Dėl globalizacijos, didelio žmonių mobilumo, nenoro skiepytis šiais laikais kai kurių ligų plitimas kelia didelį susirūpinimą.
Tačiau galimybę apsisaugoti nuo sunkių ligos komplikacijų turi kiekvienas – tam sukurti skiepai.
Užsikrėsti galima ir nuo gyvūnų, ne tik žmonių
Mokslininkas dr. Gytis Dudas pasakoja, kad šiuo metu akylai stebimas vienas iš gripo viruso variantų – gripo A viruso H5N1 subtipas.
„Per pastaruosius dešimt metų šio H5N1 subtipo giminaičiai paukščiuose kėlė milžiniškus protrūkius, kurie neretai persimesdavo ir į jūrinius žinduolius (jūrų liūtus, ruonius ir pan.).
Iki šio protrūkio gripo A virusai apskritai nebuvo stebėti galvijuose (artimiausias giminaitis – tik 2013 m. atrasti gripo D virusai). Todėl savaime suprantama, kad naujo viruso cirkuliavimas ūkiniuose gyvūnuose, kurie nuolat kontaktuoja su žmonėmis, yra nepriimtinas“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Dudas užsimena, kad šiuo metu taip pat neaiški ir B raupų (beždžionių raupų) epidemijos atomazga Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje.
„Nors šios situacijos sprendimas ilgainiui, kaip ir aiškus – derėtų skiepyti vietinius gyventojus nuo įvairių raupų virusų, kuriais šie gali užsikrėsti nuo regione gyvenančių graužikų.
Mes, kaip mokslininkai, kalbėdami apie užkrečiamasias ligas, į kurias turi reaguoti atsakingos institucijos, bet ne eilinis gyventojas, nesiekiame bauginti ar gąsdinti. Tačiau, manau, kad kiekvienas balso teisę turintis pilietis tokiose situacijose turėtų suklusti“, – svarstė pašnekovas.
Išskiriamos dvi ligų kategorijos
Savo ruožtu G. Dudas iš endeminių užkrečiamųjų ligų sąrašo išskiria dvi kategorijas – ligas, kurios kelią riziką suaugusiems, ir tas, kurios gali netgi turėti mirtinų pasekmių vaikams.
„Tarp suaugusiųjų Lietuvoje užkrečiamosios ligos nėra laikomos didžiausiais žudikais. Už tai galime „dėkoti“ nesveikai ir perdėtai sėsliai gyvensenai be sporto. Tačiau kiekvienais metais susiduriame su tam tikromis ligomis, kurios gali turėti rimtesnių pasekmių – erkinis encefalitas šiltuoju metų laiku, gripo virusai ir SARS-CoV-2 šaltuoju metų laiku.
Vaikams didžiausia rizika, deja, yra likusio Vakarų pasaulio krintančių skiepijimo apimčių tendencija, kuomet vaikai yra paliekami be jokios apsaugos nuo itin rimtų ligų, tokių kaip: tymai, kokliušas, pneumokokai, poliomielitas ir t.t. Iš šių ligų bene didžiausią nerimą kelia tymai“, – vardijo mokslininkas.
Tėvų neatsakingas sprendimas kelia riziką vaikų gyvybei
Pašnekovo teigimu, tymai yra laikomi ne tik užkrečiamiausiu žmonijai žinomu virusu, bet ir liga, sukeliančia itin skaudžias pasekmes.
„Maždaug 1 iš tūkstančio tymų ligą išgyvenusių vaikų šią infekciją vis dar gali nešioti smegenyse ir per ateinančius 5–10 metų tai vaiką pražudys“, – apie rizikos faktorius kalbėjo mokslininkas.
Todėl G. Dudas ragina suklusti visus tėvus, kurie yra skeptiškai nusiteikę prieš vaikų skiepijimą.
„Tymų virusui įsitvirtinus smegenyse, ilgainiui – po 5–10 metų – tai išsivysto į poūmį sklerozuojantį panencefalitą. Toks vaikas iš esmės yra pasmerktas mirčiai infekcijos, kurios net neatsimena, nors po infekcijos vystėsi, gyveno, džiaugėsi ir džiugino aplinkinius.
Ar teiginys, kad tokios komplikacijos yra retos, paguostų gedinčius tėvus? Ar už tokią netektį teisiškai atsakytų tėvus suklaidinę neaiškūs asmenys internete ar rinkėjus mobilizuoti siekiantys amoralūs garbėtroškos kandidatai į politinius postus? Įtariu, kad atsakymas į abu klausimus yra „ne“.
