Kinija

Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione per spūstį mokykloje sužeista 14 žmonių, pranešė vietos pareigūnai. Incidentas įvyko pirmadienį apie 15 val. 25 min. vietos (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku Kašgaro 8-ojoje pagrindinėje mokykloje, sakoma su miesto valdžia susijusioje socialinio tinklo paskyroje paskelbtame pranešime.

Honkongo teismas antradienį įkalino visus 45 kaltinamuosius, nuteistus didžiausiame miesto teismo procese pagal griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, o ilgiausia 10 metų laisvės atėmimo bausmė skirta „organizatoriui“ Benny Tai. B. Tai įkalinimas yra ilgiausia iki šiol paskirta bausmė pagal įstatymą, kurį Pekinas įvedė 2020-aisiais, siekdamas susidoroti su kitaminčiais po masinių, kartais smurtinių prodemokratinių protestų metais anksčiau.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris pirmadienį Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pareiškė, kad dvišaliuose santykiuose Londonas bus „nuspėjamas, nuoseklus, suverenus ir teisinės valstybės principais besivadovaujantis veikėjas“, pranešė šalies žiniasklaida.

 Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį per viršūnių susitikimą Peru paragino Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonomiką „vienytis ir bendradarbiauti“ didėjančio „protekcionizmo“ akivaizdoje.

Kinijos oro pajėgos oficialiai debiutuoja su savo naujos kartos, bet menkai ekspertams žinomu naikintuvu J-35A. Naikintuvas papildys sparčiai augantį šalies karinį pajėgumą. Ekspertai neatmeta, kad J-35A turėtų prilygti JAV naujosios kartos naikintuvams F-35, rašo CNN. Pareigūnai pranešė, kad naikintuvas, kurio vaizdas buvo paviešintas oro pajėgų spaudos konferencijoje, pasirodys lapkričio pradžioje vykstančioje aviacijos parodoje Kinijos pietiniame Džuhajaus mieste.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiks derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu per G20 viršūnių susitikimą Brazilijoje kitą savaitę, penktadienį pranešė vyriausybės šaltinis Berlyne. Per susitikimą antradienį jie aptars karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose, Kinijos ir Vokietijos santykius bei sąžiningos prekybos pasaulyje sąlygas, sakė šaltinis. Pernai Kinija buvo didžiausia Vokietijos prekybos partnerė.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Peru vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime surengs derybas su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, trečiadienį pranešė Jungtinių Valstijų pareigūnai.  „Numatome, kad tai bus paskutinis jų kaip prezidentų susitikimas.

Kinijos pietuose esančiame Džuhajuje automobiliui įsirėžus į pėsčiuosius žuvo 35 žmonės, o dar 43 buvo sužeisti, antradienį pranešė vietos policija. „Rimtas ir žiaurus išpuolis įvyko Džuhajaus sporto centre, kur įtariamasis automobiliu rėžėsi į sportuojančius žmones; dėl to žuvo 35 ir buvo sužeisti dar 43 žmonės“, – sakoma policijos pareiškime. Anksčiau pranešta, kad Džuhajaus mieste sulaikytas 62-ejų vyras, automobiliu įsirėžęs į sporto centre sportavusius žmonesm o po to pabėgęs.

Nors pats Donaldas Trumpas tikrai nėra importo iš Kinijos mėgėjas, jo pergalė JAV prezidento rinkimuose buvo naudinga bent vienam Kinijos ekonomikos sektoriui – D. Trumpo atributikos gamintojams, antradienį pranešė vienas Honkongo dienraštis. „Tą naktį, kai buvo paskelbti rinkimų JAV rezultatai, mano apyvarta pernakt pasiekė daugiau nei 3 000 užsakymų“, – dienraščiui „South China Morning Post“ pasakojo internete prekiaujantis trisdešimtmetis Ricky‘is Luo.

