Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Nesutaria dėl sankcijų
Kol pasaulis sulaikęs kvapą laukia, kaip Putinas sureaguos į NATO ir Jungtinių Valstijų atmestą Rusijos ultimatumą, Vakarų politikai svarsto, kokias sankcijas reikėtų pritaikyti Kremliui, jei nuspręstų pulti Ukrainą. Mat dalis politikų įsitikinę, kad Rusiją reikia bausti jau vien už akiplėšišką ultimatumo iškėlimą uždrausti Ukrainai patekti į NATO ir atitraukti karius iš Baltijos bei Rytų Europos NATO šalių.
„Sankcijos turėtų būti stiprinamos, bet jos reikalo neišspręs. Kažkoks paaštrėjimas ir toks žymus, reikšmingas paaštrėjimas agresijos, Rusijos Ukrainoje turi būti. Matyt, jis įvyks“, – svarstė diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
„Bet kokie kitokie veiksmai, taip pat ir hibridinio karo veiksmai, turi būti baudžiami sankcijomis, tai yra skaudžiausia. Rusijos pragyvenimo lygis nukrito, Rusija beveik negali leisti palydovo į kosmosą, Rusija negali pasigaminti transporto lėktuvo be elektronikos Vakarų ir kiti, kiti dalykai. Mes matome, kad tai yra skaudžiausias dalykas Rusijai ir reikia tuo naudotis“, – tvirtino diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Bėda ta, kad kol kas nesutariama, kokios sankcijos turėtų būti.
„Yra tam tikras skilimas, sakysim, respublikonai mano, kad tai turėjo būti proaktyvios sankcijos, t. y., turėjo būti bausmė Rusijai jau dabar už grasinimus, o ne tada, kai įvyks karas, jeigu įvyks, gal neįvyks. O realiai dabar jos yra reaktyvios, tai yra oficiali pozicija Vašingtono, kad, jeigu bus, tai reaguosim. Tai čia yra jau toks silpnesnis variantas“, – aiškino diplomatas, užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.
Kokios turėtų būti sankcijos nesutariama ne tik Amerikoje, bet ir Europoje, kur vieningos nuomonės kol kas nėra, o bene silpniausia vieta – Vokietija, kuri sėdi ant rusiškų dujų adatos.
„Jeigu kalbant grynai apie Europą, ypač apie Vokietiją, abipusę priklausomybę, tai Vokietija nuo Rusijos yra priklausoma labiau, drįsčiau teigti, negu Rusija nuo Vokietijos, būtent dėl energetinių žaliavų importo, ypač gamtinių dujų. Tai realiai yra pririšta vamzdžiu prie Rusijos ir, aišku, Vokietija taip pat yra vienas iš tokių didesnių stabdžių, kuris norėtų švelnesnių sankcijų Rusijai, nei, tarkim, kitos Europos Sąjungos šalys“, – tikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Sankcijos turėtų būti nukreiptos į įtakingus asmenis
Tačiau amerikiečiai nusiteikę ryžtingai ir kartu su partneriais Europoje pirmą kartą gali pritaikyti sankcijas pačiam Vladimirui Putinui ir jo dvarui – artimiausiems bičiuliams, pareigūnams ir svarbiausiems oligarchams, kurie turi daug vilų Vakaruose ir mėgsta su jachtomis poilsiauti prabangiausiuose kurortuose, o vaikus leidžia į elitinius universitetus.
„Tai turėtų būti nukreipta į asmenis, t.y., į konkrečius žmones, kurie priima sprendimus, ir jau tai buvo paminėta, kad gali būti neapsiribota netgi ir pagrindiniu karo vadu. Na, iš kitos pusės tai yra nukreipimas į įmones ir Rusijai šiuo atveju skaudžiausios temos būtų energijos išteklių draudimas parduoti“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Labiau taikyti į būtent tam tikrus asmenis, įtakingus Rusijoje, kurie turi, kaip žinia, labai nemažai nekilnojamojo turto Europoje, kitų interesų, vaikai dažniausiai studijuoja Europoje, bet vėlgi tokios sankcijos... Joms reikia labai stipraus pagrindo ir tada būtų įsivelta į teismo procesus ir panašiai, nes dažnai tie asmenys turi dvigubą pilietybę“, – aiškino Ž. Mauricas.