Galime būti labai patenkinti, dalindamiesi nuogirdomis internete, „eidami prieš sistemą“ ir tikėdami įvairiomis konspiracinėmis teorijomis, bet galų gale turime savęs paklausti, ar esame 100 proc. įsitikinę savo dabartiniu tikrovės suvokimu tiek, kad būtume pasiryžę rizikuoti savo ir savo artimųjų gyvybe? Tikrovė yra bejausmė ir negailestinga priežasčių ir pasekmių virtinė, kuriai nerūpi jokia žmogiška gyvybė, net vaiko“, – neatsakingą tėvų požiūrį vertino mokslininkas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė antrina, kad skiepijimo nauda gyventojams yra neabejotina ir gali užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui, galimoms skaudžioms pasekmėms.
Visgi, kaip pastebi pašnekovė, žmonių skiepijimas kartu padarė ir savotišką „meškos paslaugą“ – dalis visuomenės netiki, kad yra užkrečiamųjų ligų.
„Dėl šios priežasties šiais metais galime pastebėti užkrečiamųjų ligų skaičiaus augimą.
Pavyzdžiui, per 7 šių metų mėnesius kokliušo ligos, kuri yra suvaldoma skiepų ir antibiotikų pagalba, yra jau nustatyta daugiu kaip 300 ir artėjama prie 400 atvejų. Iš šio rato žmonių susirgo daugiau kaip du trečdaliai vaikų. Nemaža dalis – iki 100 vaikų – buvo hospitalizuoti, t. y. jų būklė buvo sunki.
Praėjusiais metais, t. y. 2023 m., turėjome tik 7 susirgimus šia liga per visus metus. Vidutiniškai kiekvienais metais (ikipandeminiu laikotarpiu) kokliušo ligos atvejų per metus buvo registruojama apie 50–60“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu, pagrindinė to pasekmė – tėvų ar globėjų nenoras paskiepyti savo vaikų.
„Neįvertinama, kokias rizikas, sudėtingus ligos simptomus gali sukelti viena ar kita užkrečiamoji liga, jeigu asmenys yra nepasiskiepiję“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, D. Razmuvienė atkreipia dėmesį, kad jeigu nuo 2019 m. nebuvo fiksuojama tymų atvejų, dabar situacija pasikeitė – vien per šiuos metus užregistruota 26 susirgimai tymais.
Pagrindinė to priežastis, kaip teigė pašnekovė, yra ta pati – sumažėjusios skiepijimosi apimtys.
„Norėdami suvaldyti tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. skiepijimosi ribą. Tokiu atveju virusas neranda palankios terpės dauginimuisi, plitimui. Tačiau Lietuvos mastu turime 86 proc. paskiepytų vaikų, tad vėliau ir yra fiksuojami susirgimo atvejai“, – teigė epidemiologė.
Ir nors Lietuvoje įstatymiškai nėra privaloma pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau epidemiologė ragina nedelsti ir skiepų pagalba apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius.
„Kitos specifinės priemonės, kaip suvaldyti užkrečiamąsias ligas, tiesiog nėra, todėl svarbu pasiskiepyti. O tėvams ar globėjams vertėtų priminti, kad spręsti, kokia ligos forma – sunkia ar lengva – vaikas susirgs, yra klaidinga. Geriau nerizikuoti vaiko gyvybe ir jį paskiepyti“, – patarė epidemiologė.
Epidemiologė D. Razmuvienė taip pat užsimena, kad globalizacijos procesas pasaulyje – vienas iš kertinių veiksnių, prisidedančių prie skirtingų užkrečiamųjų ligų plitimo.
Ne ką mažesnę įtaką ligų sukėlėjų išgyvenimo laikotarpiui, kaip teigė pašnekovė, taip pat daro ir klimato kaita.
„Nors šiuo metu pagal kokliušo sergamumą, kur taip pat fiksuojami ir dideli vaikų mirtingumo skaičiai nuo šios ligos, pirmauja Rumunija, reikia suvokti, kad žmonės keliauja po skirtingas valstybes. Užsikrėtus vienoje šalyje, ligos sukėlėjus galima parsivežti ir į kitą valstybę“, – paaiškino epidemiologė.
Mokslininkas G. Dudas taip pat antrina, kad skiepai yra efektyviausia priemonė, kuri leidžia apsisaugoti nuo ligų, galinčių sukelti itin dideles komplikacijas.
„Efektyviausia priemonė nuo praktiškai visų RNR virusų ir daugumos užkrečiamųjų ligų yra mūsų imuninės sistemos „treniravimas“, ją supažindinant su (dažniausiai) pavieniais įvairių ligų sukėlėjų baltymais, kurie, būdami svetimi, mūsų kūnuose išprovokuoja antikūnų atsaką.
