gintautas paluckas

Prie Seimo pusantro tūkstančio ūkininkų su traktoriais mitingavo prieš planuojamą mokesčių reformą. Tiesa, į protestą iš visos Lietuvos suvažiavo stambiausi ir vidutiniai ūkininkai, kurie ir uždirba daugiausiai. Smulkieji ūkininkai tikina, kad tai – turtingųjų ūkininkų protestas, kurie labiausiai aptekę pinigais ir didesnius mokesčius susimokėti gali.  Premjeras Gintautas Paluckas turtingųjų ūkininkų spaudimui mažinti gyventojų pajamų mokestį nepasiduoda ir siūlymų neatsiima.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Latvijos vyriausybės pasiūlymą įsigyti šios šalies nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų turės įvertinti valstybės valdoma įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU). „Pirmiausia yra atliekamas pasiūlymo vertinimas, jį turi atlikti atitinkamas kompetencijas turinti įmonė arba įstaiga. Lietuvos oro uostai gilinasi ir gilinsis į tą pasiūlymą ir pateiks savo išvadą – verta ar neverta tai daryti“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė G. Paluckas.

Seimas palaimino pirmuosius mokesčių reformos pakeitimus – panaikino lengvatinį PVM šildymui, karštam vandeniui, malkoms. Parlamentarai įvedė ir cukraus mokestį limonadams. Skaičiuojama, kad litras saldinto gėrimo brangs nuo 9 iki 25 centų. Brangiau teks mokėti ir už draudimą, o įmonėms padidino pelno mokestį.

Apie 80 lietuvių, įstrigusių Izraelyje, kartu su kitų šalių piliečiais dar antradienio rytą autobusais išvyko į Jordaniją.  Tačiau kelionė iš Tel Avivo į kaimyninę Jordaniją nebuvo tokia sklandi – tik pajudėjus trims autobusams teko iškart stoti. Šalyje ėmė gausti pavojaus signalai, Iranas Izraelį atakavo raketomis. Tiesa, dar antradienio vakarą iš Jordanijos lietuviai turėtų būti parskraidinti į Lietuvą.

Verslui nuogąstaujant dėl didinamų degalų akcizų bei siūlant jų kėlimą atidėti, premjeras tikina, jog dabar įteisinta akcizų politika yra persvarstoma bei rudenį gali koreguojama. „Akcizų politika iš tikrųjų yra vertinama ir persvarstoma. Ir gali būti, jog rudenį mes priimsime tam tikrus sprendimus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Paluckas. Iškastinio kuro akcizams nuo šių metų taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc.

Socialdemokratai Seime sugalvojo jau devintą nekilnojamojo turto mokesčio projektą, kuris turtingiems ir itin prabangius būstus turintiems žmonėms sumažins dabar mokamus mokesčius arba panaikins juos apskritai. Tuo tarpu visiems kitiems pirmasis būstas nieko nekainuos, bet atsiras mokestis antram ir paskesniam būstui.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus tyrimą dėl premjerui Gintautui Paluckui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“, pats Vyriausybės vadovas susiklosčiusios situacijos nekomentuoja. Jis sako neturintis jokios informacijos apie pradėtą patikrinimą ir tikina, jog dėl atsakymų reikėtų kreiptis į bendrovių vadovus. „Niekaip nevertinu, aš šitos informacijos neturiu.

Rusijai plečiant savo branduolines bazes netoli Europos, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuvos žvalgybai aktuali situacija yra žinoma ir ji neturėtų kelti nerimo. „Aš norėčiau pasakyti, jog mūsų žvalgyba ir mes žinome šiek tiek daugiau, matyt, nei švedai, ir tą informaciją tikrai mūsų specialiosios tarnybos, žvalgybos tarnybos valdo, ją pateikia valstybės vadovams.

Pastarieji socialdemokratųir valdančiosios koalicijos skandalai išryškino dar vieną dalyką – prezidento Gitano Nausėdos simpatijas šiems valdantiesiems. Nors jos skambėjo ir prieš rinkimus, tačiau dabar aiškiai matyti, kad praėjusią kadenciją prisidirbus konservatoriams, prezidentas buvo gerokai griežtesnis.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomos įmonės lengvatinės paskolos. Kiek tikėtina, kad bus nustatyta pažeidimų ir kokios įtakos ši istorija gali turėti premjerui ir Vyriausybei? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbino komunikacijos specialistą Artūrą Jonkų. FNTT skelbė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lengvatinės paskolos premjero įmonei.

