Kol Rusija prie Ukrainos sienos yra sutelkusi šimtatūkstantines pajėgas, o vasario mėnesį kartu su Baltarusija jos teritorijoje ketina rengti dar didesnio masto karines pratybas, nei matėme „Zapad“ metu, veiksmų imasi ir Pekinas.
„Nepamirškime, kad nevyksta pasaulyje niekas vakuume. Tai Kinija tuo pačiu pasinaudojo proga ir šiomis dienomis surengė itin dideles oro pratybas netoli Taivano teritorijos“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Merilando universiteto (JAV) vyriausioji mokslininkė, saugumo strategė Eglė Murauskaitė.
Mokslininkė mini praėjusios savaitės įvykius, kai Kinija pasiuntė 39 karo lėktuvus, daugiausiai naikintuvus, į Taivano oro erdvės gynybos zoną. Pagal dalyvavusių orlaivių skaičių šis įsibrovimas yra antras didžiausias kada nors surengtas.
Taivanas patiria Kinijos karinį spaudimą
Taivanui nuolat gresia Kinijos karinė invazija. Pekinas laiko autonominę demokratinę salą savo teritorijos dalimi ir ketina ją kada nors susigrąžinti, prireikus – jėga.
Praeitų metų paskutiniame ketvirtyje Kinija smarkiai suintensyvino įsibrovimus į Taivano oro erdvės gynybos zoną (ADIZ). Didžiausias tokio pobūdžio incidentas įvyko spalio 4-ąją, kai į šią zoną įskrido 56 Kinijos kariniai lėktuvai.
Tarp įsibrovusių karinių orlaivių buvo 24 naikintuvai J-16 fighters, kuriuos ekspertai laiko pagrindine Kinijos priemone žvalgyti Taivano oro erdvės gynybos pajėgumus. Taip pat buvo pasiųsta 10 naikintuvų J-10 ir vienas bombonešis H-6, pajėgus nešti branduolinius ginklus.
Kol kas neaišku, kodėl Kinija pasiuntė tiek daug orlaivių per vieną dieną.
Tačiau šie įsibrovimai vyko po JAV ir Japonijos karinių laivynų pratybų Filipinų jūroje, vandenyse į rytus nuo Taivano.
Sausio 17–22 dienomis vykusiose bendrose pratybose, per kurias buvo treniruojamasi užtikrinti „veiksmingą atgrasymą ir atsaką“, dalyvavo 10 JAV Karinių jūrų pajėgų laivų, įskaitant lėktuvnešius „USS Carl Vinson“ ir „USS Abraham Lincoln“, pirmadienį per „Twitter“ parašė Japonijos jūrų savigynos pajėgos.
Kinijos „dažno manipuliavimo pilkosios zonos grėsmėmis“ vykdant lėktuvų įsibrovimus, taip pat kitų jos naudojamų karo metodų, įskaitant kibernetines atakas, tikslas – „užimti Taivaną be kovos“, pažymima pernai paskelbtoje Taivano Gynybos ministerijos ataskaitoje.
Pekinas didino spaudimą Taivanui nuo 2016 metų, kai salos prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen. Pastaroji laiko Taivaną suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Siūlo pažvelgti į didesnį paveikslą
Kuo siejasi Rusijos ginklų žvanginimas prie Ukrainos sienos, planuojamos bendros karinės pratybos Baltarusijoje ir Kinijos lėktuvų antskrydžiai virš Taivano?
E. Murauskaitė pabrėžia, kad Rusija su Kinija vykdo gana aktyvų dialogą.
„Ir viena šalis, ir kita, nebūtinai derindamos veiksmus tarpusavyje, bet tiesiog matydamos, kas vyksta geopolitinėje arenoje, niekada nepraleidžia progos, viename fronte suaktyvėjus veiksmams, savo fronte pajudinti šachmatų figūrėles. Verta žiūrėti per platesnį lęšį į šitą paveikslėlį“, – įsitikinusi saugumo strategė.
Pašnekovė neatmeta galimybės, kad buvo ir tiesioginio veiksmų derinimo tarp Maskvos ir Pekino.
