taivanas

Taivano premjeras trečiadienį pareiškė, kad padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. savarankiškai valdomos salos bendrojo vidaus produkto (BVP) yra neįmanoma, nepaisant Jungtinės Valstijų raginimų tai padaryti. Taivanas yra potencialus karo tarp Kinijos, svarbiausios salos rėmėjos, ir Jungtinių Valstijų, didžiausių ginklų tiekėjų, židinys. Premjeras Cho Jung-tai, opozicijos įstatymų leidėjo paklaustas, ar Taivanas galėtų padidinti išlaidas gynybai iki 10 proc. BVP, tai yra maždaug 2,6 trln.

Taivanas pasauliui įrodė, kad yra nepakeičiamas demokratinės tiekimo grandinės partneris, sako pernai dronų pramonės verslo forume Lietuvoje su delegacija dalyvavęs užsienio reikalų ministras Linas Chia-lungas, kurį cituoja „Radio Taiwan“. Interviu Japonijos žiniasklaidai Taivano diplomatijos vadovas įvardijo Taivano dronų pramonės plėtrą svarbiausiu krašto gynybos prioritetu.

Taivano mikroschemų gamybos milžinės TSMC planas investuoti 100 mlrd. JAV dolerių (92,69 mlrd. eurų) Jungtinėse Valstijose yra „istorinis momentas“ Taibėjaus ir Vašingtono santykiams, ketvirtadienį pareiškė salos prezidentas Lai Ching-te. TSMC yra didžiausia pasaulyje mikroschemų gamintoja. Bendrovė apie savo planą paskelbė šios savaitės pradžioje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino įvesti muitus užsienyje pagamintoms mikroschemoms.

Taivano gynybos ministras teigia, kad sala planuoja padidinti gynybos išlaidas „greitai besikeičiančios tarptautinės situacijos ir kylančios oponentų grėsmės“ akivaizdoje. Wellingtonas Koo (Velingtonas Ko) nepateikė tikslių skaičių, tačiau teigė, kad prezidentas Lai Ching-te bendradarbiauja su ministerija svarstant grėsmes ir pasirengimo poreikius. Tai – užuomina apie Kinijos grasinimus užpulti Taivaną, kurį ji laiko savo teritorijos dalimi.

Taipėjuje įsikūręs gynybos ekspertas perspėjo, kad Kinija vis labiau siekia nukreipti savo galią į pietinį pirmosios salų grandinės flangą, ir paragino Taivaną stiprinti bendradarbiavimą su Filipinais ir Australija, kad jį apgintų. Huang Chung-tingas iš kariškių finansuojamo Nacionalinės gynybos ir saugumo tyrimų instituto tai sakė po praėjusią savaitę vykusių Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) kovinio šaudymo pratybų Tasmano jūroje tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą siekiant susivienijimo su Taivanu. Taip Pekinas sureagavo į JAV komentarus, kad Kinijos karinių pratybų suintensyvėjimu aplink savivaldžią salą galėtų būti pasinaudota norint užmaskuoti tikrą ataką.

Taivanas antradienį sulaikė krovininį laivą su Kinijos įgula, kai prie salos krantų buvo nutrauktas povandeninis telekomunikacijų kabelis, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba. Toge registruotas laivas „Hongtai“ buvo „palydėtas“ į Taivaną, o šis atvejis „nagrinėjamas vadovaujantis nacionalinio saugumo lygio principais“, pareiškime pažymėjo pakrančių apsaugos tarnyba.

Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith. Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas. „Tai, kas vyksta Ukrainoje, turi didžiulę įtaką Taivanui. Prezidentas Xi Jinpingas stebėjo, kaip Vakarai chaotiškai pasitraukė iš Afganistano, ir dabar stebi, kaip JAV planuoja pasitraukti iš Ukrainos“, – sako jis.