Gedulo ir vilties dienos proga sovietų trėmimų aukas pagerbiantis premjeras Gintautas Paluckas pažymi – prieš 85-erius metus įvykusi Lietuvos okupacija rodo, kad neegzistuoja scenarijus, kuriame prarasta laisvė nereikštų prievartos ir pažeminimo, todėl ją šaliai būtina stiprinti diena iš dienos. „Istorija mums primena, kad nėra scenarijaus, kuriame prarasta valstybės laisvė nereikštų netekčių, sulaužytų likimų, prievartos ir pažeminimo“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pagrindinis jo vadovaujamos Vyriausybės prioritetas yra sumažinti biurokratiją verslui ir gyventojams valstybės sektoriuje. „Viena iš didesnių užduočių šitai Vyriausybei yra biurokratijos mažinimo klausimai.

Krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei užsiminus, kad ateityje Lietuvai gali tekti pereiti prie visuotinio šaukimo, premjeras Gintautas Paluckas tikina – prievolė atlikti karinę tarnybą turi būti taikoma tik vyrams. Tačiau, Vyriausybės vadovas pabrėžia, to norinčioms moterims turi būti sudarytos visos reikiamos sąlygos. „Moterys gali absoliučiai viską. Jei jos tik nori, turi būti sudarytos galimybės tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

Kelias dienas po pasirodžiusios informacijos apie FNTT pradėtą tyrimą dėl jo įmonės tylėjęs premjeras Gintautas Paluckas galiausiai prakalbo Seime. Premjeras aiškino, kad ikiteisminiame tyrime jis nefigūruoja, o teisėsauga jo nei klausė, nei apklausė. G. Paluckas, taip pat kaip ir prezidentas Gitanas Nausėda, kartoja, kad pradėtas tyrimas nėra pagrindas jam trauktis iš posto.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį su komanda lankysis Telšių apskrityje, kur susitiks su vietos valdžia, verslo ir švietimo bendruomenėmis. Darbo vizitą Vyriausybės vadovas pradės susitikimu su Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybių merais. Jo metu ketinama aptarti regionui ir jo gyventojams aktualius klausimus. Po susitikimo premjeras dalyvaus Telšių miesto šventėje, kur pasveikins jos dalyvius, pabendraus su vietos įstaigų, organizacijų, bendruomenių atstovais.

Pateikti nauji politikų reitingai nurodo, jog socialdemokratų partija smarkiai smuko. Premjerą Gintautą Palucką vis labiau spaudžia ne tik rinkėjų nusivylimas, bet ir klausimai dėl lyderystės stiliaus bei galimo interesų konflikto tarp politikos ir verslo. Politologas plačiau atkreipė dėmesį į naujai pasklebtu politikų reitingus. Kaip ir balandį, socialdemokratai išlieka partijų reitingo viršūnėje. Valdančiąją daugumą subūrusią partiją gegužę palaikė 13,5 proc. šalies gyventojų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero valdomai įmonei suteiktos lengvatinės paskolos iš ILTE. Opozicija rėžia, kad premjero įmonei figūruojant ikiteisminiame tyrime, pačiam Gintautui Paluckui reikėtų trauktis iš pareigų. Tačiau koalicijos partneriai prasidėjusio ikiteisminio tyrimo nesureikšmina, esą pats premjeras tyrime neminimas, o ir įtarimai kol kas niekam nėra pareikšti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl premjero iš dalies valdomos įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės paskolos, opozicija sako, kad tai – lūžis šioje istorijoje ir Gintautas Paluckas turi prisiimti atsakomybę ir trauktis. „Tai yra lūžis visoje istorijoje, be jokios abejonės, labai rimtas lūžis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad teisėsaugos institucijų sprendimai bus svarbiausi vertinant premjero Gintauto Palucko elgesį jam iš dalies priklausančioje įmonėje, gavusioje lengvatinę nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. „Tai, ką atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir ką vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), yra tam tikri rimtesni dalykai ar paskolos ar paskola buvo buvo panaudoti teisėtai ir teisingai.

