Gyventojams, norintiems išsitirti pagal prevencines programas, iš pradžių reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Šis, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, prireikus skirs tyrimus. O, sulaukus tyrimo rezultatų, vėliau šeimos gydytojas nuspręs, ar jus būtina nukreipti pas tam tikros srities gydytoją tolimesnei apžiūrai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytoja Giedrė Janulionė įvardija, kokios penkios pagrindinės prevencinės programos šiuo metu yra vykdomos Lietuvoje:
- prostatos vėžio;
- krūtų vėžio
- gimdos kaklelio vėžio;
- storosios žarnos vėžio;
- kraujagyslių širdies ligų.
Pasak gydytojos, pirmų keturių programų tikslas – laiku diagnozuoti piktybinius susirgimus dar ankstyvose ligos stadijos, kai gydymas gali būti efektyvus, nes dažniausiai liga vystosi lėtai, nesukeldama jokių simptomų.
Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga
Prevencinės programos skirtos įvairiems onkologiniams susirgimams kuo anksčiau konstatuoti, nes tuomet gydymas – efektyviausias.
„50-69 metų (imtinai) amžiaus vyrams priklauso nemokama patikra dėl prostatos vėžio, svarbu atkreipti dėmesį tiems pacientams, kurių pirmos eilės giminaičiai sirgo prostatos vėžiu, tokiu atveju reikėtų pradėti tikrintis nuo 45 metų, nes rizika sirgti padidėja du kartus.
Kadangi prostatos vėžys šiuo metu Lietuvoje yra dažniausiai nustatoma onkologinė liga vyrams (kasmet nustatoma apie 2,5–3 tūkst. ligos atvejų. ), susirgimų skaičius kiekvienais metais didėja. Bet programos dėka susirgimų nustatoma daugiau ankstyvoje ligos stadijoje, kai dar nėra jokių ligos simptomų“, – paaiškino G. Janulionė.
Gydytoja sako, kad prostatos vėžio simptomai atsiranda tik vėlyvose ligos stadijose, kai ji jau būna išplitusi ir pilnai išgydyti nebeįmanoma.
„Pasitikrinti, ar nesergate, galima labai paprastai – paėmus kraujo tyrimą. Kraujo serume nustatomas prostatos specifinis antigenas (PSA). Jeigu jis yra normos ribose – toliau nieko daryti nereikia, o sekantis tikrinimas pagal programą rekomenduojamas po 2–5 metų, priklausomai nuo amžius“, – teigė G. Janulionė.
Jeigu PSA kiekis yra virš normos ribos, tokiu atveju šeimos gydytojas pacientus nukreipia detalesniam ištyrimui pas gydytoją urologą.
Svarbi žinia moterims
Lietuvoje krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga, o kiekvienais metais nustatoma apie 1,5 tūkst. susirgimo atvejų. Kaip pastebėjo šeimos gydytoja, segamumas šia liga ir toliau didėja.
„Šiuo metu Lietuvoje pasitikrinti dėl krūties vėžio kviečiamos visos 50-69 metų amžiaus moterys (imtinai), nes daugiausiai krūties vėžio atvejų nustatoma moteriai, kuriai yra virš 50 metų“, – teigė ji.
Tiesa, pasitaiko tokių atvejų, kai liga nustatoma moterims, neturinčioms jokių rizikos veiksnių sirgti šia liga.
„Programa vykdoma taip: kartą per 2 metus šeimos gydyotjas išrašo siuntimą programinei mamografijai. Jeigu tyrime yra pakitimų, patikslinimui galima paskirti ultragarsinį krūtų tyrimą arba iš karto nukreipti pas krūtų ligų specialistą dėl detalesnio ištyrimo.
Moterims svarbu aktyviai dalyvauti programoje, kadangi mažesnius negu 2 cm darinius krūtyje dažniausiai nepavyksta apčiuopti. Programa leidžia aptikti vėžinius pakitimus ankstyvose ligos stadijose, todėl mažėja mirtingumas nuo krūties vėžio.