Buvęs JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas, Mattas Pottingeris, šias pareigas ėjęs 2019–2021 m., palankiai vertina Taivano prezidento Lai Ching-te ketinimus didinti gynybos išlaidas, praneša Taivano naujienų agentūra CNA. Penktadienį, saugumo forumo Taipėjuje metu, M. Pottingeris pakomentavo Taivano prezidento pasiūlymą sukurti specialų biudžeto planą, kad gynybos finansavimas pasiektų 3 proc.

Taivano akcijos trečiadienį smuko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti 25 proc. tarifą lustams, automobiliams ir vaistams, praneša CNA. Taivano vertybinių popierių biržos (TWSE) svertinis indeksas „Taiex“, sumažėjo 62,03 punkto (0,26 proc.) iki 23 604,08, prieš tai svyravęs nuo 23 550,99 iki 23 683,46. Apyvarta siekė 380 mlrd. Naujųjų Taivano dolerių (11,60 mlrd. JAV dolerių). Rinka atsidarė su 0,32 proc.

Taivano sąsiauriu praplaukęs Kanados karo laivas „kenkia taikai“ šiame pažeidžiamame vandens kelyje, pirmadienį pareiškė Kinijos ginkluotosios pajėgos. Pekinas savivaldos sąlygomis egzistuojantį Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir reiškia pretenzijas į šią salą nuo žemyninės Kinijos dalies skiriančio sąsiaurio jurisdikciją. Pirmasis Taivano sąsiauryje šiemet pasirodęs Kanados laivas sąsiauriu praplaukė sekmadienį, pranešė Taivano užsienio reikalų ministerija.

Kanados karo laivas „HMCS Ottawa“ sekmadienį praplaukė sąsiauriu, skiriančiu Kiniją ir Taivano salą. Tuo pat metu netoli Taivano pastebėta 14 kinų karo  lėktuvų, pranešė Užsienio reikalų ministerija Taipėjuje. Kanada „vėl ėmėsi konkrečių priemonių, kad apsaugotų Taivano sąsiaurio laisvę, taiką ir atvirumą“, nurodoma pranešime.

Ketvirtadienį žuvusiųjų per sprogimą Taivano universalinėje parduotuvėje skaičius išaugo iki keturių, dar vienas žmogus buvo „be gyvybinių požymių“, pranešė Nacionalinė priešgaisrinė agentūra.  Incidentas įvyko vidurio vakarų Taičungo mieste, ugniagesių tarnyba teigė, kad sprogimas nugriaudėjo „Shin Kong Mitsukoshi“ universalinės parduotuvės maisto aikštelėje 12 aukšte. Manoma, kad tuo metu teritorija buvo uždaryta dėl statybos darbų. Per sprogimą septyni žmonės buvo sužeisti.

Taivano pedagogai ir tyrėjai baiminasi, kad vis daugiau „TikTok“ programėle besinaudojančių vaikų gali susidurti su turiniu, kuris atrodo nekaltas, bet verčia juos palankiau žiūrėti į Kiniją ir neigiamai vertinti savo tautą, o tai, kaip jie įtaria, yra sąmoninga Pekino strategija, rašoma „Financial Times“. Praėjusį pavasarį Taivano pietuose esančios Nacionalinės Chia-Yi mergaičių vidurinės mokyklos moksleivėms buvo pateikta neįprasta metinio rašinio egzamino tema: „Kaip derėtis su diktatoriumi“...

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas turi apdairiai spręsti Taivano klausimą, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija po to, kai dviejų valstybių diplomatijos vadovai surengė pirmąsias derybas po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

Pietų Taivaną ankstų antradienį supurtė 6,4 balo žemės drebėjimas, per kurį 27 žmonės patyrė nedidelių sužalojimų. Pranešama, kad drebėjimas kai kur padarė nuostolių.  Žemės drebėjimas įvyko 0 val. 17 min. vietos (pirmadienį 18 val. 17 min. Lietuvos) laiku.