Premjeras Gintautas Paluckas tvirtina neabejojantis, kad po nacionalinio plėtros banko ILTE atlikto audito jo įmonei „Garnis“ suteiktos paskolos, pažeidimų neras ir teisėsaugos institucijos. „Tai yra auditas, jis nagrinėja faktus ir ne kažkokias paslėptas abejones ar kažkokius nuogąstavimus ar išsigalvojimus, o faktus. Jeigu nustatė, kad pažeidimų nėra, vadinasi, nėra“, – pirmadienį žurnalistams Kauno rajone komentavo G. Paluckas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nubalsavo už koalicinės tarybos sprendimą neapmokestinti pagrindinio būsto. Tad antradienį prie Seimo numatytą protesto mitingą organizatoriai žada švelnesnį ir mažesnį nei planavo anksčiau. Jame žada pasirodyti ir premjeras Gintautas Paluckas. Visgi šis komiteto sprendimas – ne galutinis Seimo balsavimas, tad „Nemuno aušros“ lyderis neatmeta, kad dėl skirtingų nuomonių, Seimas gali iš viso nesusitarti ir palikti galioti dabartinį mokestį.

Lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko įmonei suteikusi ILTE pristatė savo vidinio tyrimo išvadas. O jos – palankios Vyriausybės vadovui. Nustatyta, kad paskola išduota nepažeidus jokių tvarkų ir įstatymų, o išskirtinumo, lyginant su kitais šalies verslais, nebuvo. G. Paluckas sako, kad tokio sprendimo ir tikėjosi. Vis tik dabar daugiausia klausimų lieka dėl susijusių įmonių apibrėžimo.

Premjeras Gintautas Paluckas sako neabejojantis, kad nacionaliniam plėtros bankui ILTE nenustačius pažeidimų dėl jo įmonei suteiktos paskolos, jų neras ir teisėsaugos institucijos. „Auditas nagrinėja faktus, ne paskleistas abejones, nuogąstavimus ar išsigalvojimus, o faktus. Jeigu nustatė, kad pažeidimų nėra, vadinasi jų nėra“, – žurnalistams pirmadienį Raudondvaryje sakė premjeras. G. Paluckas teigė neabejojantis, kad ir teisėsaugos institucijos nenustatys jokių pažeidimų.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Skandalas įsisuka – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai apsisprendė tirti, ar premjeras Gintautas Paluckas nesupainiojo verslo ir politikos reikalų. Kilus politinei audrai dėl Vyriausybės vadovo neseniai įsteigtai įmonei suteiktos penktadalio milijono lengvatinės paskolos, į komisiją Gitano Nausėdos rekomendacija kreipėsi pats Paluckas, taip pat opozicijoje esantys konservatoriai.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Seimo liberalų ir konservatorių frakcijoms toliau bandant prisikviesti premjerą Gintautą Palucką pasiaiškinti ir atsakyti į klausimus dėl jam iš dalies priklausančių įmonių veiklos bei gautos lengvatinės ILTE paskolos, ministras pirmininkas su opozicijos atstovais ketina susitikti tik birželio pabaigoje.

Prezidento Gintano Nausėdos žodžiai valdantiesiems patiko. Gintautas Paluckas vertina, kad Nausėda rūpinasi premjero dalyvavimu versle. Tiesa, opozicijai užkliuvo, kad prezidentas ilgiau kalbėjo apie sporto politiką nei apie Palucko bėdas. Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.

Valdančiųjų sprendimas atsisakyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pirmajam būstui gali būti ne tik emociškai palankus rinkėjams, bet ir politiškai strategiškas. Komunikacijos ekspertas įžvelgia tiek bandymą gesinti nepasitenkinimą, tiek galimą dėmesio nukreipimą nuo skandalų, ir opozicijos didelį vaidmenį. Premjeras G. Paluckas vakar pareiškė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas NT mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.