Krūtų mamografijai moterys siunčiamos nemokamai, tyrimą saugu skirti ir moterims, kurios turi krūties implantus. Šiuo metu Lietuvoje moteris pradėję kviesti koordinavimo centrai“, – patarė G. Janulionė.
Be to, gydytoja atkreipia moterų dėmesį ir sako, kad gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas 35–45 metų amžiaus pacientėms.
Todėl ypatingai svarbu šio amžiaus grupės moterims aktyviai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio programoje, kuri leidžia nustatyti pradinius ląstelių pakitimus. Negydant šios ligos, per ilgą laiką (dažniausiai per 10–20 metų) be simptomų gali progresuoti iki piktybinio susirgimo.
Dalyvauti gimdos kaklelio vėžio programoje Lietuvoje kviečiamos moterys nuo 25–59 metų (imtinai).
„Svarbu žinoti, kad moterims nuo 25–35 metų (imtinai) 1 kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Tai tyrimas, kurio metu specialia šluotele ar mentele nubraukiamos nuo gimdos kaklelio paviršinės ląstelės ir paskleidžiamos ant objektinio stikliuko, arba, esant pageidavimui ar kai patenkant į padidintą rizikos grupę, atliekamas tyrimas į skystą terpę už nedidelę priemoką ištirti dėl aukšto piktybiškumo žmogaus papilomos virusų.
Tyrimas leidžia aptikti ikivėžinius ląstelių pakitimus, kurie nesukelia jokių simptomų, tokiu atveju moteris siunčiama gydytojui ginekologui dėl detalesnio ištyrimo, siekiant išsiaiškinti, ar yra reikalinga atlikti kolposkopiją, biopsiją“, – kalbėjo G. Janulionė.
Jeigu tyrimo metu nustatomi nežymūs ląstelių pakitimai, tyrimą, pasak gydytojos, galima 1 kartą nemokamai pakartoti po 3 mėnesių.
„Nuo 35–59 metų (imtinai) 1 kartą per 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso nustatymo tyrimas, jeigu tyrimas teigiamas, iš skystos terpės atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, ar nėra pakitusių ląstelių.
Jeigu nėra pakitimų ląstelėse, moterys dar kartą po 1 metų kviečiamos pakartotinai pasitikrinti dėl aukštos rizikos žmogaus papilomos virusų. Jeigu antrą kartą nustatomas teigiamas tyrimas, moteris nukreipiama gydytojo ginekologo konsultacijai. Tepinėlį gali paimti šeimos gydytojas arba akušeris-ginekologas“, – paaiškino šeimos gydytoja.
Ši liga dažniausiai nustatoma virš 50 metų
Tuo metu storosios žarnos vėžys yra vienas iš penkių dažniausiai diagnozuojamų ligų Lietuvoje. O dažniausiai liga nustatoma vyresniems kaip 50 metų asmenims.
Šeimos gydytojos G. Janulionės pastebėjimu, šiek tiek didesnę riziką sirgti turi vyrai. Liga vystosi palaipsniui, be jokių simptomų per 10–15 metų gali išsivystyti iš gerybinių ląstelių sankaupų – polipų – nors dauguma polipų yra gerybiniai ir neturi polinkio supiktybėti.
„Storosios žarnos vėžio programa skiriama tiek vyrams tiek ir moterims nuo 50-74 metų (imtinai). Šiems pacientams 1 kartą per 2 metus skiriamas atlikti slapto kraujavimo testas iš žarnyno (iFOBT – imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimas).
Jeigu atsakymas teigiamas, pacientas siunčiamas diagnostinei kolosnokopijai, kurios metu prireikus atliekama biopsija. Dažniausiai procedūros metu randami polipai, kurių dauguma būna gerybiniai, bet kai kurie gali supiktybėti, jeigu laiku nebus pašalinti“, – paaiškino gydytoja.
