojams dėvėti ne bet kokias, o tik medicinines kaukes ar respiratorius.

Koronavirusas ir dėl jo sutrikusios medicinos paslaugos jau paveikė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmę. Pernai labiausiai – maždaug pusmečiu sumažėjo darbingo amžiaus vyrų vidutinė gyvenimo trukmė, sako Valstybės kontrolė (VK).    „Įdomu tai, kad iš esmės Lietuva turi vieną didžiausių vidutinės gyvenimo trukmės praradimų tarp aukštų pajamų šalių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Austrijoje smarkiai padidėjus sergamumui koronavirusine infekcija, kancleris Alexander'is Schallenbergas sekmadienį paskelbė, jog pirmadienį prasidės visoje šalyje galiosiantis karantinas nepasiskiepijusiesiems nuo COVID-19. Austrijoje jau pasiskiepijo apie 65 proc. iš beveik 9 mln. gyventojų ir šis rodiklis yra mažesnis už Europos Sąjungos (ES) 67 proc. vidurkį. Tuo tarpu per parą nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai šią savaitę pasiekė rekordinį lygį. „Padėtis yra rimta.

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 14 442 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat užregistruota 46 anksčiau užsikrėtusių žmonių mirtis, sekmadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija. Ankstesnę dieną fiksuoti 14 292 nauji COVID-19 atvejai ir 266 pacientų mirtis. Sekmadienio duomenimis, šalies ligoninėse gydomi 13 573 COVID-19 pacientai, iš kurių 1 159 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 8 558 testus patvirtinti 765 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 28 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 422 naujus užsikrėtimo atvejus ir 51 paciento mirtį. Dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis per parą sumažėjo nuo 1 174,5 iki 1 119,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 525 (68,6 proc.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 544 testus nustatyta 561 naujas koronavirusinės infekcijos atvejis, taip pat mirė penki anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną skelbta apie 993 naujus COVID-19 atvejus ir 6 pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 369 žmonės nėra visiškai pasiskiepiję.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 38 823 nauji COVID-19 atvejai, taip pat mirė 1 219 anksčiau užsikrėtusių žmonių, rodo sekmadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. Ankstesnę dieną buvo nustatyti 39 256 nauji COVID-19 atvejai ir mirė 1 241 anksčiau užsikrėtęs žmogus – daugiausiai nuo pandemijos pradžios. Naujų COVID-19 atvejų paros skaičius Rusijoje nuo savaitės vidurio laipsniškai mažėja – antrą kartą nustatyta mažiau nei 39 tūkst.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 14 490 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, taip pat mirė 403 anksčiau užsikrėtę žmonės, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 23 572 naujus koronavirusinės infekcijos atvejus bei 695 pacientų mirtį.

Praėjusią parą nustatyti 1433 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. 16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 612 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 1 tūkst. 917 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1775 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug penkiasdešimčia daugiau nei prieš parą, 150 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 7,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 5 tūkst.

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios iki sekmadienio ryto išaiškinta 252 974 580 užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų, pranešė Merilande įsikūręs Johnso Hopkinso universitetas. Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 5 095 564. Po 20 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Nuo pirmadienio leidžiant dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius, farmacininkė paaiškina, kaip atpažinti, ar kaukė medicininė. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti tik spalva taip nereikėtų, medicininės kaukės gali būti įvairių spalvų – tiek įprastos mėlynos, tiek ir, pavyzdžiui, juodos. „Informacija apie kaukę visuomet nurodoma ant pakuotės.

Vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų, rodo BNS pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenys. Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę. Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot SAM, sudaro maždaug 40 proc.

Nusprendus įvesti prievolę dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius vėl kilo gyventojų pyktis. Vieni skundžiasi, kad juos nuo kaukių beria, kiti – kad dusina. Epidemiologai gi tokį sprendimą sveikina ir prie dabartinės situacijos pateisina ir kaukes pradinukams. Be kita ko, tai pat siūlo, kaip dar galėtų pasitarnauti nebepageidaujamos medžiaginės kaukės. Situacijai dėl COVID-19 negerėjant Vyriausybė imasi griežtinti pandemijos valdymo priemones.

Lietuvoje praėjusią parą patvirtinti 2365 nauji koronaviruso atvejai, nuo viruso sukeltos ligos komplikacijų mirė 15 žmonių, šeštadienį praneša Statistikos departamentas. 14 iš nuo COVID-19 mirusių gyventojų buvo nepasiskiepiję. Vienas nuo COVID-19 miręs žmogus buvo pasiskiepijęs, priklausė 90–99 metų amžiaus grupei. Praėjusią parą 3 tūkst. 148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 974 žmonės.

Šią savaitę gamintojai „BioNTech ir Pfizer“ ir „Moderna“ pristatė į Lietuvą dvi COVID-19 vakcinų siuntas – iš viso 69060 vakcinos dozių. Farmacijos kompanija „BioNTech ir Pfizer“ trečiadienį pristatė 67860 „Comirnaty“ vakcinos dozių, „Moderna“ tą pačią dieną atgabeno 1200 „Spikevax“ vakcinos dozių. Naujos siuntos bus saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos.

Sveikatos apsaugos ministerija revakcinacijai ruošiasi leisti rinktis ir bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną „Spikevax“. Tai numatyta penktadienį registruotame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymo projekte. „18 metų ir vyresni asmenys gali skiepytis sustiprinančiąja doze naudojant pusę COVID-19 vakcinos „Spikevax“ dozės“, – rašoma dokumente. Šį preparatą bus galima pasirinkti ne anksčiau kaip po 180 dienų, baigus skiepijimą pagal pilną vakcinacijos schemą.