Taivaną sukrėtė 6 balų žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, o vietos valdžia pranešė, kad trys žmonės buvo trumpam įstrigę sugriuvusiame name, o du –  liftuose.  Dėl 12.17 val. vietos (18.17 val. Lietuvos) laiku negiliai po žeme įvykusio drebėjimo sostinėje Taipėjuje drebėjo pastatai. Drebėjimo epicentras buvo už 12 kilometrų į šiaurę nuo Judžingo rajono Taivano pietuose, ten auginami mangai. Apie didesnę žalą nepranešta.

 Taivanas antradienį pradėjo tris dienas truksiančias karines pratybas, kilus susirūpinimui dėl galimo gynybos biudžeto mažinimo po dviejų pagrindinių salos politinių partijų ginčų. Pratybos prasidėjo Taivano šiaurėje esančioje Sindžu karinėje bazėje, kur vyko senų tankų CM-11 manevrai.

Taivano institucijos pirmą kartą imitavo reakciją į galimą eskalaciją su Kinijos Liaudies Respublika. Tris valandas trukusiose pratybose ketvirtadienį dalyvavo dešimtys centrinių ir vietos valdžios institucijų bei civilinių grupių, agentūrai „Reuters“ sakė keli su tuo susipažinę asmenys. Kinija traktuoja Taivaną kaip separatistinę provinciją, kurią nori suvienyti su žemyne dalimi, esant reikalui – karine jėga.

Kinija pirmadienį perspėjo, kad Filipinai rizikuoja pradėti ginklavimosi varžybas, Manilai paskelbus apie planus įsigyti ilgamečių sąjungininkų amerikiečių raketų sistemą „Typhon“ savo jūriniams interesams apsaugoti. „Filipinų vidutinio nuotolio raketų sistemos įdiegimas yra provokuojantis ir pavojingas žingsnis“, – nurodė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.  Pasak jos, šis Filipinų žingsnis skatina geopolitinę konfrontaciją ir ginklavimosi varžybas.

JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino 571,3 mln. dolerių karinę pagalbą Taivanui. Taivano gynybos ministerija padėkojo Jungtinėms Valstijoms už „tvirtą saugumo garantiją“, savo pareiškime konstatuodama, kad abi šalys ir ateityje glaudžiai bendradarbiaus saugumo klausimais, siekdamos užtikrinti taiką Taivano sąsiauryje, praneša AP. Taip pat pranešama, kad Valstybės departamentas patvirtino galimą maždaug 265 mln.

Taivanas iš Jungtinių Valstijų gavo 38 modernius kovinius tankus „Abrams“, pirmadienį pranešė taivaniečių Gynybos ministerija. Taivanas savo karinius pajėgumus stiprina dėl Kinijos atakos grėsmės. Vašingtonas jau seniai yra svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas ir didžiausias ginklų tiekėjas, o tai labai nepatinka Kinijai, laikančiai Taivaną savo teritorijos dalimi. 38 tankai M1A2 – pirmoji siunta iš 2019-aisiais užsakytų 108 tankų – į Taivaną buvo pristatyti vėlai sekmadienį.

Donaldui Trumpui kitų metų pradžioje pradedant antrąją JAV prezidento kadenciją, Taivano ir kitų šalių mokslininkai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vargu ar bandys įsiveržti į Taivaną D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu. Xi siekis įtvirtinti Kiniją kaip „tikrąją pasaulio galią“ metams bėgant vis labiau sustiprėjo, sakė Tokijo moterų krikščioniškojo universiteto garbės vizituojantis profesorius ir šiuolaikinės Kinijos politikos ekspertas Akio Takahara.

Taivanas iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo 38 pažangius kovinius tankus „Abrams“, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija. Sala stiprina savo karinius pajėgumus prieš galimą Kinijos puolimą. Vašingtonas seniai yra svarbiausias Taipėjaus sąjungininkas ir didžiausias ginklų tiekėjas, tai pykdo Pekiną, laikantį Taivaną savo teritorija.

