Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą.
Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė. Neskaitant pasaulinės finansų krizės ir trumpalaikio pandemijos šoko, 2023 m. bus lėčiausias ekonomikos augimas nuo 1993 m.
Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimą įšaldys daugybinės problemos. Europoje vyrauja energijos krizė, pramonės recesija ir išsikvepiantis paslaugų sektorius. Ekonomikos nuosmukio neišvengs ir Lietuva.
JAV – 10 mln. laisvų darbo vietų
N. Mačiulis įvardijo, kad matėme gana retai pasitaikantį reiškinį, kuomet paklausa daugelio prekių daugelyje šalių viršijo pasiūlą, buvo didžiulis darbuotojų trūkumas ir visa tai pavirto i dešimtmečius nematytą infliaciją visose pasaulio valstybėse.
Ekonomistas nurodo, kad iki Centrinio Banko (CB) tikslo pasiekti 2 proc. infliacijos yra labai toli: „Sulėtinti ekonomikos augimą, pakelti darbo lygį, bet pusės amžiaus patirtis rodo, kad tai baigiasi recesija.“
Anot jo, sveikiausiai atrodanti ekonomika yra JAV, tačiau labai neįprasta tai, kad laisvų darbo vietų skaičius yra rekordinėse aukštumose – daugiau nei 10 mln., kas yra dvigubai daugiau, nei prieš pandemiją. Tuo pačiu metu JAV jau yra ant recesijos slenksčio.
N. Mačiulis nurodo, kad Vokietija anksčiau buvo vienas iš pagrindinių ekonomikos variklių, tačiau dabar ši šalis yra silpnoji grandis ir tokia išliks. Prognozuojama, kad jos BVP kitais metais sumažės 0,5 proc., tačiau neatmetama ir daug niūresnio scenarijaus tikimybė, ypač jei reikės smarkiai apriboti dujų vartojimą pramonėje.
Vidutinė perkamoji galia vidutiniam europiečiui sumažėjo 4–5 proc., o tai yra nematytas reiškinys nuo pasaulinės finansų krizės.
Kiniją alina NT krizė, karščio bangos ir pandemija
Ekonomistas pamini, kad Kinijos perspektyvos – prasčiausios per kelis dešimtmečius. Siekis įsigyti būstą nukrito į žemiausią lygi. Mažėja perkamoji galia, o NT kainos krenta jau 13 mėnesių iš eilės.
„Kinija pati sukūrė nekilnojamojo turto (NT) krizę. Ilgai atidėliotas sprendimas apriboti finansinį svertą lėmė tai, kad įmonės gali skolintis mažiau, naujų statybų apimtys sumažėjo, NT pardavimai mažėja.
Tai lėmė, kad mažėjo Kinijos BVP, o NT ir statybų sektorius sudaro labai didelę Kinijos BVP dalį – daugiau negu 20 proc. Ir natūralu, kad bandant Kinijos komunistų partijai užslopinti tą būsto statybų ir NT vystymo augimą vien skolos sąskaita, jis pavirsta į gerokai lėtesnį visos ekonomikos augimą“, – pasakojo N. Mačiulis.
Pasak jo, buvo ženklų, kai Kinijoje buvo bandoma paskatinti akreditavimą, kad atgaivintų būsto rinką, bet jau patys gyventojai bijo pirkti nepradėtus statyti būstus, imti paskolas, matydami mažėjančias kainas, galimus NT įmonių bankrotus. Taigi žemesnės palūkanos jų nebevilioja.
Jis pamini, kad Kinija vis dar turi nulinės tolerancijos politikos problemą, kai kiekvieną kartą, bent kiek padidėjus COVID–19 atvejų skaičiui, viską slopina griežtais karantinais.
Verta paminėti, kad Kinija taip pat kenčia nuo pastaruosius 70 metų nematytų temperatūros šuolių, plataus masto ir ilgai trunkančių karščio bangų, kas lemia elektros energijos trūkumą, kai kurios pramonės įmonės turi stabdyti veiklą.
