kainos

Atėjęs ruduo gausina vargstančiųjų gretas – į Vilniaus miesto savivaldybę kreipiasi ketvirtadaliu daugiau kompensacijų už šildymą prašančiųjų, o prie „Maisto banko“ rikiuojasi varguoliai. Prasidėjus šildymo sezonui ir padidėjus elektros sąskaitoms, pasak žmonių, išsiversti su turimais pinigais tampa vis sunkiau. Nepasiturintieji nebesvajoja apie pramogas – jie taupo net maisto sąskaita. Vilniaus savivaldybė apgulta kompensacijų už šildymą prašančiųjų.

Automobilių kainos Europoje labai skiriasi – jos priklauso nuo šalies, automobilio būklės ir taikomų mokesčių. Visgi apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuvoje transporto priemonės yra vienos pigesnių Europos Sąjungoje (ES), o pastaraisiais metais šalyje daugėja tiek naujų, tiek naudotų automobilių pirkimų. Automobilių kainų lyginimas Europoje yra gana sudėtingas.

Gyventojai dažnai skundžiasi vis branginamomis bankų paslaugomis, kai reikia mokėti ne tik už pervedimus ar planus, bet ir išsigryninant savo pačių pinigus ar paprasčiausiai užsisakant naują banko kortelę. Vilnietis Linas (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai pametė „Swedbank“ kortelę, ją užblokavo ir norėjo kuo greičiau atsiimti naują. „Šiek tiek apstulbau, kad skubos tvarka kortelę pasiimti kainuoja net 30 su viršum eurų.

Artėjant žiemai – šildymo kainos yra viena iš opiausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų. Šiemet šildymo sezonas pradėtas neįprastai anksti, o žiema numatoma su dideliais temperatūrų svyravimais. Pasidomėjome, ko tikėtis iš artėjančios žiemos ir kaip plačiai teks praverti pinigines? Šiemet šildymas įjungtas anksčiau nei įprastai – rugsėjo 30 dieną.

Rūkantiems Lietuvois ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojams šis įprotis greitu metu gali kainuoti dar brangiau. Europos Komisija (EK) svarsto padidinti mokesčius cigaretėms, taip pat  kaitinamojo tabako gaminiams, elektroninėms cigaaretėms ir kitiems rūkalams. EK ketina diskutuoti apie Tabako akcizų direktyvą (TED), po to kai 15 ES valstybių narių paragino imtis naujų veiksmų prieš cigarečių prekybą, praneša užsienio žiniasklaida.

Visai netrukus moksleiviai galės džiaugtis net 9 dienų atostogomis. Tad tai – kone vienintelė proga šeimoms su vaikais šiemet išvykti į kelionę iki didžiųjų žiemos švenčių. Vis tik atostogų kaina priklauso nuo to, kaip anksti pavyksta jas suplanuoti. Kelionių organizatoriai skaičiuoja, kad per moksleivių atostogas kelionių kainos išauga apie 8 proc.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, brango 1 proc. (0,71 euro) ir buvo 8 proc. (5,29 euro) brangesnis, nei praeitų metų rugsėjį, rodo antradienį paskelbta naujausia kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų rugsėju, krepšelis buvo 28,4 proc. (15,87 euro) brangesnis, skelbia portalas.

Beveik įpusėjęs ruduo ne toks dosnus grybais, kaip tikėjosi entuziastai, bent jau Aukštaitijoje. Tik patyrę grybautojai iš miškų grįžta ne tuščiomis. Kitų radybos menkos. Grybautojai dar viliasi sulaukti gausesnio rudeninių grybų dygimo. O pirkėjai, kaip niekad anksti, grybus jau ėmė pirkti Kalėdoms.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Grybauti Žaliosios girioje netoli Panevėžio su vyru stabtelėjusi Elena kol kas džiaugiasi tik pakvėpavusi tyru oru.

Lietuvoje šildymo sezonas tradiciškai pradedamas, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra nukrenta žemiau 10 °C. Vis dėlto oficialų sezono startą skelbia savivaldybės. Tačiau daugiabučių namų gyventojai turi teisę šildymą įsijungti anksčiau – svarbiausia, kad tam pritartų dauguma namo gyventojų. Vis dėlto jei daugiabutis neturi nustatyta tvarka pasirašyto parengties šildymo sezonui akto, šildymą pradėti draudžiama.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Pasaulines pieno produktų kainas rodantis „Global Dairy Trade“ (GDT) indeksas trečią kartą iš eilės fiksavo nuosmukį. Praėjusią savaitę vykusiame aukcione jis krito 0,8 proc., pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2024 m. spalio. Skelbiama, kad labiausiai atpigo mocarelos sūris – jo kaina smuko 9,6 proc. Tuo metu bevandenių pieno riebalų kainos sumažėjo 1,5 proc., sviesto ir nenugriebto pieno miltelių – po 0,8 proc., o nugriebto pieno miltelių – 0,3 proc.