Kalėdinė „karštligė“ apėmė Japoniją ir Taivaną – krikščioniška šventė jau seniai peržengė religijos ribas. Azijos šalių sostinės spindi tūkstančiais šventinių žiburių, o vietiniai gyventojai linksminasi kalėdinėse mugėse. O Ispanijoje – amžius menančios tradicijos. Jau 400 metų vietiniai prieš Kalėdas „apsivalo“, mušdami vieni kitus degančiomis šluotomis. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinų karinio jūrų laivyno ir pakrančių apsaugos laivai grįžo į Kiniją, o tai – didžiulių jūrinių pratybų pabaigos ženklas, penktadienį pranešė Taivano institucijos. Taivano pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė nuotraukas, kuriose, pasak jos, matyti, kaip kinų pakrančių apsaugos laivai, ketvirtadienį plaukdami į šiaurę, grįžta į Kiniją.

Kinijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad dėl bet kokių pratybų aplink Taivaną „sprendžiame tik mes patys“, o Taipėjus paskelbė apie galimą didelių Pekino oficialiai nepaskelbtų karinių pratybų pabaigą. Šią savaitę Taivano valdžios institucijos pranešė, kad Pekinas surengė didžiausias per daugelį metų jūrines pratybas, kuriose dalyvavo dešimtys karinių ir pakrančių apsaugos laivų ir kurios vyko teritorijoje, besidriekiančioje nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.

Vyriausybė siūlo įtvirtinti Lietuvos ir Taivano susitarimą dukart netaikyti apmokestinimo verslui, taip sudarant palankesnes sąlygas abiejų šalių verslininkams.  Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė įstatymo „Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos“ projektui, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, norima, jog tiek Lietuvos, tiek Taivano verslai turėtų geresnes galimybes bendradarbiauti ir plėstis.

Taivano prezidentas Lai Ching-te kalbėjosi telefonu su JAV Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike'u Johnsonu, ketvirtadienį pranešė taivaniečių lyderio biuras. Pokalbis įvyko Lai Ching-te lankantis JAV teritorijoje Guame per savo kelionę po Ramiojo vandenyno regioną. Ši kelionė papiktino Pekiną. Taivanas vadina save suverenia valstybe, tačiau Kinija tvirtina, kad ši demokratinė sala yra jo teritorijos dalis, ir priešinasi bet kokiems oficialiems kontaktams su ja.

Taivano prezidentas Lai Ching-te sekmadienį per pokalbį telefonu su buvusia JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pasikalbėjo apie Kinijos keliamas grėsmes, pranešė jo atstovė Karen Kuo. Ji kalbėjo Havajuose – pirmojoje Taivano lyderio kelionės po Ramiojo vandenyno regioną, kuri įsiutino Pekiną, stotelėje.

Jungtinės Valstijos patvirtino 385 mln. dolerių (363,9 mln. eurų) vertės karinės įrangos pardavimą Taivanui, penktadienį pranešė JAV agentūra. Nors Vašingtonas su Taibėjumi nepalaiko oficialių diplomatinių santykių, jis tebėra svarbiausias salos rėmėjas ir didžiausias ginklų tiekėjas. Siūlomas naikintuvų F-16 ir radarų sistemos dalių pardavimas liečia įrangą iš JAV karinių atsargų, jo vertė – apie 320 mln. dolerių (302,5 mln.

Taivanas penktadienį pranešė, kad prieš artėjantį prezidento Lai Ching-te vizitą Havajuose aplink salą aptiko 33 Kinijos orlaivius ir 8 karo laivus. Artėjanti Lai Ching-te kelionė Ramiojo vandenyno regione, kurios pirmoji stotelė bus Havajuose, sukėlė Pekino pyktį.  Pekinas laiko savivaldų Taivaną savo teritorijos dalimi ir griežtai priešinasi bet kokiam oficialiam šios salos pripažinimui.