„Kažkiek tos kooperacijos yra. Buvo ir skambučiai tarp Rusijos ir Kinijos lyderių, kai vyko Rusijos skambučiai su Vakarų lyderystės įvairiais bokštais. Tai su Kinija tas dialogas irgi vyksta. Bet aš tikrai nesiimčiau tvirtinti, kad buvo susitarimas, kad „jūs imkite šitą gabalą, o mes imsim aną“, – kalbėjo E. Murauskaitė.
Mokslininkė pasakojo, kad įtampos Pietų Kinios jūroje tvyro jau bene dešimtmetį ir Kinija nuolat bando NATO ir jų sąjungininkų reakcijas savo veiksmais.
„Dabar vykę nemaži karinių lėktuvų oro antskrydžiai parodo, kad buvo pasinaudota puikiai tuo, kad visos akys dabar yra nukrypusios į situaciją su Rusija“, – teigė E. Murauskaitė.
Klausimas, kiek nesikerta Kinijos ir Rusijos interesai
Pasak saugumo strategės, vyksta dideli debatai, kiek Rusija su Kinija yra nusiteikusios suartėti ir kiek sutampa jų geopolitiniai interesai.
„Bent jau ta negatyviąja prasme, kad abi šalys norėtų atstumti, pamažinti Vakarų įtaką pasaulyje, tai yra faktas. Bet atsiribojant nuo to tikslo, kiek jie bendrai turi tikslų ir kiek nesikerta jų individualios vizijos, tai irgi klausimas“, – sakė E. Murauskaitė.
„Tačiau Vakarų, plačiąja prasme, JAV, konkrečia prasme, dominavimas, noras ir pajėgumas su savo priešininkais čia ir dabar susiremti, kiekvieną taktinį manevrą atremti, yra nuolat tikrinamas“, – pridūrė ji.
Energetika irgi gali tapti svertu
Tačiau, kaip sako mokslininkė, Rusija ir Kinija Vakarų dominavimą menkinti bando ir kitose sferose, nebūtinai saugumo ir gynybos srityje. Viena tokių – energetika. Šiame paveiksle matyti ir mūsų regione prieštaringai vertinamas Vokietijos ir Rusijos vystomas „Nord Stream 2“ projektas.
„Nord Stream 2“ išlieka tokiu skaudžiu tašku, nes dabar žiūrint paprastai, europinėje erdvėje Vokietija rodo mažiausiai entuziazmo remti ar Baltijos šalis, ar Ukrainą saugumo potencialios krizės akivaizdoje. Yra kalbos, jei įvyktų Rusijos invazija, tas nordstrymas būtų užkirstas. Ar preventyviai, ar susiklosčiusi situacijai, Vokietija neskuba nieko daryti.
Matydama galimą energetinio spaudimo kanalą, Rusija su Kinija sėkmingai vysto savo energijos projektą per Sibiro liniją. Tas projektas sėkmingai stumiasi į priekį, progresuoja. Tai irgi galima sakyti, kad šalys bendradarbiauja ir mažina Vakarų galimybes žaisti energetiniais svertais į Rusijos pusę. Tikrai mažina“, – dėstė E. Murauskaitė.
Dėl Kinijos Vakarų sankcijos Rusijai gali tapti nebaisios?
Mokslininkė atkreipė dėmesį ir į ekonomines sankcijas, kurioms Vakarai grasina Rusijai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą.
„Ko mes čia galėtume jiems neduoti, kad jiems tikrai skaudėtų? Eina kalba apie elektroniką. Aš esu ganėtinai tikra, kad sugebėtų Rusija susitarti su Kinija, kur tikrai yra didžiuliai gamybos pajėgumai, ir toje vietoje tos sankcijos galbūt nebūtų tokios skausmingos“, – teigė E. Murauskaitė.
„Galvojant apie įrankių arsenalą, ką gali padaryti Vakarai, kad Rusijai būtų nemalonu, tai Rusija ir Kinija savo dialogu nuosekliai mažina tą Vakarų arsenalą“, – pridūrė mokslininkė.
Tai tik dalis diskusijos iš laidos „Dienos pjūvis“, kurioje be E. Murauskaitės dalyvavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kur rasite teksto pradžioje.