Premjeras Gintautas Paluckas įžvalgia vadina prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime nuskambėjusią tezę, kad Lietuva netaps saugesnė, jei nuspręs „sviestą pakeisti į patrankas“. Vyriausybės vadovo teigimu, valstybė privalo rūpintis ne tik kariniu, bet ir socialiniu saugumu.  „Aš manau, kad tai yra labai įžvalgus pastebėjimas, nes kartais mes akcentuodami kietąją galią pamirštame minkštąją.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad prezidentui Gitanui Nausėdai nerimą kelia, jog neteisingi kaltinimai dėl Vyriausybės vadovo verslo gali pakenkti Ministrų kabineto reputacijai. „Išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina, yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai ar abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniu ar Vyriausybe“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas, komentuodamas metinį prezidento pranešimą.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį metiniame pranešime užsiminus apie į skandalą įsivėlusį premjerą Gintautą Palucką, pastarasis sako, jog šalies vadovas mato, kad kaltinimai jam – neteisingai paskleisti. Ministras pirmininkas kartoja, kad prieš užimant šias pareigas jis deklaravo savo verslo interesus. Todėl, G. Paluckas akcentuoja, jog šioje situacijoje jaučiasi absoliučiai teisus.

Premjerui Gintautui Paluckui įsivėlus į skandalą dėl jo dalinai valdomam verslui suteiktos lengvatinės ILTE paskolos, Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) rengia protestą prieš ministrą pirmininką. „Nes tylėjimas tokiose situacijose – tai sutikimas. Protestas nėra tik emocinė reakcija. Tai vienas iš paskutinių būdų parodyti, kad visuomenė dar turi stuburą. Kad stebime, kad reikalaujame atsakomybės. Ši istorija nėra apie partijas ar simpatijas. Tai – apie pamatinį teisingumą.

Į verslo paskolos skandalą įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas Seime atsakinėjo į klausimus dėl savo neseniai įsteigtos įmonės paskolos, skirtos startuoliams. Opozicija tikina, kad daugėja ženklų, jog įmonė gali būti sukurta tam, kad galima būtų pigiau pasiskolinti 200 tūkstančių. G. Paluckas atkerta, kad viskas teisėta ir trauktis neketina.

Premjeras Gintautas Paluckas tikisi, kad po naujo Lenkijos prezidento rinkimų šios šalies ir Lietuvos strateginė partnerystė išliks stipri. Taip Lietuvos ministras pirmininkas kalbėjo antradienį susitikime su kadenciją baigiančiu lenkų prezidentu Andrzejumi Duda. „Lietuvos ir Lenkijos glaudūs dvišaliai santykiai ir ryšiai atneša apčiuopiamą naudą abiejų šalių žmonėms – tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu.

Opozicijos politikai sako, kad premjeras Gintautas Paluckas savo įmonės paskolos istorijoje neigia akivaizdžius dalykus, o situaciją turi įvertinti trečiosios institucijos, tarp jų – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Po liberalų inicijuotų G. Palucko paaiškinimų Seimo tribūnoje Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad klausimų dar liko, premjeras bus kviečiamas į juos atsakyti frakcijoje. „Tikimės, kad šią savaitę.

Antradienį, Seimo posėdžio metu, premjeras Gintautas Paluckas atsakinėjo į opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcijos užduotus klausimus dėl iš jam dalies priklausančios įmonės „Garnis“ ir jai suteiktos ILTE paskolos. G. Paluckas yra vienas pagrindinių bendrovės „Garnis“ akcininkų, kuris gavo lengvatinę 200 tūkst.

Antradienį Seime premjero Gintauto Palucko pateikti atsakymai apie jam dalinai priklausančiai įmonei suteiktą nacionalinio plėtros banko paskolą neįtikino Liberalų sąjūdžio atstovų. Todėl, pažymi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vyriausybės vadovą parlamentarai kvies ir į atskirą susitikimą su frakcija.

 Į skandalą dėl dalinai valdomų verslų įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas antradienį atsakinėjo į opozicijos klausimus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos Seime. Keliant klausimus dėl socialdemokratui bei jo verslo partneriui priklausančių įmonių sąsajų, ministras pirmininkas tikina – „Emus“ ir „Garnis“ nėra susijusios, o teiginiai, esą jos gamina vienodą produkciją, yra netiesa. „Įmonė „Emus“ gamina elektroninę ir programinę įrangą. Tai yra akumuliatorių priežiūros sistemą.

Premjeras, valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kartoja savo įmonių veikloje nedalyvaujantis ir siūlo visų detalių klausti bendrovių vadovų. „Įmonių veikloje, sąskaitų išrašymo klausimais aš nedalyvauju jau nuo 2020 metų, kai pirmą kartą buvau išrinktas į Seimą“, – antradienį Seime teigė jis. Anot jo, dėl konkrečių įmonių valdymo aplinkybių reikia klausti jų vadovų, o ne jo, kaip akcininko.

