gintautas paluckas

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad atsižvelgiant į potencialias radikalizacijos grėsmes, Lietuva turėtų persvarstyti imigracijos politiką iš kultūriškai artimesnių šalių. „Deja, matyt, reikia pripažinti, kad iš tam tikrų šalių atvykstantys žmonės yra labiau linkę radikalizuotis.

Pastaruoju metu itin pabrangus restoranų ir kavinių paslaugoms bei žmonėms mažiau jose lankantis, premjeras Gintautas Paluckas tai sieja su besikeičiančiais vartotojų įpročiais bei tikina, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata pritraukti daugiau lankytojų nepadės. „Akcentuojame, kad ne (...) lengvatinis PVM čia turi įtaką kažkokią sektoriaus veiklai, bet būtent kintantys vartotojų įpročiai“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį sakė G. Paluckas.

Jau anksčiau apie galimybes atnaujinti diplomatinius santykius su Kinija kalbėjęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių konteksto. Nors, politiko nuomone, galima diskutuoti, kaip aktyviai reikėtų palaikyti dvišalius ryšius su Kinija, ministras pirmininkas leidžia suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto nėra gerai.

Pasigirdus svarstymams, kad, Europos Sąjungoje (ES) nepratęsus sektorinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, Lietuva galėtų įsivesti nacionalinius apribojimus šioms valstybėms, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad toks sprendimas turėtų būti priimtas regioniniu mastu. Priešingu atveju, pasak Vyriausybės vadovo, toks sprendimas neduotų jokios realios naudos.

Parlamento opozicijai keliant klausimus dėl „Nemuno aušros“ vicepirmininko Roberto Puchovičiaus likimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad koalicijos partneris pirmiausiai turi išspręsti problemas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu politikas atsiskaitys už anksčiau vengtus mokesčius, socialdemokrato manymu, jis gali tęsti darbus BFK – taip, kaip anksčiau jį šio komiteto sudėtyje patvirtino parlamentas.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su premjeru Gintautu Palucku. Kaip Eltą informavo ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas, susitikimo metu bus aptarti mokestinių pakeitimų, sveikatos sistemos, saugumo ir užsienio politikos klausimai.

Šią savaitę premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms yra gyventojų asmeninis reikalas, konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tokią ministro pirmininko retoriką vadina blogu tonu. Anot jų, nors gyventojai turi ruoštis galimoms krizėms ir patys, tačiau procese privalo dalyvauti šalies institucijos. „Iš tikrųjų, čia yra blogai, kai mūsų institucijos ir vadovai užduoda blogą toną.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, jog pernai spalį vykusių Seimo rinkimų metu premjero brolis Danas Paluckas skleidė socialdemokratų Gintauto Palucko ir Algirdo Pieniutos politinę reklamą ir taip šiuo kandidatus parėmė nepiniginėmis aukomis.

Kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai pradėjus dairytis vietos naujam poligonui, pasigirdo išsigandusių gyventojų balsai. Tačiau ekspertai ir šalies vadovai siūlo žmonėms pažvelgti į poligonus per ekonominę prizmę – tai ne tik nauda kariams, kurių užduotis mus visus ginti karo atveju. Pasak ekspertų, atsiradus kariniams objektams, pagyvėja ekonomika, atsigauna vietos verslai.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai. Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia.

Sprendimas nuo šių metų pradžios padidinti degalų akcizus jau turi neigiamų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek valstybės biudžeto pajamoms. Verslo atstovai ragina neieškoti kaltų dėl susiklosčiusios situacijos, bet žvelgti į priekį ir pristabdyti numatytą 2026 m. akcizų didinimą, kuris gali turėti itin skaudžių padarinių Lietuvos ekonomikai. Šiemet pakilus degalų akcizams, Lietuvos transporto įmonės ir pasienio regionų gyventojai masiškai pradėjo degalus pirkti kaimyninėse šalyse.