Latvija rengiasi vieniems metams – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30-osios – sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą duonai, pienui, kiaušiniams ir šviežiai paukštienai. Šiems produktams bus taikomas 12 proc. PVM tarifas, vietoj standartinio 21 proc. tarifo. Sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, biudžeto pajamos 2026 metais sumažės 15 mln. eurų, o 2027 metais – 16,4 mln.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 0,5 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas po nuosmukio ankstesnius du mėnesius, solidžiausias nuo šių metų balandžio. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 1,1 proc.

Prieš metus buvo teigiama, kad Lietuvoje būsto kainos nekils, tačiau dabar matyti, kad jos vis dar auga. Ar nekilnojamojo turto kainos ir toliau kils, ir ar toks kainų šuolis paskatins nuomos rinkos klestėjimą? Apie tai, kas laukia Lietuvos gyventojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Seimo narė Gintarė Skaistė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ilgą laiką daug kur pasaulyje galiojo vadinamoji „de minimis“ išimtis, dėl kurios buvo neapmokestinamos  mažos vertės prekes, parsiunčiamos iš užsienio. Tačiau, sparčiai populiarėjant pigioms prekėms iš Kinijos, gyventojai gali sulaukti rimtų pokyčių, kurie lems ir didesnes kainas. Rugpjūtį Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visiškai atsisakė beveik dešimtmetį taikytos 800 JAV (684,60 euro) dolerių ribos, iki kurios visos prekės iš užsienio nebūdavo apmokestintos.

Lietuviams įprasta, kad, važiuojant apsipirkti, už automobilio stovėjimą prie parduotuvės mokėti nereikia. Tačiau taip būna ne visada – net ir prie populiarių apsipirkimo vietų gali atsirasti mokama zona, kurioje nėra jokio nemokamo stovėjimo laiko. Tuo socialiniuose tinkluose piktinosi vilniečiai, kurie nustebo prie vienos iš „Maximos“ parduotuvių pamatę Raudonąją zoną, kurioje parkingas net ir parduotuvės klientams kainuoja 2,50 euro už valandą.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, mažėjo 4 proc. (2,96 euro), tačiau buvo 10,6 proc. (6,83 euro) didesnė nei prieš metus, skelbia Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis yra 30,9 proc. (16,75 euro) brangesnis. Pricer.

Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.

Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Kauno teatralai pradeda naująjį kūrybinį sezoną ir žiūrovus vilioja į įspūdingas premjeras. Žiūrovai sako, kad į naujausius spektaklius bilietų kainos kandžiojasi, tačiau vietų į kai kuriuos spektaklius – sunku gauti. Įstaigų vadovai tikina, kad bilietai brango labai nežymiai, o kiti visai nekėlė kainų. Penki Kauno teatrai skelbia naująjį sezoną. Aktoriai pluša gludindami būsimų premjerų scenas. Teatrų repertuaruose tradiciškai po kelis naujus spektaklius.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse įvesta naujos spalvos – geltonos – kainų etiketė. Nuo šiol pirkėjų patogumui lentynose bus aiškiai išskirtos prekės, kurių reguliari kaina sumažinta ir nuolat yra tokia gera kaip per akciją, todėl medžioti nuolaidų nebereikės. Nuo šiol naująja geltonos spalvos kainos etikete žymima visa kava: malta, pupelėmis, kapsulėse, tirpi bei jos mišiniai, rašoma pranešime spaudai.

Finansinė padėtis daro tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui – nuo galimybės apsipirkti iki poilsio ir saugumo jausmo. Visgi Europos gyventojai savo finansinę situaciją vertina skirtingai: kai kuriose šalyse žmonės jaučiasi finansiškai saugūs, o kitose – nuolat susiduria su iššūkiais.

Ne visi gyventojai degalinėse lankosi vien dėl to, kad prisipiltų kuro. Nemažai žmonių užsuka ir dėl maisto ar gėrimų. Tiesa, šias prekes įsigydami degalinėje gyventojai nemažai permoka, o prekių kainos kartais skiriasi ir 35 proc.

Kainos Baltijos valstybių mažmeninėje degalų rinkoje pastarąją savaitę keitėsi skirtingai – Lietuvoje – mažėjo, Latvijoje – tik dyzelino, o Estijoje buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias benzinas ir brangiausias dyzelinas – Lietuvoje, pigiausias dyzelinas - Latvijoje, brangiausias benzinas – Estijoje.

Šiemet Lietuvos sodininkystės sektorius susiduria su itin sudėtinga situaca.  Specialistų vertinimu, nuostoliai kai kuriuose ūkiuose siekia net iki 90 procentų. Tai reiškia ne tik iššūkius augintojams, bet ir galimus kainų pokyčius vartotojams. Drastiškus pokyčius obuolių ūkiuose neseniai pastebėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad šiemet Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis obuolių derlius nei lygiai prieš metus.