Taivano prezidentui Lai Ching-te besirengiant vykti į kelionę po užsienį, Kinija ketvirtadienį pažadėjo „ryžtingai sutriuškinti“ bet kokias savavaldžios salo pastangas siekti nepriklausomybės. Pekinas laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir priešinasi bet kokiems oficialiems Taivano ir kitų šalių kontaktams.

Taivano gynybos ministerija pranešė, kad pirmą kartą per šešis mėnesius virš jūros į šiaurę nuo salos vėl pastebėtas Kinijos balionas. Pasak ministerijos, balionas pastebėtas sekmadienį 18.21 val. vietos laiku už maždaug 111 km į šiaurę nuo Kilungo uosto 10 000 metrų aukštyje. Po dviejų valandų jis vėl dingo, balionas esą nepažeidė Taivano oro erdvės. Taivanas tokius incidentus laiko Kinijos spaudimo kampanijos, kurią vadina pilkosios zonos karu, dalimi.

Lietuvoje viešintis Taivano dronų aljanso atstovas ir dronų technologijų įmonės vadovas Max Lo sako, kad kalbos apie santykių tarp Lietuvos ir Kinijos atkūrimą taivaniečių negąsdina. Pasak jo, Taivano ir Lietuvos ryšys yra gilus ir jis nemato ženklų, kad nuo šios draugystės būtų nusigręžta. „Taivaniečiai tvirtai tiki Lietuvos žmonėmis. Pateiksiu pavyzdį, Covid-19 pandemijos metu Taivanas gavo vakcinų iš jūsų šalies, tai buvo labai sunkus, kritinis metas.

Taivano palankumo ir investicijų siekianti Lietuva ne tik prisistatinėja kaip vartai Taibėjui į Europą, bet ir rodo, jog tūkstančius kilometrų skiriančias tautas vienija panaši istorija siekiant laisvės nuo diktatūrinių režimų. Lietuvoje viešint Taivano užsienio reikalų ministrui, jam ir delegacijai buvo pristatytas Lietuvos kelias į nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Prie Seimo Sausio 13-osios memorialo ketvirtadienio popietę buvo padėti du vainikai, viename jų – Taivano vėliava.

 Lietuvos ir Taivano verslo atstovai sutarė kartu plėtoti dronų technologijas ir pramonę. Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija su Taivano tarptautiniu dronų verslo galimybių aljansu bei Taivano gynybos ir pramonės plėtros asociacija ketvirtadienį Vilniuje pasirašė tai numatantį memorandumą.  Jis numato kurti bendradarbiavimo platformą bei skatinti dvišales investicijas plėtojant Lietuvos ir Taivano dronų technologijas, didinti konkurencingumą pasaulyje.

Vilniuje rengiamame dronų sektoriaus forume ketvirtadienį dalyvaus ir Taivano verslo delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro Lin Chia-lungo. „Jis (Lin Chia-lungas – BNS) taip pat susitiks su Lietuvos draugais iš įvairių partijų ir padėkos už jų tvirtą ir nuolatinę paramą per pastaruosius trejus metus nuo Taivaniečių atstovybės Lietuvoje įsteigimo“, – BNS nurodė Taivaniečių atstovybė.

Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas iš anksto nepranešęs šią savaitę atvyko į Briuselį, kur susitiko su europarlamentarais, tarp jų – Lietuvos atstove Rasa Juknevičiene. Ministras praėjusią savaitę leidosi į savo pirmąjį vizitą po Europą, kurio tikslas – sutvirtinti ryšius. Vėliau šią savaitę Lin Chia-lungas viešės Vilniuje.