Aplinkosaugininkams kritikuojant, jog Vyriausybė nepakankamai saugo miškus, šalyje toliau vykdant plynus kirtimus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad ieškoma balanso tarp siekio išsaugoti gamtą bei miškininkystę kaip svarbią šalies ūkio šaką. „Šiandien tie interesai yra sveriami ir derinami, nes, noriu priminti, medienos apdirbimo pramonė, visas sektorius yra reikšminga mūsų ūkio dalis, ji sukuria tūkstančius darbo vietų ir sukuria didelę dalį bendro vidaus produkto.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl permainingos JAV prezidento Donaldo Trumpo laikysenos muitų politikos atžvilgiu nespėjo susiekti su Vašingtonu. Anot jo, tai dar vienas įrodymas, kad nereikia skubėti reaguoti į pasaulio bendruomenės epicentre atsiduriančius Baltųjų rūmų sprendimus.  „Kaip jau ne kartą sakiau dėl naujosios JAV administracijos, reikia mažiau trūkčioti ir reaguoti, o tiesiog palaukti.

Paaiškėjus, kad kas septintas Lietuvos gyventojas nėra pasiruošęs ekstremalioms situacijoms, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Jis taip pat mano, kad didelė dalis piliečių net ir krizės atveju planuoja pasilikti Lietuvoje. „Tas ruošimasis ar nesiruošimas yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Premjeras Gintautas Paluckas nesureikšmina socialdemokrato Arūno Dudėno sprendimo dėl imuniteto panaikinimo prašyti sudaryti komisiją ir neatsisakyti neliečiamybės supaprastinta tvarka. Visgi, pasak jo, toks variantas nebuvo aptartas nei frakcijoje, nei partijoje.  „Nežinau, ar tikrai to reikėjo, bet jeigu Seimo narys nori pateikti papildomą informaciją komisijai – jis tokią teisę turi. Kiek žinau, vakar jis tokio sprendimo neturėjo ir viskas turėjo eiti nustatyta tvarka, nustatyta vaga.

Premjeras Gintautas Paluckas nepalaiko grupės konservatorių siūlymo griežtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot politiko, nereikėtų kiekvieno iš Rusijos ar Baltarusijos atvykstančio asmens laikyti šnipu, keliančiu pavojų nacionaliniam saugumui. Todėl, ministro pirmininko teigimu, Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas yra subalansuotas ir tinkamas.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.

Socialiniuose tinkluose kilus pasipiktinimui dėl to, jog gegužės pabaigoje Vilniuje planuoja koncertuoti Rusijos estrados žvaigždė Kristina Orbakaitė, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog renginio organizatoriai turėtų užduoti klausimus atlikėjai dėl jos politinių pažiūrų. Pasak jo, nors dainininkė prieš du dešimtmečius gavo apdovanojimą iš Vladimiro Putino, dabar daug svarbiau yra jos pozicija dėl karo Ukrainoje.

Profesinėms sąjungoms siūlant neapmokestinti vienintelio žmogaus būsto, kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas pripažįsta, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarka yra „sprangi“, bet žada išklausyti visas puses.  „Bus išklausyti visi – tiek profesinės sąjungos, tiek verslo asociacijos, tiek neasocijuoti visuomenės nariai, nes jie taip pat turi įvairių argumentų, kaip reikėtų sukonstruoti nekilnojamojo turto mokesčio pertvarką.

Daliai Seimo narių iš parlamentinių lėšų apmokant pavežėjų paslaugas įvairiu paros metu ir šventinėmis dienomis, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam nereikia griežtesnio teisinio reguliavimo, parlamentarai paprasčiausiai turėtų vadovautis moralinėmis nuostatomis. „Visiems taikomi vienodi moralės standartai.

Premjeras Gintautas Paluckas negaili kritikos Seimo nariams, kurie parlamentinėmis lėšomis padengė pavežėjų paslaugas naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Pasak ministro pirmininko, vargu, ar tokiu metu parlamentarai susitinka su rinkėjais ir įtikinėja juos dėl tam tikrų politinių sprendimų. Todėl, tęsė jis, Seimo nariai turėtų tokias keliones apmokėti asmeninėmis lėšomis.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valdantiesiems dabar priėmus mokesčių pakeitimus, jie ateinančius ketverius metus nebebūtų keičiami. „Kalbant apie aplinką arba stabilumą – taip, sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – LRT televizijai pirmadienio vakarą sakė G. Paluckas.