Ketvirtadienį buvo parduoti du bilietai į kelionę su pirmuoju Kinijos raketiniu laivu, kuris ruošiasi nuskraidinanti turistus į kosmosą. Šalies komercinės kosmoso įmonės siekia prisijungti prie besiplečiančios kosminio turizmo pramonės, rašo CNN. Žurnale „Global Times“ skelbiama, kad bilietų kainos, norint išbandyti šią pramogą kainuoja 1 000 000 juanių (apie 130 tūkst. eurų). Kelionė truktų maždaug 12 minučių ir turėtų įvykti 2027 metais.

Didžiausia branduolinės valstybės pareiga yra apsaugoti savo kovines galvutes. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 m. vasarį, maždaug 30 procentų iš deklaruojamų 5 580 kovinių galvučių atsidūrė nepagrįstai pavojingoje padėtyje.  Karo pradžioje nuogąstavimai, kad invazija padidino branduolinio konflikto ar atsitiktinio sprogimo pavojų, buvo sutelkti į pavojų keturioms Ukrainos atominėms elektrinėms ir Rusijos grasinimus tyčia eskaluoti konfliktą peržengus branduolinį slenkstį.

Kinija trečiadienį išreiškė formalią viltį dėl taikaus sambūvio su Jungtinėmis Valstijomis, kur prie pergalės prezidento rinkimuose priartėjo Donaldas Trumpas. Ankstesnės kadencijos metu D. Trumpas vykdė aršų ekonominį karą su Pekinu. „Ir toliau Kinijos ir JAV santykius (...) tvarkysime remdamiesi abipusės pagarbos, taikaus sambūvio ir abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo principais“, – eilinėje spaudos konferencijoje paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Rusijos pajėgų pažangiausias reaktyvinis naikintuvas „Suchoi Su-57“ Kinijoje sulaukė pajuokų.  Kaip rašo leidinys „Forbes“, Rusija šį lėktuvą atgabeno į Kiniją netrukus vyksiančiai tarptautinei aviacijos ir kosmoso parodai. Tai pirmas kartas, kai šis Rusijos lėktuvas bus pristatytas šioje parodoje. Sulaukė kritikos Planuojama, kad „Su-57“, kurį Kremlius vadina pažangiausiu eksploatuojamu naikintuvu, atliks skrydžių demonstracijas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas perspėjo kariškius kovoti su korupcija ir „nesveikomis tendencijomis“, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastaraisiais mėnesiais Pekinas sustiprino susidorojimą su įtariamu kyšininkavimu ginkluotosiose pajėgose.

Ekonomikos profesoriaus pasiūlymas 35 milijonams Kinijos „vyrų pertekliui“ išgyvendinti rengiant tarptautines santuokas, sukėlė pasipiktinimą internete. Nurodoma, jog kai kurios santuokų agentūros jau bando supiršti ruses ir kinus, pasinaudodamos Rusijos moterų ir Kinijos vyrų pertekliumi. Kinija susiduria su unikaliu demografiniu iššūkiu – joje yra beveik 35 milijonai vyrų, kurie nėra sukūrę šeimų.

Didžiausias JAV dronų gamintojas „Skydio“, tiekiantis bepiločius orlaivius Ukrainos kariuomenei, susidūrė su gamybos problemomis dėl Kinijos sankcijų.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad yra susirūpinusi dėl padėties Korėjos pusiasalyje, Pchenjanui pranešus, jog išbandė vieną galingiausių savo raketų, kad sustiprintų savo branduolinio atgrasymo priemones. „Kinija yra artima Korėjos pusiasalio kaimynė ir yra susirūpinusi dėl įvykių pusiasalyje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas, paraginęs rasti politinį sprendimą.

„TikTok“ įkūrėjas Zhang Yimingas pirmą kartą atsidūrė Kinijos turtingiausiųjų sąrašo viršūnėje, paskelbė Šanchajuje leidžiamas žurnalas „Hurun“, jo turtą įvertinęs 49,3 mlrd. JAV dolerių. Pasak „Hurun“, 41 metų Zhang Yimingas priklauso naujos kartos Kinijos verslininkams, labiau nei jų pirmtakai orientuotiems į tarptautinį pasaulį. „TikTok“ savininkė „ByteDance“, taip pat įkurta Zhang Yimingo, pernai 30 proc. padidino pasaulinę apyvartą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas BRICS grupės viršūnių susitikime pareiškė, kad Ukrainoje neturi būti kovų eskalavimo. Centrinėje Rusijos dalyje esančioje Kazanėje susirinko apie 20 pasaulio lyderių. Tai yra didžiausias diplomatinis susitikimas Rusijoje nuo 2022-ųjų, kai Kremlius įsakė įvesti karius į Ukrainą. Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu.

