vytautas mitalas

Vilniaus miesto taryba trečiadienį ketina apsispręsti dėl Laisvės frakcijos siūlomo buvusio parlamentaro Vytauto Mitalo kandidatūros į sostinės vicemerus. V. Mitalas užimtų šiuo metu esančią laisvą vietą vicemerų komandoje ir kuruotų miesto bendrąjį ugdymą ir sveikatingumą. Ši pozicija atsilaisvino po to, kai pareigas savivaldybėje paliko buvęs vicemeras Arūnas Šileris. Tuomet bendrojo ugdymo kuravimą perėmė vicemerė Donalda Meiželytė.

Laisvės partijos frakcija Vilniaus miesto savivaldybėje į Vilniaus vicemerus siūlo buvusį Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą. Kaip skelbiama partijos pranešime žiniasklaidai, dėl šios kandidatūros Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti lapkričio 27 d. „Vytautas Mitalas yra empatiškas, konstruktyvus ir vadybiškas, esame įsitikinę, kad per artėjančius keletą metų jam puikiai pavyks įnešti reikalingo pagreičio pokyčiams“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnė Erika Kuročkina.

Kitą savaitę vyks Seimo rinkimus pralaimėjusių Laisvės ir Lietuvos regionų partijų valdybų posėdžiai. Juose ketinama aptarti politinių jėgų ateities planus bei veiklos kryptis. Seimo rinkimuose nei vieno mandato taip ir neiškovojusios Laisvės partijos vicepirmininko Vytauto Mitalo teigimu, antradienį vyksiančio partijos valdybos susitikimo metu bus aptariami rinkimų rezultatai, nesėkmės priežastys bei tolimesnės partijos veiklos kryptys.

Laisvės partijos vienas iš lyderių Vytautas Mitalas sako, kad pretendentai į atsistatydinusios partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vietą kol kas nėra žinomi, o jis pats apsisprendė partijos vadovo posto nesiekti ir savo kandidatūros partijos vadovo rinkimuose nekelti. „Aš tikrai džiaugiuosi, kad su Aušrine Armonaite partija buvo įkurta ir pasiekė gerų rezultatų. Bet šie rinkimai parodė, kad pokyčiai yra reikalingi.

Izraelio karas su „Hamas“ perauga į kitą lygį – dabar Izraelis patiria atakas iš kaimyninių Libano ir Irano valstybių. O ar gali nesutarimai Vidurio Rytuose peraugti į dar didesnį karinį konfliktą, kuris galėtų pasiekti ir mūsų regioną? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, liberalas Raimundas Lopata ir Seimo narys, „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

Seimo „laisviečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja koalicijos partnerius konservatorius dėl jų teiktų siūlymų reformuoti mokesčių sistemą. Pasak jo, pokyčiai buvo planuojami siekiant pasirodyti prieš Europos Komisiją (EK), neįvertinus jų galimos naudos ir žalos.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui paraginus politines jėgas kurti „sanitarinį kordoną“ ir užkirsti kelią radikalų patekimui į valdžią, Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas mano, jog dėl to politinėms jėgoms susitarti yra beveik neįmanoma. Be to, parlamentaro nuomone, viešas kalbėjimas apie siekį priešintis kraštutinėms politinėms jėgoms gali tik pakenkti. „Aš norėčiau, kad mes tokį sutarimą pasiektume. Deja, manau, kad jis yra nelabai įmanomas.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nepritaria mokesčių reformai ir ragina rudens sesijoje prie jos negrįžti. „Nereikia kišti rankų prie mokesčių reformos. Apskritai, tai tapo tam tikru fetišu, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiųjų „laisviečių“ frakcijos Seime seniūnas. – Lietuvoje nuolat kartojama, kad čia kažkas neveikia, kad blogai gyvename, tuo tarpu Lietuvos ekonomika vėl auga sparčiau, nei mes patys planavome, į biudžetą surenkama daugiau pinigų.

„Laisviečiui“ Vytautui Mitalui prakalbus apie galimybę atsisakyti Seimo nariams taikomos teisinės neliečiamybės, opozicijai priklausanti Agnė Širinskienė tokius siūlymus vertina kaip rinkiminį veiksmą. „Tos proginės diskusijos, kuomet kažkas nutinka ir puolama keisti Konstituciją atrodo labai apgailėtinai ir labai nebrandžiai.