Komentuodamas šiuo metu koalicijoje svarstomus mokesčių pakeitimus bei jų galimą poveikį investicinei aplinkai, Gintautas Paluckas tikina, kad iš Lietuvos nežada trauktis joje veikiantys komerciniai bankai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad įgyvendinus šiuo metu koalicijoje svarstomus mokesčių pakeitimus, ateinančius ketverius metus jie nebebūtų keičiami.  „Sutvarkius dabar tas mokestines korekcijas, ateinančius keturis metus mokesčiai keičiami nebebus“, – pirmadienį per LRT laidą „Lietuvos ateities forumas“ sakė G. Paluckas.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybe pasitiki daugiau kaip keturi iš dešimties gyventojų. Kaip rodo naujausia apklausa, po pirmų šimto darbo dienų tai vienas geriausiai vertinamų Ministrų kabinetų šalies istorijoje. Šių metų kovo 8–24 dienomis Eltos užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis. „Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad kitais metais nėra planuojama taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą (PVM) maitinimo sektoriui. Anot jo, šiuo metu maitinimo sektorius yra stebimas, o bankrutuojančių įmonių kiekis jame – sumažėjęs.  „Kol kas, tokios lengvatos, ateinančių metų biudžeto projekte nėra numatoma, tačiau situacija yra stebima.

Vyriausybei planuojant nuo 2026-ųjų įsteigti naują Regionų ministeriją, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu klausimas yra dar svarstymų stadijoje. Jo teigimu, svarstoma, kokias funkcijas būtų efektyviausia priskirti vienai institucijai. „Kalbant apie Regionų ministeriją, tai yra svarstymų stadijoje klausimas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis priežasčių, kodėl reikėtų keisti šiuo metu koalicijoje svarstomus siūlymus dėl gyventojų pajamų bei didesnio pelno apmokestinimo. „Kol kas aš nematau tam priežasčių, nematau argumentų, kodėl reikėtų tuos pasiūlymus kažkaip keisti. Nes, kaip ir minėjau, jų poveikis yra labai aiškus, koncentruotas į aukštesnes ir aukštas pajamas uždirbančių žmonių grupę“, – radijo stoties M-1 informacijos tarnybai pirmadienį transliuotame interviu sakė G. Paluckas.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas ragina diskutuoti, o ne „mėginti pasinaudojus aplinkybėmis stabdyti procesą“.  „Svarstymas gali vykti ir aš tikrai nematau problemos, tuo labiau, kad siūlomi tam tikri mokestiniai pataisymai yra vadinami kaip nestabdantys ekonomikos.

Kylant nepasitenkinimui dėl valdančiųjų planuojamos mokesčių sistemos pertvarkos, o ypač – nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, premjeras Gintautas Paluckas laikosi nuomonės, kad dalis visuomenės tikslingai manipuliuoja politikų žodžiais apie siūlomus pokyčius. Vyriausybės vadovas kartoja – mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių gyventojų pokyčiai nepalies.

Vizitą Biržuose, o ne žuvusių JAV karių pagerbimo ceremoniją pasirinkęs premjeras Gintautas Paluckas akcentuoja, kad regionai yra svarbi kasdienybės dalis. Pasak jo, JAV karius išlydėjo kiti svarbūs asmenys ir Vyriausybės atstovai.  „Regionai taip pat yra svarbi mūsų visų gyvenimo dalis“, – paklaustas, kodėl nedalyvavimo JAV karių pagerbimo ceremonijoje, žurnalistams Biržuose teigė G. Paluckas.

Su Lietuvoje investuojančių JAV kompanijų atstovais trečiadienį susitikęs premjeras Gintautas Paluckas sakė besitikintis tolesnio dvišalių ryšių stiprinimo.