Į skandalą dėl jo dalinai valdomai įmonei suteiktos paskolos įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas apie atsistatydinimą nesvarsto. Vyriausybės vadovas tikina, nepadaręs nieko tokio, dėl ko reikėtų trauktis iš Vyriausybės vadovo posto.  „Aš nepadariau jokių nusižengimų, nesu niekuo kaltinamas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjeras.  „Kodėl turėčiau trauktis?“ – pridūrė jis.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio metu atsakinės į klausimus, susijusius su jam iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos paskolos aplinkybėmis. Kaip teigė Seimo Liberalų frakcija, ministrui pirmininkui bus užduoti 22 klausimai.

Seimo konservatoriai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) ir Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti, ar anksčiau paviešintos sąsajos tarp valstybės paskolą gavusios premjero įmonės „Garnis“ ir kitos Vyriausybės vadovo iš dalies valdomos bendrovės „Emus“ neturi kreditinio sukčiavimo požymių.

Amžiaus projektu vadinama europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ vėžlio žingsniu juda į priekį. O auksinio projekto kaina per 7 metus pasiekė rekordines aukštumas – išsipūtė bemaž 4 kartus nuo beveik 6 iki kone 24 milijardų eurų. Tad neregėtai išbrangusiam projektui verkiant trūksta pinigų. Lietuvoje susitikę visų Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrai sutarė drauge spausti Briuselį, kad šis duotų reikalingus milijardus.

Anksčiau Lietuvos premjero pareigas ėjęs eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad ažiotažo sulaukusioje istorijoje dėl Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko dalinai valdomai įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės paskolos socialdemokratų lyderiui gali padėti tik visiškas skaidrumas. „Džiaugiuosi, kad aš neturėjau jokių akcijų ir neturiu iki šiol, bet šiuo atveju turbūt nėra taip paprasta kažką patarti. Vienintelis dalykas, kas tikrai yra būtina ir gali padėti, tai visiškas skaidrumas, aiškumas.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį pranešus apie galimas premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomų įmonių „Garnis“ ir „Emus“ sąsajas, pastarosios vadovas Mindaugas Milašauskas tikina – susiklosčiusi situacija primena bandymą susidoroti politiškai. „Aš tai vertinu kaip bandymą politiškai susidoroti su mano daugiamečiu verslo partneriu (G. Palucku – ELTA), pritempiant tam tikrus naratyvus prie patogių išvadų“, – penktadienį LRT televizijai teigė M. Milašauskas.

Visuomenininkui Andriui Tapinui ketvirtadienį paviešinus Vyriausybės vadovo Gintauto Palucko iš dalies valdomų bendrovių „Emus“ ir „Garnio“ sąsajas, pats premjeras ir toliau tikina šių įmonių veikloje nedalyvaujantis jokia forma. „Ne kartą esu sakęs ir galiu tik pakartoti – įmonių veikloje ir valdyme aš nedalyvauju jokia forma.

Skandalingoje premjero Gintauto Palucko verslo paskolos istorijoje – vis daugiau naujų įtartinų faktų. Žurnalistas Andrius Tapinas skelbia gavęs informaciją apie „Emus“ susirašinėjimą su įmone, iš kurios planavo įsigyti prekių. Iš žinučių matyti, kad už pradedančiai, pernai įkurtai įmonei „Garnis“ skirtą lengvatinę paskolą galimai buvo pirktos prekės jo senesnei įmonei „Emus“, nors Paluckas aiškina, kad įmonės tarpusavyje visai nesusijusios.

Milijardinės vertės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui gerokai pabrangus ieškoma alternatyvių finansavimo šaltinių, jei pakankamų lėšų jam neskirtų Europos Sąjunga (ES), sako premjeras Gintautas Paluckas. „Ieškome alternatyvių finansavimo šaltinių, skirtų tam atvejui, jei ES kitoje finansinėje perspektyvoje (2028-2034 metų – BNS) neskirtų reikiamo finansavimo“, – po Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrų pirmininkų susitikimo žurnalistams Rygoje sakė premjeras.