Skaudžiai Rusijai kirstų ir draudimas įvežti tam tikras prekes ar technologijas.
„Netgi automobilio dalių eksportas į Rusiją, tai iš esmės Rusija tikrai daug praras, nes neturės iš ko remontuoti savo automobilius. Tai tokie dalykai yra skaudūs“, – teigė diplomatas A. Januška.
Tačiau Kremlius, planuodamas atkurti savo imperiją, ruošiasi ir galimoms Vakarų sankcijoms, tad jau pagalvojo, kaip jų išvengti.
„Rusija tikrai tų žingsnių darė labai daug tam, kad kaip įmanoma labiau minimizuotų galimą sankcijų poveikį, galbūt ir nujausdama, kad bus už ką. Ir iš tikrųjų poveikis Rusijos ekonomikai trumpuoju laikotarpiu jis nebūtų labai didelis, nebent tai būtų kraštutinės priemonės, tokios kaip tarptautinių bankinių sistemų atjungimas“, – teigė ekonomistas Ž. Mauricas.
Būtent tokia sankcija – atjungimas nuo tarpbankinės sistemos SWIFT – jau yra panaudota prieš Iraną dėl jų branduolinės programos. Esą tai skaudžiai smogtų tokiems Rusijos bankams gigantams taip „Sberbank“ ir „Gazprombank“.
„Irano atveju tai būtent ne pats SWIFT suveikė, o tos antrinės sankcijos, kurios atjunginėjo Iraną, bankinę sistemą visiškai. Amerikos antrinės sankcijos. Tai mes kol kas apie tai negirdim, tai jeigu taip bus, tai jau bus rimta“, – aiškino A. Januška.
Rusija jau baudžia Europą didelėmis dujų kainomis
O kol Europa ir Amerika svarsto, kaip pažaboti Rusiją, Kremlius jau dabar baudžia Europą didelėmis dujų kainomis, o jei kiltų karas – žmonėms dar skaudžiau kirstų per pinigines.
„Jeigu konfliktas aštrėtų ir pereitų į karštąją fazę, tai kainos, be abejo, tikrai nemažės šiuo atveju, nes reikia suprasti, kad Rusija yra kaip tų žaliavų vienas iš pagrindinių tiekėjų ir konfliktas reikštų, kad tiekimas strigtų dar labiau“, – pabrėžė M. Dubnikovas.
„Dujos tai nėra vien tai, nes akivaizdu, kad kils visos kainos, jeigu bus sankcijos, ekonomika, žmonės negalės eksportuoti ir Europos Sąjunga kentės“, – tikino A. Januška.
Tačiau didžiausias nerimo šaltinis lieka tas pats – ar sankcijų pakaks atgrasyti Rusiją nuo karo su Ukraina? Esą oligarchai Rusijoje įtaką jau prarado ir sprendimai priimami remiantis ne ekonomika, o ambicijomis.
„Kolektyvinis Kremlius baigėsi prieš gerą pusmetį, gal prieš metus beveik ir oligarchų įtaka Kremliaus viršūnėlei, kokiems 5 žmonėms, kurie priima sprendimus, jau nutrūko. Kaip ir koks Krupas ten, kur gamino patrankas Hitleriui, tai irgi jau neturėjo įtakos. Tai dabar irgi tiems oligarchams yra pasakyta: užčiaupk srėbtuvę ir eik gaminti mums ginklų. Visa kalba su oligarchais, kurie kažkada dar, prieš porą metų, tikrai turėjo įtaką ir buvo suinteresuoti tą trilijoną dolerių, kurį turėjo išvežę į užsienį, išsaugoti“, – teigė P. Vaitiekūnas.
O kai ambicijos nugali šaltą protą, tuomet galima tikėtis bet ko.
„Visos tos karinės akcijos užgrobti teritorijas Napaleono, kuo jos baigėsi? Kam to reikėjo? Tai yra beprotybė, taip ir dabartiniai Kremliaus veiksmai, jie yra beprotiški“, – įsitikinęs diplomatas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje P. Vaitiekūnas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