Valdančiosios Laisvės partijos sąrašą Seimo rinkimuose ves pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Antrasis jame – Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis surinko daugiausia – 1,6 tūkst. – balsų reitinguojant abėcėlinį partijos kandidatų sąrašą. Trečiuoju numeriu įrašytas 1,1 tūkst. partijos narių ir simpatikų palaikymo sulaukęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Toliau seka parlamentarės Morgana Danielė, Ieva Pakarklytė, Monika Ošmianskienė.

Parlamentarai svarstys Seimo pirmininko pavaduotojo Vytauto Mitalo siūlymą gruodžio 7-ąją paskelbti Nacionaline vyno kultūros diena. Praėjusią savaitę jis pasiūlė Seimui tokią naują atmintiną dieną įrašyti į Atmintinų dienų įstatymą. Pasak V. Mitalo, 2021 m. būtent gruodžio 7 d. Europos Sąjunga (ES) pripažino Lietuvą vynuogininkystės šalimi. „Tai buvo vienas didžiausių lūžių Lietuvos vyndarystės ir vynuogininkystės istorijoje.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas neatmeta galimybės, kad Civilinės sąjungos įstatymas gali būti įtrauktas į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Politikas tikina, kad, jo žiniomis, parlamentarų gretose atsirado papildomas palaikymas šiam sunkiai Seime kelią besiskynusiam įstatymo projektui.

Seimo narys, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas su žmona Egle susilaukė dukros. Apie tai jis pranešė savo „Facebook“ paskyroje. „O mes tarp paparčių radom daug – vakar į namus grįžo Jonė!“ – parašė jis. Apie nėštumą pranešė per Velykas Žinią apie šeimos pagausėjimą V. Mitalas paskelbė Šv. Velykų dieną. Vyras tuomet paviešino jaukų kadrą su žmona, kuriame matyti ir suapvalėjęs nėščiosios pilvukas. „Vienas margutis pakeliui – su Šv. Velykom!“ – pridūrė jis.

Viešoje erdvėje tebesitęsiant diskusijoms, kas galėtų užimti eurokomisaro postą, valdančiųjų gretose užsimenama ir apie Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūno Eugenijaus Gentvilo įsitikinimu, parlamento vadovė yra labiausiai telkianti figūra visoje valdančiojoje koalicijoje. Jis taip pat pabrėžia, kad pretendentas į Europos Komisiją (EK) nebūtinai turi būti didžiosios valdančiosios partijos atstovas.

Vienas Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas sako, kad dėl potencialios Lietuvos kandidatūros į eurokomisaro postą bus tariamasi po Europos Parlamento rinkimų. Vis tik jis pažymėjo, kad palaikymas galimai kandidatūrai turės būti sutartas koalicijoje, nes be jos balsų, parlamente kandidato nebus įmanoma patvirtinti. „Mes tarsimės po Europos Parlamento rinkimų matydami tą sudėtį, kuri į EP yra išrinkta.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatuoja, kad prorusišką propagandą rinkimų metu skleidęs Eduardas Vaitkus jokių ribų neperžengė. Dar prieš keletą metų Vaitkus figūravo saugumo metiniame grėsmių vertinime, o taip pat jis nesibodėjo būti drauge su dabar jau kalėjime sėdinčiu Paleckiu ir, kaip paaiškėjo, rusų FSB agentams talkininkavusia Latvijos europarlamentare.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad nepaisant prezidento raginimų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė nesiryš vadovauti Vyriausybei. „Premjero poste reikia aktyvių, darbingų žmonių, kurie labai daug dirba vardan Lietuvos. (...) Manau, kad Blinkevičiūtės geriausi laikai ministrės postuose ar kituose postuose jau ten ir liko“, – „Žinių radijui“ teigė V. Mitalas.

Valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad į Europos Komisijos (EK) narius iš Lietuvos galėtų pretenduoti ir premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė. Pasak jo, valstybei reikia nominuoti į EK kuo geresnį kandidatą, taip tikintis gauti įtakingiausią eurokomisaro portfelį. „Aš tikrai manau, kad Lietuvia reikia kaip įmanoma geresnio kandidato, kuris galėtų turėti kaip įmanoma rimtesnį portfelį Europos Komisijoje.

Laisvės partija palaikys užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus priklausomai nuo to, kiek konservatoriai „kovos“ už civilinę sąjungą, sako „laisvietis“ Vytautas Mitalas. „Mes kovosime už Landsbergio kandidatūrą tiek, kiek jie kovos už civilinę sąjungą“, – „Žinių radijui“ teigė politikas. Parlamentaro teigimu, G. Landsbergio kandidatūra į eurokomisarus apskritai nėra pati tinkamiausia.

Finansų ministerijai pristačius siūlymus skirtus papildomam gynybos finansavimui, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako pritariantis žaliųjų akcizų lengvatos naikinimui ir matantis „žingsnį į tą pusę“. Vis tik papildomiems draudimo mokesčiams „laisviečiai“ nepritaria. „Mes jau savo poziciją esame išsakę, norime ambicingos žaliųjų akcizų lengvatos panaikinimo arba apribojimo, nes matome, kad labai netolygiai skirtingos visuomenės grupės susimoka už taršos šaltinius.

Laisvės partija pritaria, kad tikslas skirti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų įrašytas į Nacionalinį susitarimą dėl gynybos, teigia Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. Visgi, anot jo, abejotina, ar tokio tikslo reiktų siekti jau 2025 m. „Laisvės partija nebėgs, nesislėps, nevengs tos diskusijos. Norime judėti toliau ir pritariame, kad 4 proc. siekis būtų įrašytas į politinių partijų susitarimą. Jį galima atnaujinti, bet suprantant, kad 4 proc.

Seimo vicepirmininkas, valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad bankų solidarumo mokesčio pratęsimas šiam sektoriui pakenktų – atgrasytų investuotojus.  „Nesu fanas šio mokesčio pratęsimo. Manau, kad jis savo darbą jau atliko. Labai buvo  aiškiai duotas lūkestis bankų sektoriui, kad šis mokestis bus laikinas“, – trečiadienį Žinių radijui teigė parlamentaras. Anot jo, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas rinkai pakenktų.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad pelno mokesčio padidinimas 5 proc. siekiant finansuoti gynybos poreikius būtų nepagrįstas. Anot jo, tiek padidinus apkrovą Lietuvos verslui, šis pradėtų trauktis iš šalies, taip sumažindamas valstybės pajamas. „Matote, 5 proc. punktų pelno mokesčio padidinimas yra visiškai nepagrįstas. Nes pelno mokestis pastaraisiais metais iš įmonių pusės buvo mokamas didesnis, tačiau įprastai jis santūrus su kitais mokesčiais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas turėtų būti išrinktas kitą savaitę, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas. „Aš manau, kad kitą savaitę jis (Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – BNS) jau turėtų turėti pirmininką“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Seimo narys Vytautas Mitalas su žmona Egle pasidalijo džiugia naujiena judviejų šeimoje – sutuoktiniams gims vaikelis.  Žinią apie šeimos pagausėjimą V. Mitalas Šv. Velykų dieną paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.  Vyras paviešino jaukų kadrą su žmona, kuriame matyti ir suapvalėjęs nėščiosios pilvukas.  „Vienas margutis pakeliui – su Šv. Velykom!“ – pridūrė jis.

Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujojo pirmininko. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas siūlo buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