Trečiadienį Taivano sąsiauriu praplaukė Kinijos lėktuvnešių grupė, pranešė Taivano gynybos ministras. Ši žinia pasirodė praėjus dienai po to, kai Kinija netoli Taivano surengė kovinio šaudymo pratybas. Kinija, kuri laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi, pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą aplink šią salą. Pekinas yra pareiškęs, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų Taivano kontrolę.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje. „Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pasakė, kad norėtų stiprinti ryšius su Kinija, kad būtų užtikrintas stabilumas pasaulyje. „Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas pasaulio reikaluose yra vienas iš stabilizuojančių veiksnių pasaulinėje arenoje“, – sakė V. Putinas.

Kinija antradienį pareiškė, kad pasiekė susitarimą su Indija dėl klausimų, susijusių su ginčijamomis pasienio zonomis. Naujasis Delis anksčiau paskelbė susitaręs su Pekinu dėl kariškių patruliavimo pasienio zonose. „Pastaruoju metu Kinija ir Indija diplomatiniais ir kariniais kanalais glaudžiai bendradarbiauja, spręsdamos su Kinijos ir Indijos siena susijusius klausimus.

Antradienį Kinija pranešė pasiekusi susitarimą su Indija dėl patruliavimo prie ginčijamos sienos, anksčiau apie tai paskelbė ir Naujasis Delis. Kinija ir Indija, dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės ir varžovės, nuolat kaltino viena kitą mėginimu užgrobti teritoriją palei jų neoficialią sieną, vadinamą kontrolės linija.

 Išlaikydama spaudimą Taivanui, Kinijos kariuomenė antradienį netoli šios demokratiškai valdomos salos pradėjo kovinio šaudymo pratybas. Kinijos Komunistų partija niekada nėra valdžiusi Taivano, tačiau laiko jį savo teritorijos dalimi ir yra pareiškusi, kad neatsisakys galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų jo kontrolę. Šį mėnesį ji jau buvo pasiuntusi lėktuvus ir karo laivus į teritoriją aplink Taivaną.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų.

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, savo komentare sako „The Washington Post“ autorius George F. Will. Anot jo, ateitis gali parodyti, kad Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo kartu su Rusijos agresija prieš Ukrainą 2022 m. vasario mėnesį ir 2014 m. Rusijai užgrobus Krymą. Naujojo JAV prezidento atsakomybė O naujasis JAV prezidentas kitų metų pradžioje turės dorotis su Kinija, Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja.

Mianmare ir Kinijoje internetas yra pats nelaisviausias pasaulyje, o kai kuriose kitose šalyse, tarp kurių pirmauja Kirgizija, interneto laisvė sumažėjo, teigiama trečiadienį paskelbtame tyrime. Tolesnis padėties prastėjimas Mianmare, Pekino sąjungininkėje, kurioje 2021 metais valdžią užgrobė kariuomenė, žymi pirmą kartą per dešimtmetį, kai kokia nors šalis prilygsta Kinijai pagal žemiausią rezultatą, nurodomą „Freedom on the Net“ ataskaitoje.

Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja vis agresyviau ir rafinuočiau verbuoja kibernetinius nusikaltėlius, kad šie vogtų pinigus, gautų žvalgybinės informacijos ir darytų įtaką rinkimams, teigiama antradienį paskelbtoje technologijų įmonės „Microsoft“ ataskaitoje apie skaitmenines grėsmes. Minėtų šalių užverbuoti programišiai ne tik vagia duomenis, „Microsoft“ skaitmeninės gynybos ataskaitoje rašė IT milžinės viceprezidentas Tomas Burtas.