Premjeras Gintautas Paluckas dalyvaus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimuose. „Jau esu davęs sutikimą dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė G. Paluckas. „Esu dėkingas partijos bičiuliams, skyriams už milžinišką palaikymą. Manau, kad esu įpareigotas dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose su tokiu dideliu palaikymu“, – akcentavo jis.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad valstybės institucijų bendradarbiavimas per gelbėjimo operaciją Pabradėje buvo pavyzdinis. „Noriu visoms institucijoms, ministerijoms, įstaigoms ir institucijoms padėkoti už sklandų bendradarbiavimą sprendžiant Pabradės klausimą, žuvusių karių ir šarvuotos technikos iš pelkės klausimą“, – prieš Vyriausybės pasitarimą ministrams sakė G. Paluckas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis antrina premjerui Gintautui Paluckui, sakydamas, kad Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“. Politiko teigimu, buvusi Vyriausybė gerokai optimistiškiau žvelgė į perspektyvas bendradarbiauti ir plėtoti ryšius su Taipėjumi, tačiau Vilniaus lūkesčiai liko neišpildyti. „Visiškai pritariu premjerui, nes antraštės buvo didelės, lūkesčiai buvo sukelti.

Vyriausybė neketina inicijuoti dar vieno laikinojo bankų solidarumo mokesčio, kaip papildomų lėšų gynybai šaltinio, pratęsimo, sako premjeras  Gintautas Paluckas. Pasak jo, šio mokesčio efektas yra praktiškai išnykęs, todėl bankai raginami prisidėti prie kelių ir gynybos fondų bei smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį su Lietuvoje veikiančių bankų vadovais aptarė viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės perspektyvas, įgyvendinant karinės infrastruktūros projektus, taip pat bankų paslaugų prieinamumą regionuose. Darbiniame susitikime Vyriausybėje taip pat dalyvavo finansų ministras Rimantas Šadžius, teisingumo ministras Rimantas Mockus bei Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje turėtų būti apmokestinamas tik tas nekilnojamasis turtas (NT), kurio mokestinė vertė siekia bent 50 tūkst. eurų. „Prezidento manymu, neapmokestinamo NT vertė turėtų siekti bent 50 tūkst. eurų“, – BNS pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Šalies vadovas valdančiųjų svarstomą mokesčių pertvarką pirmadienį aptarė su premjeru Gintautu Palucku.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) iniciatyva oro uostuose Lietuvos prezidento sutuoktinį aptarnauti kaip labai svarbų asmenį, yra suprantama, atsižvelgus į kitų šalių pavyzdžius. Tačiau, pats vertinti šio siūlymo Vyriausybės vadovas kol kas nesiryžta. „Suprantu, iš kur kyla iniciatyva, nes tikrai kai kuriose šalyse pirmosios ponios statusas prilygsta diplomatiniam rangui ir tai yra visiškai normalu.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku pirmadienį aptars planuojamus mokestinius pakeitimus, antrosios pensijų pakopos pertvarką bei vykstančią gelbėjimo operaciją Pabradėje. „Politikai ketina aptarti planuojamus mokestinės sistemos pakeitimus, antros pensijų pakopos pertvarką bei gynybos pramonės Lietuvoje stiprinimą“, – BNS nurodė ministro pirmininko atstovas Tadas Vinokuras.

Miškuose tuoj dygs ne tik grybai, bet ir namai su tvoromis, nuogąstauja opozicija, išgirdusi aušriečių siūlymą leisti privačiuose ūkiniuose miškuose statyti mažus vasarnamius. Įstatymą parengęs aušrietis Martynas Gedvilas aiškina, kad dabar miškų savininkai savo miškus gali tik kirsti arba parduoti, tad leidimas statyti namelius išsaugotų gamtą ir pasitarnautų patiems savininkams. Tiesa, pats Seimo narys neslepia, kad turi tokį mišką, kuriame irgi galėtų pasistatyti vasarnamį.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Dar vienas Seimo viešbučio skandalas – socialdemokratė Jurgita Šukevičienė parlamento viešbutyje apsigyveno kartu su butą Vilniuje turinčiu sugyventiniu, Finansų ministerijos kancleriu Mindaugu Šima. Pasirodo, iki Seimo rinkimų butas priklausė jiems abiems, ir tik prieš rinkimus politikė savo dalį perrašė vyresniam sūnui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įvertinus, jog valdančiųjų planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų nepakankamas, norint pasiekti turto apmokestinimo vidurkį Europos Sąjungoje (ES), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sprendimai bus priimti pirmiausia atsižvelgiant į šalies suinteresuotų grupių nuomonę, o ne tarptautinių finansinių institucijų rekomendacijas.