Tad kaip vertinti Lietuvos žengtą jau atsargesnį žingsnį? Valdantieji sako, kad pavadinimas neturi jokios reikšmės, o opozicija konstatuoja – vertybinė politika pasibaigė, supratus, kad gali kilti dar vienas skandalas.
Prieš metus Vilniuje atidaryta Taivano atstovybė sukėlė tokį skandalą, kad Lietuvos vardas skambėjo visame pasaulyje. Kinija liejo įtūžį, kad taip bandoma padėti taivaniečiams siekti nepriklausomybės. O tai kinams – raudona linija. Skandalas kilo, kad atstovybė pavadinta Taivano vardu, o ne Taipėjaus, kaip yra kitose šalyse.
„Lietuvos išdavystė tikrai bjauri, bet dar labiau apgailėtina tai, kad mėgaujamasi sofistikavimu po visų klaidų, sakant, kad juoda yra balta. Tarptautinė bendruomenė ir istorija galiausiai priims teisingą sprendimą“, – prieš metus teigė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Po metų pagaliau duris pravėrė ir Lietuvos atstovybė Taivane. Tiesa, priešingai nei taivaniečių atstovybėje Vilniuje, mūsų atstovybės pavadinime apskritai nėra jokių užuominų apie Taivaną. O ministerija pabrėžia, kad ji ne Taivane, o jo sostinėje – Taipėjuje. Tokia formuluotė nepykdo Kinijos – ji sutinka, kai vartojamas Taipėjaus, o ne Taivano vardas.
„Nemanau, kad tai yra esminis dalykas, esminis dalykas yra konkretūs projektai, kurie vystomi su šitos pažangios ekonomikos įmonėmis“, – kalba Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Tačiau pasakymas, kad pavadinimas yra neesminis dalykas, kai būtent dėl pavadinimo Lietuva ir susipyko su Kinija, skamba keistai. Ministrė tiesių atsakymų vengia.
„Nėra taip, kad norėta išvengti erzinti Kiniją toliau? — Mes ekonominius ryšius galime palaikyti su kokiomis norime valstybėmis ir nepažeidžiame jokių diplomatinių susitarimų“, – tikina A. Armonaitė.
Opozicija sako valdantieji šį kartą jau išsigando dar vienos Kinijos įtūžio porcijos.
„Dabar atidarydami Lietuvos atstovybę Taipėjuje pripažino klaidą, man atrodo, Vyriausybė neoficialiai ir pripažino tai, kad kai taivaniečių atstovybė buvo atidaryta Taivano pavadinimu Lietuvoje, buvo klaida, akivaizdu, kad, matyt, ir Vyriausybei tai darosi akivaizdu, tiesiog yra įsispraudę save į kampą ir, matyt, nelabai turi kažkokios išeities, kaip tą situaciją dabar pakeisti“, – kalba darbiečių pirmininkas Andrius Mazuronis.
„Niekas nepasekė tuo keliu ir niekas neatidarė Taivanio atstovybių siekdami neaštrinti santykių ir taip įtemptų su Kinija. Mes vieninteliai išsišokome, gavome per kepurę ir atitinkamai dabar nuvažiavę į Taivanį darome tai, ką daro visi. Tai kur čia yra kažkokia lyderystė ar vertybinė politika, aš nematau“, – tvirtina socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Seimo parlamentinės grupės ryšiams su Taivanu nariai iš valdančiosios koalicijos taip pat stengiasi nesureikšminti atstovybės pavadinimo, ar apskritai vertybinės politikos – sako, esmė, kad prasideda ekonominis bendradarbiavimas.
„Aš labai vidutiniškai žiūriu į žodį „vertybinė politika“, tartum, tai nėra kažkokia pragmatinė ir mūsų interesus atstovaujanti politika. Tai mes siekiame savo tikslų, tų tikslų mes siekiame derybomis ir žiūrėdami savo nacionalinių interesų. Taip buvo ir šiuo atveju“, – tikina Parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis.
„Teisingai suprantu, pavadinimas čia yra ne esmė ir nereikėtų net koncentruotis į tai? — Matant visą kontekstą, tikrai nereikėtų koncentruotis“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Opozicija konstatuoja – valdantieji pamiršo savo vertybinę politiką, dėl kurios draskėsi marškinius prieš visą pasaulį.
„Tai yra labai nemaloni veidmainystė. Kai, viena vertus, čia savo vietinei publikai aiškini, kad mes už Taivanį, už Taivanio atstovybę, bet už sienos nuvažiuoji į tą Kiniją, tada pradedi truputį mąstyti ir atstovybę pavadini Taipėjaus, kaip daro visos Europos ir pasaulio šalys“, – kalba G. Paluckas.
„Tos vertybinės politikos pagrindinis tikslas buvo prožektorių šviesos tarptautinėje arenoje ir, kai trumpalaikėje perspektyvoje, tos prožektorių tiesos užgeso, Vyriausybė pamiršo savo deklaruotas politikos vertybes ir grįžo prie tokios politikos, arba business as usual, taip vadinamo“, – teigia A. Mazuronis.
Laisvės partija savo programoje yra įrašiusi palaikymą Taivano nepriklausomybės siekiams. Aušrinė Armonaitė dar prieš kelis metus kėlė retorinius klausimus visuomenei ir ragino palaikyti Taivano pripažinimą tarptautinėse organizacijose.
„Ar tikrai Lietuva turi būti tokia akla, kai dar visai neseniai pati kovojo su kai kurių valstybių aklumu sovietų nusikaltimams? Ar Lietuvos aukščiausi politikai ne per greitai tampa biurokratais, kurie nedrįsta daryti ryžtingų sprendimų, galinčių daryti įtaką ne tik Lietuvos, bet ir laisvo pasaulio ateičiai?“, – sakė A. Armonaitė.
Bet dabar paklausta apie Taivano nepriklausomybę, ji kalba atsargiai.
„Jūs asmeniškai palaikote tuos siekius, ar ne? — Kaip gali palaikyti siekius, jeigu Taivanas jokių nekomunikuoja siekių nepriklausomybės. Tai irgi apie tai reikėtų pagalvoti“, – kalba A. Armonaitė.
Beje, Lietuvos atstovybei Taipėjuje vadovauti paskirtas Paulius Lukauskas. Jis kadaise buvo Ingridos Šimonytės prezidento rinkimų kampanijos štabo vadovu, po Seimo rinkimų Šimonytė jį įdarbino Vyriausybės vicekancleriu, o vėliau savo patarėju. Opozicija, ruošdama interpeliaciją Gabrieliui Landsbergiui, šį faktą pateikia kaip įrodymą, kad diplomatinė tarnyba galimai yra politizuota – į postus konservatoriai sodina savus žmones.