Taivanas aplink savo valdomą salą aptiko rekordinį Kinijos karinių orlaivių skaičių – 153, antradienį parodė oficialūs duomenys, paskelbti, praėjus dienai po to, kai Kinija pranešė pradėjusi didelio masto karines pratybas,   Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad per 25 valandas iki antradienio 6 val. ryto vietos (1 val. Lietuvos) laiku buvo pastebėta daugiausiai orlaivių per vieną dieną.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas pirmadienį per derybas Pekine kolegai iš Rusijos sakė, kad abiejų šalių armijos turėtų „gilinti strateginį bendradarbiavimą“. „Dvi karinės pajėgos turėtų vadovautis savo lyderių nustatyta kryptimi, gilinti strateginį bendradarbiavimą (...) ir nuolat plėtoti karinius ryšius“, – sakė Dong Junas Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui, sakoma Pekino gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministras atvyko į Pekiną derybų su Kinijos kariuomenės vadovybe, abiem šalims stiprinant karinį ir ekonominį bendradarbiavimą, pirmadienį pranešė rusų naujienų agentūros ir Gynybos ministerija. Pranešimuose sakoma, kad gynybos ministras Andrejus Belousovas susitiks su kinų kariuomenės ir politine vadovybe. Maskva ir Pekinas ryšius stiprina nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.

Kinija pirmadienį pareiškė, kad „sėkmingai užbaigė“ karines pratybas aplink Taivaną, pavadintas „Joint Sword-2024B“. Pranešama, kad pratybų metu Pekinas dislokavo naikintuvus ir karo laivus. Kinijos kariuomenė šiuos manevrus buvo pavadinusi „griežtu perspėjimu“ Taivano „separatistų“ pajėgoms. Kinija neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad į savo rankas perimtų demokratiškai valdomo Taivano kontrolę.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Kinija pirmadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną, siųsdama reaktyvinius lėktuvus ir karo laivus, pavadinusi tai „perspėjimu separatistinėms jėgoms“ savivaldžioje saloje. Tai naujausias Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti jo kontrolę, prireikus – jėga, galios demonstravimas.  Toliau pateikiame pastaraisiais metais didėjančių Kinijos pastangų kariniu būdu bauginti Taivaną pavyzdžius.

Taivanas pirmadienį netoli salos aptiko 125 Kinijos orlaivius, Pekinui pradėjus karines pratybas, teigė gynybos pareigūnas ir nurodė, kad tai rekordinis skaičius per vieną dieną.

Taivano pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė vienoje iš atokių salelių po galimo įsibrovimo sulaikiusi Kinijos pilietį. Incidentas sutapo su Kinijos karinėmis pratybomis aplink savarankišką Taivaną. „Neatmetama, kad šis bandymas neteisėtai patekti mažu laiveliu galėtų būti „pilkosios zonos“ įsibrovimas, susikęs su (Kinijos) karinėmis pratybomis“, – sakoma  pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.

Kinija aplink Taivaną pradėjo didelio masto karines pratybas, kurias Pekino kariuomenė pavadino „rimtu perspėjimu“ salos „separatistų“ pajėgoms. Prie salos keliomis kryptimis priartėjo laivų ir orlaivių. Valstybinis transliuotojas CCTV paskelbė žemėlapį, kuriame matyti šešios didelės raudonos Taivaną juosiančios zonos, kuriose vyksta pratybos.

Taivano gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad akylai stebi pietinėje pusėje pasirodžiusį Kinijos lėktuvnešį. „Kinijos „Liaoning“ lėktuvnešio grupė įplaukė į vandenis netoli Baši sąsiaurio ir tikriausiai plaukia į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį“, – sakoma salos gynybos ministerijos pareiškime.

