taivano atstovybė

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

Suteikusi leidimą Vilniuje atverti Taivano pavadinimo atstovybę Lietuva susipyko su komunistine Kinija, kuri pritaikė nedeklaruotas sankcijas. Lietuva dėl to šaukėsi partnerių paramos, bet, neoficialiais „Reuters“ duomenimis, dabar jau svarstoma ir apie atstovybės pavadinimo keitimą kinų mandarinų kalba, kad pavadinimas skambėtų kaip Taivano žmonių atstovybė arba Taivaniečių atstovybė. Panašiai kaip angliškai.

Šimtus darbo vietų Lietuvoje sukūręs verslininkas Kęstutis Černeckas kasdien skaičiuoja finansinius praradimus, nes kinai jam ir kitoms su Kinija dirbančioms įmonėms nebesiunčia reikalingų prekių. Jas reikia atsivežti darant lankus per kitas valstybes. Nuostoliai – šešiaženkliai ir didėjantys su lyg kiekviena diena. Plačiau apie susidariusią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Pasaulyje visi ilgą laiką buvo pripratę prie vis svarbesnę ekonominę vietą užimančios, bet pabrėžtinai mandagios Kinijos. Peštukė buvo Rusija su Vladimiru Putinu priešaky. O Pekinas vaidino pragmatiško, toli į priekį planuojančio pirklio vaidmenį. Tačiau valdant dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui Kinija žvelgiant iš Vakarų perspektyvos tampa vis plėšresnė, o iš kinų požiūrio taško – atsiima seniai priklausiusią vietą pasaulyje.

Opoziciniai valstiečiai reikalauja Vyriausybės taisyti klaidą ir pakeisti taivaniečių atstovybės pavadinimą. To nori ir dalis konflikto paliestų verslininkų, kurie sako, kad niekas, išskyrus mus, savo noru nesirenka prarasti augančios Kinijos rinkos. Bet iš ekspertų skrieja ir perspėjimai – pulti atsiprašinėti ir gerintis kinams taip pat pavojinga, galime likti kvailio vietoje.

Lietuvos mestas iššūkis Kinijai paskatino didžiulį Pekino spaudimą mūsų šalies ekonomikai, tad kol kas niekas nenori žengti Lietuvos minamu takeliu: Kinijos suburtas 16+1 formatas pasitraukus Lietuvai vis dar gyvuoja, Taivano vardo atstovybė egzistuoja tik Somalilende, o visur kitur yra vadinama Taipėjaus vardu. Tačiau ar tai klaida, bus galima pasakyti po pusės arba vienerių metų, kai bus galima skaičiuoti viščiukus.

Gabrielius Landsbergis neigia vakar išsakytus prezidento žodžius, kad Taivano atstovybės pavadinimas nebuvo su juo derintas. Anot Užsienio reikalų ministro, su prezidentu viskas buvo aktyviai koordinuota. Lietuvos politikų nesusikalbėjimas jau sklinda ir per pasaulį. Kinija Nausėdos žodžius sveikina. Bet per pasaulį garsiai sklinda ir Taivano bandymai padėti Lietuvos verslininkams. Jie perka lietuviškas prekes, įstrigusias prie Kinijos, o taip pat žada investuoti mūsų šalyje šimtus milijonų.

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili. Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis.

Lietuvos verslas reiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Prekybos karas jau gali įtraukti ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos gamintojus. Prezidentūra priekaištauja, kad Taivano atstovybės atidarymo Lietuvoje detalių, dėl kurių dabar vyksta konfliktas, vyriausybė su Prezidentu nederino. Ministras Gabrielius Landsbergis tokią kritiką atmeta, o ministrė Aušrinė Armonaitė žada vis naujas paramos priemones verslui, patiriančiam prekybos trikdžių su Kinija.

Kinams iš muitinės sistemos išbraukus Lietuvą, mūsų verslininkai sako nustebę, nes nors ir ruošėsi problemoms su antra didžiausia pasaulio ekonomika, tokių sankcijų nesitikėjo. Nors galimus nuostolius dar sunku apskaičiuoti, vertybinę politiką pasirinkusi Vyriausybė sako, kad rizikas turėjo įvertinti patys verslininkai. Tiesa, Armonaitė sako, kad numatyta nukentėjusiems verslams paskolinti iki 5 milijonų eurų, nors patys verslininkai sako, kad poreikis gali siekti keliasdešimt kartų daugiau.