Trečiadienį savo dviejų dienų vizitą Lietuvoje pradeda Taivano dronų įmonių grupė. Kaip Eltą informavo Taivaniečių atstovybė Lietuvoje, kartu su Inovacijų agentūra bus rengiamas bepiločių orlaivių verslo forumas, kuriame dalyvaus 20 Taivano dronų kompanijų (Taivano dronų aljansas), 15 Lietuvos įmonių ir kai kurios Ukrainos kompanijos. Naujienų agentūros „Bloomberg“ teigimu, į Lietuvą atvyksta ir Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas.

Šią savaitę į Lietuvą atvyksiantis Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas Vilniuje dalyvaus dronų sektoriaus verslo forume, susitiks su dalimi parlamentarų. Kartu su Taivano užsienio ministru Vilniuje ketvirtadienį lankysis ir forume dalyvaus šios salos verslo delegacija. Po renginio numatyta vakarienė.

Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas. Kaip šeštadienį, remdamasis savo šaltiniais, paskelbė „Bloomberg“, į ministro vadovaujamą delegaciją įeina atstovai iš šalies Ekonomikos ministerijos ir įmonių vadovai. Delegacijoje taip pat bus daugiau nei dešimties bepiločius orlaivius vystančių kompanijų atstovai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį susitikęs su savo kolega Joe Bidenu perspėjo Jungtines Valstijas neperžengti „raudonos linijos“ teikiant paramą Taivanui. J. Bidenas ir Xi susitiko pertraukoje tarp Peru vykstančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (APEC) viršūnių susitikimo renginių. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir neatmeta galimybės jį užimti jėga.

Nepaisant įstrigusių aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ parko „Teltonika High-Tech Hill“ Vilniuje statybų, Taivanas tęs bendradarbiavimą su Lietuva puslaidininkių srityje. Tai šeštadienį pranešė Taivano Užsienio reikalų ministerija (URM). „Nepaisant iškilusios kliūties, URM pasakė, kad bendradarbiavimas puslaidininkių srityje tarp Taivano ir Lietuvos tęsis“, – rašoma „Focus Taiwan“ išplatintame ministerijos pranešime.

Taipėjus padės Taivano įmonėms perkelti Kinijoje įsikūrusias gamyklas, jei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimą įvesti 60 proc. tarifą Kinijoje pagamintoms prekėms, ketvirtadienį pranešė Taivano ekonomikos ministerija. D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose verčia pasaulio lyderius, verslininkus ir akcijų rinkas su nerimu svarstyti galimą jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus poveikį.

Taivanas sekmadienį pranešė užfiksavęs prie salos 37 Kinijos naikintuvus, dronus ir kitus orlaivius Pekinui rengiant „tolimojo nuotolio“ mokomuosius skrydžius. Kinija pastaraisiais metais suaktyvino karinę veiklą aplink Taivaną ir spaudžia Taipėjų atsižvelgti į Pekino pretenzijas salos suvereniteto klausimu. Kinijos orlaiviai buvo fiksuojami nuo 9.00 val.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Taivano valdžia perspėja rytinės pakrantės gyventojus, kad ruoštųsi taifūnui „Kong – Rėjui“, kuris sparčiai stiprėja, rašo CNN. Jungtinio taifūnų perspėjimo centro (JTWC) duomenimis, „Kong – Rėjus“, judantis į šiaurės vakarus, trečiadienį pasidarė itin stiprus. Vėjo greitis siekia 240 kilometrų per valandą, tai prilygsta 4 kategorijos Atlanto uraganui. Prognozuojama, kad galingas taifūnas pasieks sausumą ketvirtadienio rytą.

JAV valstybės departamentas penktadienį patvirtino 2 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų pardavimo Taivanui paketą, įskaitant pažangias raketų sistemas „žemė-oras“ ir radarus – toks žingsnis gali išprovokuoti Pekiną. Į paketą, kurį dar turi patvirtinti Kongresas, įtrauktos kelios priešlėktuvinės sistemos, įskaitant NASAMS, ir 123 raketos, kurių bendra vertė siekia 1,16 mlrd. dolerių, pranešė už pardavimą atsakinga agentūra.