Rinkis gyvenimą

Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai taip pat, kaip ir maistas, vanduo ar oras, ypač vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Specialistai pataria, nuo ko pradėti ir kaip neprarasti motyvacijos, jeigu užsibrėžėte tikslą pagerinti ne tik savo sportinę formą, bet ir sveikatą.

Lietuvoje šiuo metu vykdomos penkios pagrindinės ligų prevencijos programos, pagal kurias asmenims, patenkantiems į rizikos grupę, tyrimai atliekami visiškai nemokamai. Savo ruožtu medikai gyventojus ragina nedelsti ir pasinaudoti šia galimybe, leidžiančia užkirsti kelią itin sunkiems susirgimams. Gyventojams, norintiems išsitirti pagal prevencines programas, iš pradžių reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Šis, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus skirs tyrimus.

Nerimas – natūrali žmogaus emocinė būsena, kurią gali patirti kiekvienas. Ir nors nedidelis nerimas žmonių sveikatai pavojaus nekelia, specialistai ragina atkreipti dėmesį – užsitęsusi įtampa, trukdanti mėgautis gyvenimu, gali būti vienas iš ženklų, pranešančių apie būtinybę prašyti pagalbos. Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą.

Priklausomybės ligos yra rimtas iššūkis ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir visuomenei. Deja, priklausomybės ligos dažnu atveju paveikia ne tik žmogaus fizinę sveikatą, bet ir gebėjimus dirbti ar dalyvauti šeimos gyvenime. Kaip atpažinti priklausomybės ligas ir kada bei kur kreiptis pagalbos, pataria gydytojai. Priklausomybė – tai psichikos sutrikimas, atsirandantis dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar imtis tam tikros veiklos, pavyzdžiui, lošti.

Didžioji dalis žmonių savo gyvenime yra patyrę sunkumus, dėl kurių sutrinka miego kokybė. Tačiau užsitęsusi nemiga gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus, kurie vėliau paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Medicinos srities specialistai sako, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, dažnai jaučiasi išsekę, krinta jų darbingumas, sutrinka ir koncentracija.

Užkrečiamosios ligos vis dar kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Medicinos specialistai ragina gyventojus nenumoti ranka į ligų keliamą riziką ir laiku pasiskiepyti, kad vėliau netektų skaudžiai gailėtis. Be to, primenama, kad kai kurie skiepai yra ir nemokami. Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.

Vaikų mityba – klausimas, kuris jaudina visus tėvus. Kokį maistą dėti į užkandžių dėžutę mokyklose ir ką leisti vaikams valgyti, kad vaikai būtų sveiki. Moksleivių mamos dažnai klausia, kokį maistą dėti į priešpiečių dėžutę, kad šis būtų suvalgytas, o ne vėl parsineštas į namus. Dviejų vaikų mama Livija sako, kad dažniausiai savo septintokei dukrai įdeda kelis trapučius, sumuštinį su riebesne žuvimi ir šviežių daržovių. Dar vienas tėvų pasirinkimas – vaisiai.

Daugybė klausimų ir nežinomybė apima tada, kai tenka bendrauti su priklausomybes turinčiais žmonėmis. Neretai būna sunku kalbėti, bendrauti, apima neaiškumas, kokius klausimus užduoti, kaip neįskaudinti ir suteikti pagalbą žmogui, kenčiančiam nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotikams.

Žymi dainininkė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė šiandien pavyzdys gali būti daugeliui. Ji itin mėgo linksmus vakarėlius, kur alkoholis liedavosi laisvai, tačiau jų atsisakė vardan šeimos. Moteris alkoholiui tarė griežtą „ne“ prieš kelis metus ir laikosi šios nuostatos iki šiol. Laidoje „Laimingas, nes gyvas“ dainininkė atvirai kalba apie savo pasirinkimo motyvus ir kelią link to. „Kalbu garsiai apie tai, nes daug kam padėjau. Daug kam mano istorija buvo pavyzdys.

Prieš keletą dienų Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriuo ragina tėvus per didžiąsias metų šventes nedovanoti saldumynų. Nors be šokolado Šv. Kalėdų neįsivaizduoja beveik nei vienas vaikas, vis dėlto, panašu, kad ministerija bando pakeisti vaikų mitybos įpročius. Ar tikrai per šventes nevertėtų vaikams dovanoti šokolado, atsako Santaros klinikų vaikų ligoninės gydytoja dietologė Žana Antonova, kurie viešėjo tv3.lt diskusijoje.