Briuselyje vykusios derybos dėl Europos Sąjungos muitų kiniškiems elektromobiliams baigėsi neišsprendus didelių nuomonių skirtumų, šeštadienį sakė Kinijos prekybos ministerija. „Tarp abiejų pusių lieka didelių nuomonių skirtumų. Kol kas konsultacijose nepasiektas abiem pusėms priimtinas sprendimas“, – sakoma ministerijos pareiškime. Jame priduriama, kad ES derybininkai buvo pakviesti į kitą derybų ratą Kinijoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį perspėjo Kiniją nesiimti jokių provokacinių veiksmų Taivano atžvilgiu. Taip jis kalbėjo po to, kai Pekinas pasipiktino metine savivaldžios demokratinės salos prezidento kalba. „Kinija neturėtų jokiu būdu naudoti to kaip preteksto provokaciniams veiksmams“, – Laose po Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Ketvirtadienį Kinija už kyšininkavimą iki gyvos galvos įkalino buvusį aukšto rango bankininką. Fan Yifei, kadaise buvęs Kinijos liaudies banko valdytojo pavaduotojas, buvo tiriamas nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Jis buvo apkaltintas per du dešimtmečius iki tol neteisėtai įgijęs 386 mln. juanių (55 mln. JAV dolerių) vertės turtą.

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) užginčys Kinijos žingsnį įvesti antidempingo priemones iš ES importuojamam brendžiui. „Manome, kad šios priemonės nepagrįstos, ir esame pasiryžę ginti ES pramonę nuo piktnaudžiavimo prekybos apsaugos priemonėmis“, – sakė Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimams Olofas Gillas. Pekinas įvedė antidempingo priemones po to, kai ES nustatė importo muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams.

Per galingą sprogimą kelyje netoli didžiausio Pakistano miesto oro uosto žuvo du Kinijos piliečiai, pranešė pirmadienį Pekino ambasada. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė separatistų kovotojų grupuotė. Sprogimas Pakistano pietuose esančiame didmiestyje Karačyje nugriaudėjo sekmadienį apie 23 val. vietos laiku.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas nori toliau plėsti bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja. Tai jis pareiškė Pekino ir Pchenjano diplomatinių santykių užmezgimo 75-ųjų metinių proga.

Pekinas penktadienį pareiškė, kad griežtai nepritaria Europos Sąjungos planui nustatyti papildomus muitus kiniškiems elektromobiliams. „Kinija griežtai prieštarauja nesąžiningai, reikalavimų neatitinkančiai ir nepagrįstai ES protekcionistinei praktikai šiuo atveju ir griežtai priešinasi tam, kad ES nustatytų antisubsidijų muitus kiniškoms elektrinėms transporto priemonėms“, – sakoma Kinijos prekybos ministerijos pareiškime, kuriuo pasidalijo valstybinis transliuotojas CCTV.

JAV pakrančių apsaugos tarnyba antradienį pranešė, kad šeštadienį pastebėjo du Rusijos ir du Kinijos laivus, kurie plaukė išsirikiavę per Beringo jūrą. Tai rodo stiprėjantį Pekino ir Maskvos bendradarbiavimą Arktyje. Kinų ir rusų pakrančių apsaugos laivai buvo pastebėti maždaug už aštuonių kilometrų nuo Rusijos išskirtinės ekonominės zonos, šiauriausioje vietoje, kur JAV pakrančių apsaugos tarnyba kada nors matė Kinijos laivus, teigiama pranešime. Beringo jūra skiria Rusiją nuo Aliaskos.

 Kinija trečiadienį paragino pasaulio galias neleisti toliau blogėti padėčiai Artimuosiuose Rytuose. „Kinija ragina tarptautinę bendriją, ypač didžiąsias įtakingas galias, išties vaidinti konstruktyvų vaidmenį ir neleisti situacijai toliau blogėti“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo pareiškime. „Kinija labai susirūpinusi dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama internete paskelbtame pareiškime.

Priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą tampa vis agresyvesnė ir ypač pavojinga. Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešina, kaip žmonės gali būti verbuojami ir taip atkreipia dėmesį į priešiškų žvalgybų taktikas verbuojant Lietuvos piliečius.  VSD paviešino tris video pasakojimus, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų.