gintautas paluckas

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad taikdarių misija Ukrainoje nebūtų pakankamai stipri be Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinio palaikymo. „Pirmiausia, mes turime pasiekti paliaubas, tuomet tam tikrą taikos susitarimą ir jo rėmuose būtų apibrėžta, kas yra ir iš ko susidaro taikos palaikymo misija“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silina Rygoje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Lietuvos ir Latvijos premjerai pareiškė, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto koordinavimą būtina stiprinti politiniu lygiu.  „Išsamiai kalbėjome apie „Rail Baltica“ projektą, kuris savo apimtimi yra didžiulis, techniniais parametrais sudėtingas, todėl reikalingas itin dalykiškas ir kruopštus politinis koordinavimas“, – ketvirtadienį Rygoje po susitikimo su Latvijos premjere Evika Silinia kalbėjo Gintautas Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad artimiausiu metu bus inicijuojamas bendras Baltijos šalių atstovų vizitas į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).  „Matome, jog šiandieną svarstyklės krypsta daugiau į dvišalį bendradarbiavimą ir pereinama daugiau nuo tokių mums įprastų daugiašalių diskusijų formato.

Premjeras Gintautas Paluckas sako tikintis, kad Vyriausybės sprendimas iš Europos Sąjungos (ES) teismo atsiimti ieškinį dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo neišmokėti šaliai 8,7 mln. eurų paramos pagerins Lietuvos santykius su Komisija bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų įsisavinimą.  „Kalbant apie Lietuvos santykį su Europos Komisija tikiuosi, kad pavyks tuos santykius perkrauti.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasitelkiant vietos ir užsienio kapitalą Lietuvoje bus siekiama steigti bendras gynybos pramonės įmones bei gamyklas.  „Kiekvienas euras, kuris yra skiriamas gynybai, pirmiausia – toks yra siekis – kad jis apsisuktų mūsų ekonomikoje.

Nepaisant to, jog „Nemuno aušros“ atstovai nedalyvavo trečiadienį Prezidentūroje vykusiame susitikime dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas viliasi, kad koalicija vieningai palaikys sprendimus dėl didesnio krašto apsaugos finansavimo. „To („aušriečių“ nedalyvavimo susitikime – BNS) nedramatizuoju, nes turėsime galimybę informuoti, papasakoti ir padiskutuoti su koalicijos partneriais.

Premjeras Gintautas Paluckas dar kartą pareiškė, kad Lietuvai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių, Vyriausybės šiuo metu rengiami mokesčių pakeitimai nebus drastiški bei itin nepablogins nei verslo, nei gyventojų padėties. „Šnekame apie tuos mums įprastus, suprantamus mokesčius, mokesčių tarifus, išlygas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda Seimo pavasario sesijoje sako teiksiantis du įstatymo projektus, susijusius su kariuomenės divizijos steigimu. Vienas projektas bus susijęs su Lietuvos banko (LB) pelno įmokomis į valstybės biudžetą, kitas skirtas užkardyti PVM grobstymą.  „Mūsų uždaviniai yra netrukus priimti tuos sprendimus, kurie leis sukaupti reikalingą finansinę sumą nacionalinei divizijai. Netrukus (bus pateikti – red. past.

„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) paskelbus, kad Lietuva 2024/2025 metų pasauliniame verslumo indekse užėmė antrąją vietą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad jie nebūtinai atspindi realią situaciją, nes verslas Lietuvoje vis dar susiduria su pertekliniu reguliavimu.  „Kalbant apie bet kokius reitingus, aš jais apskritai mažai tikiu, nes visada reikia žiūrėti į metodiką. (...) Šiandien situacija su pertekliniu reguliavimu Lietuvoje yra tikrai labai prasta.

Siūlant sušvelninti didžiosioms įmonėms taikomus reikalavimus dėl lygių galimybių, premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog toks subalansavimas yra reikalingas ir teikia keleriopą naudą. Ministro pirmininko teigimu, lyčių kvotų nustatymo būdu didinamas kvalifikacijų, darbo jėgos efektyvumas bei kovojama prieš nusistovėjusius stereotipus. „Mes turime suprasti, jog kai įmonių vadovų tarpe, valdybose yra vyrai ir moterys, aš manau, kad toks subalansavimas duoda keleriopą naudą.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad kompensacijos dėl išaugusių elektros kainų gyventojams nebebus reikalingos. Anot jo, kainos stabilizuojasi, didėjant elektros iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo – gamybai, taip pat mažėja žiemos sezono poveikis kainoms. „Kaip tik šnekėjome su rinkos operatoriumi ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Tai to (kompensacijų – ELTA), panašu, neprireiks. Nes vėjas pučia, saulė šviečia ir kainos stabilizuojasi.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, ieškodama būdų iki 2030-ųjų gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansinių išteklių šiam tikslui pasiekti Lietuva turės pakankamai.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui Gediminui Šimkui pareiškus, kad daugiau valstybės įmonių galėtų imtis pritraukti privatų kapitalą ir rengti pirminius viešus akcijų siūlymus (IPO), premjeras Gintautas Paluckas sako nematantis tokio poreikio. „Tikrai nematau šiandien tokio poreikio imti ir privatizuoti valstybės valdomas įmones.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Europos investicijų bankas (EIB) Lietuvai artimiausiu metu galėtų paskolinti 2–3 mlrd. eurų infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak ministro pirmininko, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau savų ir iš kitur pasiskolintų lėšų ginkluotės įsigijimui. „Galėtume tikėtis per ateinantį laikotarpį nuo 2 mlrd. iki 3 mlrd. eurų investicijų į visus infrastruktūrinius objektus.

Praėjusią savaitę Jungtinių Valstijų (JAV) sekretoriui Pete'ui Hegsethui NATO sąjungininkes Europoje įspėjus, jog amerikiečių karių buvimas Senajame žemyne nėra amžinas, premjeras Gintautas Paluckas tikina – tokių pareiškimų baimintis nereikia. Anot jo, siekiant užtikrinti JAV karinį buvimą Lietuvoje, bus dedamos visos įmanomos pastangos. „Nereikia kiekvieną kartą krūpčioti, išgirdus kažkokį skardų pareiškimą.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog koalicijos partnerio, „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio sprendimas nedalyvauti trečiadienį vyksiančiame partijų pirmininkų susitikime su šalies vadovu yra klaida.  „Aš manau, kad tai yra klaida. Nepaisant to, kad nebus priiminėjami sprendimai, bet bus pasikeista informacija, bus, galų gale, kalbama ir apie kai kurių partijų nuogąstavimus, ar mes pajėgūs tiek investuoti, ar reikia tiek investuoti.

Šalies politikų dar laukia sudėtingiausia diskusijų apie gynybos finansavimą dalis, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas. Anot jo, gynybos poreikių negalint finansuoti vien iš ekonomikos augimo, politikai turės ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kas gali sukelti nesutarimų.  „Žiūrint, kaip kalba mūsų politikai, pagaliau jau randasi bendras vardiklis ir kalbėjimas, kad gynyba – neatsiejamas mūsų prioritetas ir tai reikia padaryti kuo greičiau.

Lietuvos valdžia kalbasi su Europos Komisija, kad ši leistų valstybei skolintis daugiau nei leidžia tarptautinės taisyklės, jei pinigai būtų skiriami gynybai. Pinigų ieškoma ir valstybės viduje. Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad per porą savaičių koalicijos partneriams pateiks galimus finansavimo šaltinius, pakeitimus mokesčių sistemoje.  Puse lūpų valdantieji užsimena apie pokyčius gyventojų pajamų mokesčio taikyme, kitokį nekilnojamojo turto mokestį.

Sveikindami Vasario 16-osios proga valstybės vadovai ragina saugoti valstybę kaip didžiausią turtą ir džiaugtis laisve. „Vasario 16-oji mums visiems dovanoja priminimą, kad valstybė prasideda nuo idėjos. Ji gimsta ir bręsta žmonių galvose. Stiprėja, perduodama iš kartos į kartą“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos sveikinime. Anot jo, pasaulinio karo sumaišties sąlygomis iškelta valstybė yra pamatas, ant kurio šiandien statome būsimą klestėjimą ir visų Lietuvos žmonių gerovę.

Šalčiams nesitraukiant, elektros kainos biržoje muša šios žiemos rekordus – pikinę valandą šįvakar elektros kilovatvalandė kainuoja 70 centų. Tokios kainos jau neramina pramonės įmones, mat išbrangusi elektra brangina ir produkcijos savikainą. Suklusti turėtų ir apie 100 tūkst. gyventojų, kurie už elektrą moka biržos kainą. Premjeras situacijos kol kas nedramatizuoja, tačiau žada, jei elektros brangymetis užsitęs, svarstys kompensacijas.

Šokas, kurį Donaldas Trumpas sukėlė Europai, neaplenkia ir Lietuvos. Mūsų politikai ir ekspertai kalba, kad paliaubos Ukrainoje gali uždegti žalią šviesą tolimesnėms Kremliaus imperijos kruvinoms ambicijoms. Nors premjeras Gintautas Paluckas ramina žmones, kad Lietuva yra saugiausioje situacijoje, tačiau realybėje kyla klausimas, kuo šalis dabar išvis gali pasitikėti, nes stoti į konfrontaciją su Rusija Europa nepajėgi, o amerikiečiai galbūt jau nebenori.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuva per Klaipėdos uostą gauna visus pagrindinius energijos išteklius ir ateityje ši tendencija tik augs, todėl Baltijos jūros regionas yra kritiškai svarbus nacionaliniam saugumui. „Klaipėda yra nacionalinio saugumo tvirtovė, nes per čia gauname ir dujas, ir naftą, ir elektros energiją per jungtis su Švedija, o ateityje turėsime savo vėjo parkus.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad jo ir krašto apsaugos ministrės požiūriai į saugumo situaciją nesiskiria, bet pabrėžia, kad valstybės vadovai neturėtų bauginti žmonių. „Pozicijos tikrai nesiskiria, mes kalbame apie Lietuvos pasiruošimo lygį.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad pasieniečiams skirtų laivų statyba turi vykti Lietuvos laivų statyklose. Premjeras žada „užkrauti pramonę užsakymais“ ir paaiškina, kad kitose šalyse yra įprasta praktika statyti pakrantės apsaugai skirtus laivus vietos statyklose. „Kiekvienas euras, kuris išvažiuoja iš Lietuvos, yra nuostolis Lietuvos biudžetui ir jos žmonėms.

JAV ir Rusijos lyderiams derantis dėl karo Ukrainoje baigties, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šių pokalbių nuošalyje likusiai Europai tai turėtų tapti „geru spyriu į užpakalį“. Ministras pirmininkas tikisi, kad Senasis žemynas atsibus ir imsis ryžtingų sprendimų, susijusių su gynybos klausimais, nes, pasak socialdemokrato, tik tokiu atveju Europos Sąjunga galės tikėtis ir JAV paramos.

Praėjusį savaitgalį Baltijos šalims savo elektros tinklus sinchronizavus su Vakarų Europa,, tai neturi jokios įtakos vasario pradžioje ūgtelėjusioms elektros kainoms, tikina premjeras Gintautas Paluckas. Pasak premjero, elektra rinkoje brangsta dėl šalčių, ribotų jungčių pralaidumų. „Su sinchronizacija šis klausimas tikrai niekaip nėra susijęs.

Pagrindinis šios Vyriausybės darbo instrumentas yra ir bus dialogas, ketvirtadienį vykusio susitikimo su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais metu tikino premjeras Gintautas Paluckas. „Pagrindinis šios Vyriausybės darbo instrumentas yra ir bus dialogas, kuo įtraukesnė diskusija su socialiniais partneriais.

Į Trišalę taryba reikėtų įtraukti ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovus, sako premjero patarėjas Gediminas Černiauskas. Tai jis teigė po Gintauto Palucko susitikimo su Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos atstovais.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako kitą savaitę kviesiantis visas parlamentines partijas į Prezidentūrą aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui.  „Kitą savaitę aš kviečiu visų Seime esančių partijų vadovus į Prezidentūrą.

JAV prezidentui pradėjus derybas dėl taikos Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad negalima per prievartą atnešti taikos. Anot šalies vadovo, privalo būti sudaryta stabili bei tvari taika ir kad po jos susitarimo agresoriui nekiltų noras užpulti kitą šalį ar vėl Ukrainą. „Negalima per prievartą atnešti taikos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog tik nuo NATO ir Europos šalių priklausys, ar JAV ir Rusijos derybose dėl karo Ukrainoje baigties Vakarų valstybės turės savo poziciją ir gebės kovoti dėl Ukrainos. Anot socialdemokratės, karas Ukrainoje tėra Rusijos imperinės ekspansinės politikos pradžia. „Nuo mūsų priklauso, ar būsime palikti nuošalyje, ar atliepsime lūkesčius ir savo pajėgumus kovoti dėl Ukrainos, kovoti dėl mūsų laisvės.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad nereikia gąsdinti visuomenės dėl augančios Rusijos grėsmės, su tokia pozicija sutinka ir kiti valdančiųjų atstovai. Tačiau, koalicijos narių teigimu nors puolimas neįvyks per artimiausius metus, jam bet kokiu atveju reikia ruoštis.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko įsitikinimu, dėl ryškėjančių galimų susitarimų kontūrų Lietuva neturėtų jausti baimės atsidurti akistatoje su Rusija viena.

Ketvirtadienį ryte į Lietuvos premjero Gintauto Palucko pareiškimą, kad „mes esame pačioje saugiausioje situacijoje“ sureagavo Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dar visai neseniai Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė visiškai kitaip bei ironizavo valdančiosios koalicijos nesutarimą.

Ne vienas visuomenės veikėjas, politologas po premjero Gintauto Palucko išsakytų žodžių nustebo. Pasak premjero, mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę. Pasak jo, gąsdinti visuomenės tikrai nereikia, niekas čia mūsų nei per 6, nei per 12 mėnesių nėra pajėgus pulti ar užpulti, bet į gynybos reikalus reikia žiūrėti rimtai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad situacija dėl artėjančių Ukrainos taikos derybų kelia nerimą, nes neaišku, kiek apie JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos ir Rusijos pokalbius yra informuojamas Kyjivas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybų fone nereikia gąsdinti visuomenės augančia Kremliaus grėsme. Pasak jo, dėl regione didinamų investicijų į gynybą, Lietuva yra saugiausioje situacijoje ir nebūtų užpulta per artimiausius metus.  „Mes esame pačioje saugiausioje situacijoje. Regione tiek investicijų į gynybą, tiek politinės valios tikrai niekada nėra buvę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Paluckas.

Valdančiajai koalicijai priklausančiam Sauliui Skverneliui įspėjus apie naujojo Ministrų kabineto tęsiamą dešiniųjų politiką, premjeras Gintautas Paluckas į tokius pareiškimus tikina reaguojantis rimtai. Anot jo, gruodį darbą pradėję ministrai privalo užtikrinti, kad vykdant centro-kairės Vyriausybės programą tokios inercijos nebūtų.

Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad ugdymo kokybė, leidus mažesnėse mokyklose formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių, nesumenks. „Aš esu įsitikinęs, jog šis sprendimas ugdymo kokybės nesusiaurins ir nesuprastins“, – LRT televizijai antradienį akcentavo ministras pirmininkas. Pasak jo, šiuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotus mokyklų tinklo pokyčius teigiamai vertina bei palaiko ir šalies savivaldybės, kurios taip pat skirs lėšas mažoms klasėms išlaikyti.

Premjeras Gintautas Paluckas tikina neginantis pastaruoju metu ypač daug kritikos susilaukiančio „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio. Ministras pirmininkas pabrėžia, kad jo pagrindinis tikslas yra sutelkti valdančiąją koaliciją darbui. „Pirmiausiai aš įnirtingai ginu koalicijos galimybę priimti sprendimus, kurie būtų naudingi Lietuvos žmonėms. Visi kiti apsižodžiavimai, emocijos, aistros, reakcijos yra šalutinis politinio darbo produktas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako nesitraukiantis nuo Valstybės gynimo tarybos (VGT) iškelto tikslo smarkiai didinti išlaidas gynybai. „Mes tikrai nesitraukiame, tokie yra iškelti tikslai, – interviu LRT antradienį sakė premjeras. – Tam, kad jie būtų įgyvendinti tvariai ir tas finansavimas negultų vien mokesčių kažkokia našta, tam reikia šiek tiek ir kūrybiškumo, ir tam tikrų namų darbų, bet jie yra daromi.

Premjeras Gintautas Paluckas nesutinka su partiečio Vytenio Povilo Andriukaičio samprotavimu, esą apie tikslą iki 5-6 proc. BVP didinti išlaidas gynybai pranešęs prezidentas Gitanas Nausėda rėmėsi ne skaičiavimais, bet siekiu įsiteigti naujajai JAV administracijai. Vyriausybės vadovas sako netikintis, kad tokioje situacijoje šalies prezidentas galėjo užsiimti viešaisiais ryšiais.

Nesibaigiant ginčams dėl „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų, pirmadienį dėl to Vyriausybėje posėdžiavo koalicinė taryba. Premjeras Gintautas Paluckas po posėdžio teigė, kad nepaisant R. Žemaitaičio retorikos, koalicija „dirba toliau ir yra tvari“. Socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkė sako, kad tokie susitikimai būtini kuo dažniau, o aistros tarp 3 koalicijos galvų yra natūralios.

„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui toliau atkakliai siekiant Seimo vicepirmininko kėdės, Saulius Skvernelis laido dviprasmiškas užuominas, kad greičiausiai R. Žemaitaičiui vietos Seimo valdyboje nebus. S. Skvernelis jau anksčiau yra sakęs, kad R. Žemaitaičio neskirs savo pavaduotoju, kol šis neišspręs teisinių problemų.  Vis dėlto konkretų sprendimą, kaip elgsis, S. Skvernelis vis dar laiko paslaptimi ir žada atskleisti prieš Seimo sesiją.

Vyriausybei programoje žadėjus įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams, o finansų ministrui kartojant, kad nėra jokių galimybių jokioms PVM lengvatoms. premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog bus ieškoma priemonių skatinti sveiko maisto vartojimą.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, kaip reikėtų suprasti premjero Gintauto Palucko pareiškimus dėl Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimų bei įsipareigojimų didinti gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bando išsklaidyti neaiškumus ir tvirtina – valdančioji dauguma koalicinėje sutartyje įsipareigojo stiprinti šalies saugumą ir atliepti karinį patarimą. Jis akcentuoja, kad VGT sprendimai ir atliepia tokius įsipareigojimus.

Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas (45 m.) demonstruoja pavydėtiną fizinę formą. Politikas savaitgalį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame įamžintos jo ledinės maudynės. Premjeras, būdamas ruonių bendruomenės nariu, drąsiai nėrė į šaltą vandenį, o po maudynių energingai bėgo į krantą ir plojo rankomis kartu su kitais ekstremalių maudynių mėgėjais. „Švenčiam sinchronizaciją – kad energijos nepritrūktų!“ – šalia įrašo socialiniuose tinkluose parašė Paluckas.

Pirmadienį premjeras Gintautas Paluckas, telefonu kalbėdamas NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pabrėžė, kad Lietuva didina investicijas į saugumą ir gynybą ir tikisi šiuo pavyzdžiu paskatinti sekti ir sąjungininkus. Visgi po koalicinės tarybos posėdžio viešai išsakytų teiginių, esą nei Vyriausybė, nei koalicija neįtvirtino susitarimo skirti 5–6 proc. nuo BVP gynybai, G. Paluckas susilaukė opozicijos kritikos.

Vertinant galimą Rusijos grėsmę, didesnės išlaidos gynybai turėtų būti traktuojamos kaip investicija, pirmadienį, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, teigė premjeras Gintautas Paluckas. „Daugumai Aljanso šalių siekiamybe dar neseniai buvusi 2 proc. BVP gynybai žyma šiandien yra praeitis – Rusijos agresija ir šią kartelę pavertė per žema. Kaip Aljansas turime sau nuolatos priminti, jog išlaidos gynybai yra investicija“, – pranešime cituojamas Vyriausybės vadovas.

Pirmadienį premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad jokiame susitarime nėra įtvirtinta, jog ši Vyriausybė gynybos reikmėms skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Prezidentūra tikina – sausį vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje sprendimas ženkliai didinti krašto apsaugos asignavimus buvo priimtas vienbalsiai.