Linas jau skaičiuoja šeštus blaivius savo gyvenimo metus. Anksčiau vyras buvo negėręs dar ilgesnį laiką, tačiau jis neneigia, kad ir jo blaivybės kelyje buvo nesėkmių bei nuopuolių. Šiandien Linas kiekvieną dieną lankosi Anoniminių alkoholikų susitikimuose, kuriuose ne tik padeda sau, tačiau ir kitiems, naujai čia atėjusiems stengiasi parodyti kitokį galimą jų kelią. Linas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) – vienas iš Anoniminių alkoholikų (AA) grupės narys.

Smurtas prieš moteris Lietuvoje, deja, nesibaigianti problema. Specialistai sutartinai tvirtina, kad padėti moterims, patyrusioms smurtą, tikrai galima, tereikia jai pasiūlyti adekvačią ir jos poreikius atitinkančią pagalbą. Apie tai, kaip greta moters esantys vyrai gali padėti prakalbėti apie smurtą ir papasakoti apie psichologines bei fizines žaizdas, pataria Vilniaus Moterų namai. 1. Klausykitės moterų. Kelias prasideda nuo klausymo.

 „Gėriau, kad užsimirščiau ir atsipalaiduočiau“, – sako Anoniminių Alkoholikų draugijos (AA) narys Juozas (vardas pakeistas). Tikriausiai dažnas nuo alkoholizmo problemų kenčiantis žmogus galėtų šitaip pradėti savo istoriją. Pasiteisinimai, skirtingos priežastys, tačiau viskas veda prie sunkios priklausomybės. Sunki kančia  Juozas mielai sutiko pasidalyti savo gyvenimo istorija, joje daugybė nuklydimų ir paslydimų, tačiau vyras išsikapstė, nors tai buvo labai sunku.

Vladislavas – vienas iš tų, kuris labai anksti pradėjo vartoti narkotikus. Jo nuopuolio istorija prasidėjo jam būnant vos 12 metų. Per dešimtmetį pasiekęs visišką dugną, vyras vis tik rado jėgų pakeisti savo gyvenimo vagą. Ypatingai atviras interviu su Vladislavu Pociumi, „Alfa centro“ ir „Afa Run“ įkūrėju apie priklausomybes, besiritantį gyvenimą žemyn ir bandymus kapanotis iš narkotikų liūno. Iš ten kur jis buvo, ne kiekvienam pavyksta sugrįžti.

Lietuvoje vis dar išlieka kraupi savižudybių statistika. Atliktų tyrimų teigimu, net 8 iš 10 savižudžių prieš pasitraukdami iš gyvenimo savo artimiesiems siunčia tam tikrus ženklus. Ar įmanoma laiku pastebėti galimą savižudį ir kaip tokiais atvejais vertėtų kalbėtis su jais, pataria psichologė Audronė Bakšienė. Po savižudžių pasitraukimo iš gyvenimo, neretai jų artimieji ima galvoti apie ženklus, kurių, deja, jie laiku nespėjo pastebėti.

Jau ketverius metus „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Staškovskaja atsiliepia į įvairių problemų užkluptų jaunuolių skambučius. Anoniminis išsikalbėjimas – geras, o kartais ir vienintelis būdas palengvinti savo naštą. Kai kurie pokalbiai trunka kelias valandas, o kai kurie palieka gilų pėdsaką moters gyvenime.

Iš Utenos kilusio 31-erių Evaldo Pukšlio gyvenimo kelias nebuvo ganėtinai sėkmingas. Vyras drąsiai sugeba pripažinti, kad jis – buvęs narkomanas. Tačiau dabar jis tiki, kad optimizmas jam padės atsistoti ant kojų ir užtikrintai eiti naujuoju gyvenimo keliu. Paklausus, ką 31-erių E. Pukšlys veikė anksčiau savo gyvenime, jis tam turi trumpą atsakymą. „Gyvenime galima sakyti neveikiau nieko.

Nepaisant įvairių institucijų, pagalbos telefonų pastangų, Lietuvos gyventojų, nusprendusių išspręsti visas problemas pasitraukiant iš gyvenimo, nemažėja. Net atvirkščiai, daugėja. 2012 metais mūsų šalyje nusižudė 927 žmonės, o pernai vien sausį–birželį 557 asmenys, beveik penktadaliu daugiau, negu per pirmąjį pusmetį prieš metus. Tačiau visai nesvarbu, ar savo noru iš gyvenimo pasitraukė keli šimtai žmonių, ar vos vienas kitas.