Seimas Laisvės frakcijos seniūną Vytautą Mitalą delegavo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK). „Gautas Laisvės frakcijos kreipimasis deleguoti savo frakcijos atstovą į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Seniūnų sueiga atitinkamą kvotą šiandieną ryte patvirtino. Tai siūlau priimti Seimo nutarimą, kuriuo Vytautas Mitalas taptų NSGK nariu“, – posėdžio metu teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Pavasario sesija Seime vos tik prasidėjo, o jau tarp valdančiųjų kilo nemenkas kipišas. Premjerė Ingrida Šimonytė viešumoje apsižodžiavo su Laisvės partijos ministre Ewelina Dobrowolska. Laisvės partijos nariai, pralošę kelis svarbius balsavimus Seime, pradėjo švaistytis kaltinimais visiems, taip pat ir koalicijos partneriams. Dobrowolska net įgėlė konservatoriams, kad jie elgiasi veidmainiškai. O tai ir išprovokavo Šimonytės pyktį. Emocijų Seime ketvirtadienį netrūko.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad, nors plečiantis Lietuvos darbo rinkai įvairių profesijų atstovų trūksta vis labiau, imigracija negali būti laisva – valstybė ją turi kontroliuoti.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako po pateikimo palaikysiantis siūlymą uždrausti azartinių lošimų reklamą. Pasak jo, ši rinka turi būti reguliuojama ir dabartinė situacija yra „nepriimtina net ir liberalui“. „Dėl reklamos draudimo man atrodo tai nėra susiję su Šarūno Stepukonio atveju, apskritai matant statistiką, įvertinant visą padėtį, tam tikras įstatymas ir lošimų reklamos draudimas, kurį užregistravo kolegos Seime, jis gal jau rytoj bus pateiktas Seimui svarstyti, matys...

Kilus diskusijoms dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai, kritika Vyriausybės vadovei pasigirsta ir iš Seimo. Viešą konservatorės retoriką, sukėlusią abejones dėl Vilniaus sąjungininkų įsipareigojimų, kritikuoja tiek kolegos valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicija.

Prezidentas Gitanas Nausėda garsiai sukritikavo konservatorių lyderius, kad šie, artėjant rinkimams, kalbėdami apie karo grėsmę kelia paniką tarp gyventojų, vietoje to, kad ramiai darytų tai, ką reikia daryti. Pylos konservatoriams Nausėda davė po susitikimo su Seimo valdyba, su kuria susitiko aptarti svarbiausius artimiausius darbus. Vis tik rasti sutarimą Seime partijoms bus sunku, mat teks dirbti rinkiminiu laikotarpiu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako palaikantis parlamentaro Vytauto Mitalo iniciatyvą, kad gyventojai ir verslas galėtų savanoriškai pervesti lėšų gynybos finansavimui. Vis tik ministras pabrėžė, kad iki šiol savanoriškai skiriamos lėšos gynybai nebuvo reikšmingos. „Idėja gera.

Dėl sveikatos būklės netinkamiems šauktiniams turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kitas funkcijas, sako valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

Laisvės frakcija ketina skelbti partiečių parlamentinių išlaidų ataskaitas partijos interneto svetainėje. „Vienas iš pasiūlymų arba sprendimas, kurį mes priėmėme, tai visa frakcija nuo šių metų pradžios jau paviešins visas savo parlamentines išlaidas, bus sukrauta į tinklalapį, galima labai paprastai pamatyti“, – trečiadienį Žinių radijui sakė valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad keičiantis Nacionalinio stadiono projektui, svarbiausia yra atsakyti į klausimus dėl pokyčių poreikio bei kainos indeksacijos. Jis tikisi, kad prie situacijos išaiškinimo prisidės ir Seimo Audito komitetas, kuris trečiadienį svarstys šį klausimą. „Man atrodo, kad labai svarbu toliau tęsiant stadiono projektą, jog būtų maksimalus aiškumas, skaidrumas ir visi klausimai atsakyti visuomenei.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas registravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą, kuria būtų sukurta galimybė gyventojams savanoriškai finansiškai remti šalies gynybą. Parlamentaras siūlo numatyti atskirą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įmokos kodą – taip gyventojai ir įmonės galėtų pasirinkti savanorišką mėnesinę ar vienkartinę įmoką saugumui paremti. Anot V. Mitalo, tokia galimybė aukoti veiktų prenumeratos principu, ją galėtų pasirinkti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Seimas šių metų parlamentarų komandiruotėms planuoja išleisti 650 tūkst. eurų, tai didžiausia suma šią kadenciją. Penktadalį lėšų Seimo nariai panaudojo jau sausį. Seimo vicepirmininko, atsakingo už komandiruotes, Vytauto Mitalo teigimu, lėšų padidėjimas susijęs su tuo, kad Lietuva šiemet pirmininkaus Europos Tarybai, taip pat gerokai suaktyvėjus parlamentinei diplomatijai. „Dar prieš COVID-19 pandemiją Seimui komandiruotėms reikėdavo apie 500 tūkst. eurų per metus.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas teigia, kad jo bendrapartiečio Mariaus Marijošaičio argumentai dėl lėšų panaudojimo neįtikino, o parlamentaro komunikacija pasiaiškinant dėl situacijos buvo netinkama. „Situaciją vertinu blogai, jei pats negali paaiškinti kur tas lėšas panaudojai, manau, jas reikia grąžinti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.  „Manęs neįtikino, pažiūrėsiu kaip kolegos Etikos komisijoje ar Seime tuos dalykus nagrinės.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtina, kad antradienį uždarame parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pasitarime kartu su reguliuojančiomis institucijomis buvo aptartas klausimas dėl griežtesnio lošimų reguliavimo. Pasak jo, Finansų ministerija Seimo pavasario sesijos metu planuoja teikti įstatymo projektus, kuriais būtų sprendžiami klausimai dėl lošimų priklausomybės.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskambėjo. Realiais lieka ir pridėtinės vertės, ir gyventojų pajamų mokesčio didinimas, o tai kirstų visų gyventojų kišenei. Jei artimiausią dešimtmetį karo pašonėje esanti Lietuva savo saugumą nuspręstų stiprinti skolindamasi, tam reikėtų šešių milijardų eurų. O skola turi savo kainą.