Pasak gydytojos, ypač svarbu tikrintis tiems pacientams, kuriems diagnozuota uždegiminė žarnų liga, šeimos nariams diagnozuoti polipai arba vėžiniai storojo žarnyno susirgimai, taip pat tiems, kurie rūko, vartoja alkoholį, nutukimo problemų turintiems arba nepakankamai fiziškai aktyviems asmenims.
Didelis dėmesys širdies ir kraujagyslių ligų programai
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Daiva Grigarienė ypač pacientus ragina nenumoti ranka į širdies kraujagyslių prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą.
„Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl asmenims dalyvauti prevencinių ligų programoje yra itin svarbu.
Be to, paaiškėjus tyrimų rezultatams, medicinos srities specialistai gali išsiaiškinti, ar nesergate ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukralige“, – kalbėjo gydytoja.
D. Grigarienė gyventojams primena, kad pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių programą kviečiami vyrai ir moterys nuo 40–60 metų (imtinai).
Jei programos metu yra nustatoma, kad pacientas patenka į labai didelės rizikos grupę, jis siunčiamas detalesniam ištyrimui pas gydytojus kardiologus.
Tuo metu G. Janulionė primena, kad pacientams pagal šią programą pacientams turi būti nemokamai atliekami ir kraujo tyrimai (gliukozės, inkstų veikla atspindinčio kreatinino, cholesterelio nustatymas), o taip pat ir elektrokardiograma.
„Nustačius labai didelę riziką, pacientas tiriamas kas metus, nustačius – didelę – kas du, o jeigu paciento rizika maža ar vidutinė, kas 4 metus.
Ši programa skirta tam, kad būtų galima laiku nustatyti, kurie pacientai turi padidintą riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir taip užkirsti kelia ankstyvam miokardo infarktui ar smegenų insultui. Įprastai šiomis ligomis didesnę riziką sirgti turi vyrai, kuriems >45 metų ir moterys, sulaukusioms >55 metų, kurie nustatytas cukrinis diabetas, nutukimas, dislipidemija, nekontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas, rūkantiems.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį tiems asmens, kurių tėvai mirė jauname amžiuje dėl širdies ligų, patyrė insultą ar infarktą vyrai iki 50 metų amžiaus, moterys iki 60 metų amžiaus)“, – kalbėjo G. Janulionė.
Beda pirštu į gyvenimo būdą
Šeimos gydytoja D. Grigarienė pastebi, kad dalyvauti prevencinėse programose negali tie asmenys, kuriems yra nustatoma onkologinė liga ir skiriamas gydymas.
Taip pat ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, dar nėra nustatomas prostatos vėžys, bet aptinkami ikivėžiniai susirgimai.
„Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, joje negali dalyvauti ir tie pacientai, kurie turi sunkų inkstų nepakankamumą, dializuojamiems pacientams, prasirgusiems insultu, miokardo infarktu, ar asmenims, kurie dėl tam tikrų ligų periodiškai lankosi pas kardiologus ar tuo metu serga ūmiomis infekcinėmis ligomis“, – paaiškino gydytoja.
D. Grigarienė taip pat svarsto, kad didžiausios šių laikų rykštės, darančios neigiamą įtaką žmonių sveikatai, yra pasirinktas netaisyklingas gyvenimo būdas.
„Nors kai kuriais atvejais ligos gali būti nulemtos genetiškai, didelę neigiamą įtaką daro ir netinkamas žmonių gyvenimo būdas: nuolatinis stresas, poilsio trūkumas, netaisyklinga mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, riebaus maisto valgymas.
Pavyzdžiui, storosios žarnos vėžio susirgimams labai didelę įtaką daro netaisyklinga mityba“, – paaiškino gydytoja“, – teigė ji.
Gydytoja ragina nedelsti ir, jeigu yra galimybė, sudalyvauti prevencinėse programose, kurios gali padėti sumažinti riziką ligų atsiradimui.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaiga. Tokiu atveju nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
