Ginti Ukrainą ruošiasi ne tik profesionalūs kariai, bet ir rezervistų pratybose dalyvaujantys ukrainiečiai. Augant įtampai šalies pasienyje, Ukrainoje dar praėjusiais metais įsigaliojo įstatymas dėl paprastesnio rezervo karių šaukimo.
„Tiesą sakant, mano šeima džiaugiasi, kad prisijungiau. Imu pavyzdį iš uošvio, kuris yra pasiryžęs ginti savo gimtąjį miestą“, – sako programuotojas Aleksandras.
Šiame dalinyje treniruojasi 70 vyrų. Kai kurie jų jau buvo mobilizuoti 2014-aisiais ir sako nesitikėję, kad karas vėl ims alsuoti į nugarą.
„Ilgą laiką po demobilizacijos vengiau visko, kas buvo susiję su karu. Bet jau praėjo daug laiko ir jei manęs reikia, padėsiu“, – teigia rezervistas Konstantinas.
O NATO generalinis sekretorius ir toliau kartoja: Aljansas padės Ukrainai, kaip tik galės, tačiau NATO karių į ją tikrai nesiųs.
„Mes neplanuojame dislokuoti kovinių NATO pajėgų Ukrainoje. NATO sąjungininkės siunčia ten savo instruktorius, mes padedame modernizuoti gynybą, įskaitant ir kibernetinę. NATO sąjungininkės taip pat aprūpina Ukrainą įvairia įranga, gynybine ginkluote“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Ir paaiškina, kodėl.
„Ukraina nėra NATO narė. Tas šimtaprocentinis saugumas, garantuojantis, kad išpuolis prieš vieną sąjungininkę sukels viso aljanso atsaką, taikomas NATO narėms, o ne artimiems ir labai vertinamiems partneriams“, – priduria jis.
Visgi sprendžiant Ukrainos krizę, vis ryškesnio vaidmens imasi Jungtinė Karalystė. Jos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad rengiasi pasiūlyti rytiniame NATO flange ne tik dislokuoti daugiau kaip 1000 papildomų savo karių, bet ir atsiųsti ginklų, karo laivų ir lėktuvų. Be to, jis žada artimiausiomis dienomis kalbėtis su Vladimiru Putinu ir mėginti įtikinti jį, kad padėties aštrinimas Rusijai nieko gero neatneš.
„Manome, kad labai tikėtina, jog Putinas ketina įsiveržti į Ukrainą. Štai kodėl mes per atgrasymą ir diplomatiją darome viską, ką galime, kad paskatintume jį susilaikyti“, – kalba britų užsienio reikalų sekretorė Lizz Truss.
Dar viena atgrasymo priemonė – griežtesnių sankcijų paketas Rusijai. Jį Jungtinės Karalystės parlamentas imsis svarstyti pirmadienį. Kaip sako britų užsienio reikalų sekretorė, Londonas taikysis į strateginius ir finansinius Rusijos interesus ir sieks, kad „Putino oligarchams nebebūtų kur slėptis“.
„Manau, tai labai svarbu. Yra iškilusi didelė grėsmė laisvei ir demokratijai Europoje, o tai yra daug svarbiau nei trumpalaikė ekonominė nauda Jungtinei Karalystei ir mūsų partneriams šiame regione“, – teigia L. Truss.
Britų užsienio reikalų sekretorė, kuri ateinančiomis savaitėmis lankysis Kijeve ir Maskvoje, pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė jau apmokė per 20 tūkstančių ukrainiečių karių, taip pat į Ukrainą siuntė prieštankinių ginklų. Paramą Londonas Ukrainai žada ir toliau.