Vis tik pandemijos metu Kinijoje klestėjo eksportas, nes žmonės pirko daugiau prekių internetu – ji užėmė didesnę pasaulinės rinkos dalį.
Šokiruojančios elektros kainos – 1200 eurų už MWh
„Swedbank“ ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vis naujus rekordus mušančios elektros ir dujų kainos yra niūri kasdienybė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad klaidingai manome, jog elektros kainų šokas yra tik Lietuvos problema: „Nieko panašaus. Tas liberalizavimo procesas, vieno ar kito pardavėjo pasirinkimas gali lemti kelių centų pokyčius.“
Ji nurodo, kad Lietuvoje elektros kaina didesnė, nes jos negalime importuoti oru.
N. Mačiulis primena, kad Europa visiškai atsisakys Rusijos dujų, alternatyva – suskystintos gamtinės dujos, tačiau joms suskystinti kol kas nėra pakankamai pajėgumų.
Jis pažymi, kad šią žiemą bus akivaizdus dujų trūkumas – tą atspindi jų kainos: praeitą žiemą buvo 150 eurų už MWh, nors anksčiau būdavo 15–20 eurų. Šiemet dujų kainos bus dar didesnėse aukštumose – beveik 300 eurų už MWh.
„Ateities sandoriai rodo, kad Vokietijoje elektros kaina šį rudenį pasieks 600 eurų už MWh, Prancūzijoje – net 1200 eurų už MWh. Pastarojo mėnesio elektros kainų vidurkis Lietuvoje siekė apie 400 eurų už MWh, nors prieš metus kaina buvo net 10 kartų mažesnė.
Tokį kainų šoką daugelis vyriausybių bando amortizuoti, tačiau žiemą kai kuriose valstybėse labai realus ir gamtinių dujų trūkumo scenarijus, todėl griežto energijos taupymo režimas įjungtas jau dabar“, − pastebi N. Mačiulis.
Vis tik ekonomistas atskleidžia, kad matoma gera tendencija, ypač Lietuvoje, kad mažėja gamtinių dujų vartojimas – apie 30 proc. Spėjama, kad tą lėmė šiltesni orai, geras Lietuvos pasiruošimas – terminalas, sukauptas rezervas.
Deja, „Swedbank“ atstovo teigimu, kol kas nėra dujų pigimo perspektyvos – kaina išlieka 250 eurų už MWh. Norint to išvengti reikia vartoti kuo mažiau dujų ir tą daryti turi visa Europa.
Kaip pavyzdį ekonomistas pateikia Prancūziją, kur gali grėsti baudos, jei patalpose įjungti kondicionieriai ir atidarytos durys. Taip pat yra šalių, kur mažinama baseinų temperatūra, mažiau šildomos viešos patalpos: „Tų priemonių ieško net ir turtingos valstybės, nes tai yra būdas kovoti už Ukrainą.“
Tačiau greičiausiai planuojamo dujų atsargų lygio pasiekti nepavyks.
Didėjančios palūkanų normos – įmokos didės 170 eurų
N. Mačiulis neslepia, kad tokio ekonomikos augimo, kuriuo džiaugėmės, nesulauksime ilgą laiką.
„CB, kurie stebėjo su džiaugsmu, kaip augo vartojimas, kaip klestėjo visos ekonomikos 2021 m. ir 2022 m. pradžioje ignoravo įsibėgėjančią infliaciją, sakė, kad ji bus laikina.
Kai pamatėme, kad ji nelaikina ir pakilo į aukščiausią lygį per 4 dešimtmečius, tuomet CB pradėjo sparčiai didinti palūkanas. Bet pradėjo didinti palūkanų normas tada, kai daugelis valstybių jau yra ant recesijos slenksčio. Ir kad ir ką bedarytų CB nebegali sausai išlipti iš šios situacijos“, – pasakojo ekonomistas.
Anot jo, turbūt akivaizdu, kad didesnės palūkanų normos nesumažins nei dujų, nei elektros kainų, tačiau centrinis bankas negali ir nenori nereaguoti į dešimtmečius nematytą infliaciją, nori slopinti infliacijos lūkesčius ir dėl to griežtina pinigų politiką.
Ekonomistas sako, kad toks palūkanų šuolis 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai reikš įmokos padidėjimą apie 170 eurų per mėnesį, o tai dar labiau slopins vartojimą. Vis tik tikėtina, kad ECB nespės įsibėgėti, ir metų pabaigoje išryškėję recesijos ženklai sustabdys palūkanų kilimą.
Nuosmukio tikriausiai neišvengs ir Lietuvos ekonomika
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP vis dar augs 2 proc., tačiau tik dėl geresnio, nei buvo tikėtasi, pirmojo šių metų pusmečio. Kitų metų BVP augimo prognozė mažinama iki 0 procentų.
Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP jau susitraukė 0,4 procento ir prognozuojama, kad toks ekonomikos kritimas gali tęstis iki kitų metų pavasario.
„Nors gyventojų atlyginimai šiemet vis dar sparčiai augo, kainų augimo jie nepavijo, todėl vidutinė perkamoji galia sumažėjo daugiau nei 5 proc. Pastaraisiais mėnesiais vis prastėję vartotojų lūkesčiai šiuo metu yra ne ką geresni nei buvo pandemijos pradžioje.
Dar svarbiau yra tai, kad atslūgstanti pasaulinė paklausa prikirps ir iki šiol klestėjusios Lietuvos pramonės sparnus“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, ekonomikos išsikvėpimo ženklų jau netrūksta – pirmąjį šių metų pusmetį išaugo inicijuotų bankrotų skaičius, mažmeninė prekyba mažėja jau tris mėnesius iš eilės, apdirbamoji gamyba taip pat susitraukė, nepaisant vis dar aukšto eksporto užsakymo lygio.
Kita vertus, „Swedbank“ ekonomistų vertinimu gilaus nuosmukio tikimybė išlieka maža, nes Lietuvos ekonomika šiandien yra daug geresnės būklės, nei ji buvo pasaulinės finansų krizės išvakarėse prieš beveik 15 metų.
„Turime subalansuotą užsienio prekybą, gyventojų bei įmonių skolų ir pajamų santykis išlieka vienas mažiausių ES, nėra kitų akivaizdaus ekonomikos atitrūkimo nuo potencialo ženklų. Turbūt svarbiausia yra tai, kad šiuo metu vyriausybė gali vykdyti ir vykdo anticiklinę fiskalinę politiką – ji jau skyrė daugiau nei pusę milijardo eurų bent daliniam energijos kainų šuoliui kompensuoti, ir panašu, kad dar didesnę sumą numatys ateinančių metų biudžete. Visa tai leis išsisukti su švelnia recesija, kurios metu neturėtų būti didelės bedarbių bangos, tačiau ji bus pakankama infliacijai užgesinti”, − sako N. Mačiulis.
Didės nedarbo lygis ir sulėtės atlyginimų augimas
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis nuo 5,7 proc. šiais metais padidės iki 6,6 proc. 2023 metais. Prognozuojamas atlyginimų augimo sulėtėjimas iki 7,5 procento, tačiau priešingai nei šiemet, tikimasi, kad darbo užmokestis vėl augs sparčiau nei kainos, kurios kitais metais turėtų padidėti 6 proc.
„Pirmąjį šių metų pusmetį vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 14 proc., ir užimtų gyventojų skaičius padidėjo beveik 4 proc. arba 50 tūkstančių. Dirbantiesiems pastarieji metai buvo aukso amžius, tačiau šios tendencijos, tikėtina, pradės keistis. Slopstant paklausai ir eksporto rinkose, ir Lietuvoje, gali sumažėti ir darbuotojų poreikis“, − komentuoja N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją, kad ypač pažeidžiami gali tapti mažiausiai uždirbantys darbuotojai, jei ir toliau su pertekliniu entuziazmu bus didinimas minimalus atlyginimas. Pasak jo, esant tokiai neapibrėžtai aplinkai, saugesnis būdas padėti mažiausiai uždirbantiems būtų sparčiau keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį.