Valdančiųjų „laisviečių“ atstovui, Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui siūlant tikslinti šių  metų biudžetą papildomai skolinantis gynybai, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad planuojamas biudžeto deficitas šiemet siekia maksimalų dydį. Ji pabrėžia, kad daugiausia lėšų krašto apsaugai reikės ne šiemet, o 2026-2028 metais. „Biudžetas yra rengiamas ne pagal Europos Komisijos, ne pagal Mitalo prognozes, o pagal Finansų ministerijos parengtą ekonominės raidos scenarijų.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia, kad pavasario sesijos metu būtų galima peržiūrėti šalies biudžetą ir pasiskolinti iki 500 mln. eurų įgyvendinti prioritetiniams krašto gynybos tikslams. Anot jo, tokia suma turėtų būti skiriama tiek tolimesniam pasiruošimui priimti Vokietijos brigadą, tiek pagreitinant karinės įrangos pirkimą.

Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako besitikintis, kad prezidentas Gitanas Nausėda pripažins suklydęs, kai vizito Jungtinėje Karalystėje metu apsilankė miuzikle. Taip jis kalbėjo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pripažinus, kad šalies vadovas ir Lietuvos ambasadorius Londone Eitvydas Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai pernai pavasarį lankėsi miuzikle už ambasados pinigus.

Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikia didesnio finansavimo. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, užsimenama ir apie naujo mokesčio įvedimą. O tai galėtų nulemti ir didesnį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai kategoriškai nesutinka, kad PVM tarifas turėtų būti didinamas.

Visi Seimo frakcijų vadovai pritaria, kad Lietuvos gynybai reikalingas didesnis finansavimas, visgi išsiskiria požiūriai, ar šiam tikslui reikalingas naujas gynybos mokestis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė teigia, kad nauji būdai tvariai finansuoti gynybą turi būti rasti, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad gynybos mokestis – vienintelis įmanomas variantas.

Seimo valdyba į Taibėjų komandiravo 11 Lietuvos parlamentarų. Anot valdybos sprendimo, jie sausio 20–27 dienos dalyvaus susitikimuose su Taivano valdžios atstovais Taibėjuje.

Paaiškėjus, kad prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuo vasaros akis į akį nebuvo susitikę aptarti stringančių Lietuvos ambasadorių skyrimo procedūrų, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas svarsto, jog parlamentui reikėtų imtis Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisų. Pasak politiko, ambasadorių skyrimo tvarkoje reikėtų turėti saugiklius, kurie ateityje neleistų atsidurti panašiose situacijose.