Toks saugus susidūrimas su ribotu kiekiu svetimų baltymų mūsų imuninę sistemą palieką pasirengusią susidūrimui su gyvais svetimo baltymo savininkais – tikraisiais ligų sukėlėjais“, – skiepų naudą įvardijo G. Dudas.
Medicinos specialistas sako, kad didžioji dalis ligų, tokių kaip erkinis encefalitas, gripas, COVID-19, B raupai ir kt. yra laikomos ūmiomis, t. y. pasireiškia staigiai ir greitai progresuoja, dažnai su ryškiais simptomais, todėl nuo jų apsisaugoti tik vaistais yra pernelyg sudėtinga.
„Kiekvienam virusui reikia rasti po atskirą cheminę medžiagą, įsitikinti, kad jos vartojimas nėra toksiškas žmogui ir pasiekia veiksmingas koncentracijas tose kūno vietose, kuriose virusas kopijuoja save.
Plačiai pradėjus naudoti vieną ar kitą vaistą, virusui evoliucionuoti atsparumą tokiam vaistui užtenka vos poros mėnesių“, – paaiškino specialistas.
Tiesa, G. Dudas užsimena, kad ne visi ligų sukėlėjai lengvai pasiduoda ir skiepams.
„Dėl įgimtų pačių virusų savybių kai kurie skiepai, daugiausiai nuo gripo A virusų ir SARS-CoV-2, kintant virusų populiacijoms, gali greitai prarasti savo efektyvumą saugant nuo užsikrėtimo.
Tačiau tai vis tiek išlieka gana efektyvi apsauga nuo sunkesnių ligos formų, įskaitant ir mirties atvejus.
Skiepai, kaip mūsų pačių imuninės sistemos apmokymas, palyginus su alternatyvomis, yra „natūralus“, ilgalaikis, pigus ir šimtmečių patvirtintas būdas apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų“, – patarė pašnekovas.
Savo ruožtu G. Dudas ragina žmones neužmiršti pasidomėti apie skirtingas ligas, nuo kurių yra vengiama skiepytis, t.y. kaip jomis užsikrečiam, kokie yra tų ligų simptomai, tiesioginės rizikos, kokias pasekmes šios ligos gali sukelti vėliau.
„Antrasis dalykas, apie kurį rekomenduočiau ieškoti informacijos, yra pačių skiepų kūrimo istorijos ir prieš kokias ligas jie buvo skirti kovoti.
Viliuosi, kad tokiu būdu žmonės galėtų įsivertinti ne tik tai, kokiomis rykštėmis buvo laikomos dabar vis dažniau grįžtančios ir ant išnykimo slenksčio būtent dėl skiepų kadaise paliktos ligos (pavyzdžiui, poliomielitas), bet ir su kokiomis žiniomis bei sąlygomis buvo kuriamos senovinės vakcinos, ir kokia molekulinės biologijos, virusologijos ir ląstelių biologijos žinių gausa mes galime remtis, žvelgdami į ateitį“, – patarė mokslininkas.
Gali pasiskiepyti nemokamai
NVSC visiems gyventojams primena, kad nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) gali pasiskiepyti visi 11-mečiai.
Pagal skiepų kalendorių 6–7 metų vaikai pakartotinai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, taip pat nuo tymų, epideminio parotito bei raudonukės. 15–16 m. paaugliams reikia pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus vaikai gydymo įstaigose yra nemokamai skiepijami nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso, rotaviruso, B tipo meningokoko. Už šiuos skiepus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai arba globėjai turi būti informuojami apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.
Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas.
Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų kompensuoja rizikos grupėms priskiriamų suaugusiųjų skiepus nuo gripo, pneumokokinės infekcijos. Taip pat prireikus apdraustieji asmenys skiepijami – nuo stabligės, difterijos, pasiutligės, tymų.
Nuo gripo nemokamai skiepijami vyresni nei 65 metų asmenys ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiaisiais. O nuo šio rudens nemokamai bus skiepijami ir 2-7 metų vaikai.
Pneumokokine vakcina skiepijami asmenys, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, pavyzdžiui, pacientai, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis ir kt. Nuo 2023 m. pradžios pneumokokine vakcina skiepijami 75 metų ir vyresni asmenys.
Suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami ir vakcina nuo stabligės bei difterijos. Nėščiosios nemokamai gali būti skiepijamos kokliušo komponentą turinčia vakcina.
O nemokamą vakciną nuo erkinio encefalito gali gauti 50–55 metų žmonės.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