Netrukus „Ferrero“ saldumynų mėgėjams gali tekti išleisti kur kas daugiau pinigų. Dėl pavasarį netikėtai užklupusių šalnų buvo prarasta nemaža dalis lazdyno riešutų derliaus, o būtent jie yra viena iš pagrindinių šio gamintojo saldumynų sudedamųjų dalių. Dėl to šių gardumynų kainos gali pakilti. Didžiausia pasaulyje lazdyno riešutų tiekėja Turkija pranešė apie patirtų šalnų žalą, dėl kurios ryškiai sumažėjo 2025 m. derlius.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje realizuota 650 tūkst. tonų degalų – 2,4 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Didmeninė prekyba degalais sumenko 10,2 proc., o mažmeninė – paaugo 0,8 procento. Ženklintų degalų pardavimai sumažėjo 7,8 procento. Kitokia prekyba degalais sunyko 21,4 procento. Vien tik dyzelino paklausa padidėjo 0,7 proc., benzino – 2,4 proc., tuo tarpu dujų automobiliams – krito 16,3 procento.

Visai netrukus – nuo rugsėjo 1 d. – bus draudžiama naudoti gelinius nagų lakus, kurie turi medžiagą TPO (Trimethylbenzoyl Diphenylphosphine Oxide). Tačiau grožio specialistai esą nebuvo tinkamai informuoti ir nėra tam pasiruošę – kai kas skaičiuoja ir 10 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) aiškinimu, TPO nagų geliui leidžia sukietėti storesniais sluoksniais ir per trumpesnį laiką, gaunant geresnį efektą ir nesuteikiant jokių pašalinių atspalvių.

Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, nukrito 2,8 proc., Latvijoje – 0,6 proc., Estijoje – 2,2 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 0,3 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos – atpigino atitinkamai 0,1 proc.

Žolinės atlaidais, procesijomis, vainikais ir gėlynų puokštėmis liula visa Dzūkija.  Geri dzūkų darbai prilygsta maldai. Dzūkijos kalneliuose per kelias dienas be lietaus tiek pakulta, kad Kaniūkų turguje triguba eilė su grūdais susiraitė. Maišas (50 kg) šviežių kviečių – 10 eurų. Kas saugo nugaras, dirba suvalkietiškai, į maišus 40 kg pila – peša 8 eurus. Šviežių kviečių kaina varijuoja vienu kitu euru. Nieko sau dzūkeliai, kiek turguje girdėjau, šiemet gerai byra iš hektaro.

Lietuviški obuoliai šiemet bus „auksiniai“, o ir tų teks gerokai paieškoti. Taip tikina šalies sodų šeimininkai. Ūkininkai sako, kad tokių metų nėra buvę. Pavasarį sodus nušaldė, vasarą dalį suniokojo kruša, o dabar jau pribaigė liūtys. Sodininkai skaičiuoja skinsiantys apie 15 procentų įprasto derliaus. O kai kurie po šiųmečių stichinių reiškinių prarado bene viską.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant naujųjų mokslo metų pradžiai, dalis didžiųjų Lietuvos universitetų didina bendrabučių kambarių nuomos kainas. Pavyzdžiui, didžiausio šalyje – Vilniaus universiteto (VU) – siūlomų bendrabučių kainos kils 15-20 eurų ir, priklausomai nuo bendrabučio vietos, kambario dydžio ir gyventojų skaičiaus jame, svyruos nuo 70 iki 260 eurų asmeniui. Apgyvendinimo kainos VU bendrabučiuose keitėsi nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Pernai kainų intervalas svyravo nuo 55 iki 240 eurų.

Pirkdami sau įprastus ir mėgstamus produktus parduotuvėje, užsisakydami maisto ir gėrimų kavinėje ar į namus tikimės gauti tai, ką gauname visada. Vis tik verslai neretai gudrauja ir už tą pačią ar net didesnę kainą ima siūlyti mažiau. Tą pastebėjo vilnietis Rokas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), užsisakęs savo mėgstamą picą iš „Domino‘s pizza“ restorano. „Neseniai jie ėmė siūlyti papildomą picų dydį – XL, prieš tai turėjo tik S, M ir L dydžius.

Nors ilgasis Žolinės savaitgalis prasideda tik penktadienį, Palangoje jau sausakimša. Geras oras ir paskutinis šią vasarą ilgasis savaitgalis subūrė į kurortą tiek daug žmonių, kad liko tik nuo pusantro iki pustrečio tūkstančio eurų savaitgaliui kainuojantys kambariai. Budi sustiprintos gelbėtojų pajėgos, o finansų analitikai pastebi, kad atostogaudami lietuviai taupyti nemėgsta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Minios žmonių Palangos paplūdimyje.

Pirkėjai dažnai piktinasi ir socialiniuose tinkluose dalijasi istorijomis, kai parduotuvėje įsigytos neva kokybiškos prekės iš tiesų būna sugedusios, kai nepritaikomos nurodytos nuolaidos, neatitinka svoris ar tiesiog kaina lentynoje skiriasi nuo kainos kasoje. Nors situacijų būna įvairiausių, svarbu žinoti, ko tokiais atvejais galima reikalauti ir kas būna teisus – pirkėjas ar parduotuvė.

Lietuvos antrinėje rinkoje parduodamų butų kaina per metus – liepą, palyginti su pernai liepa – augo vidutiniškai 11 proc., o per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – 1,3 proc.,  rodo Lietuvos banko (LB) indeksas.  Jo duomenimis, kainos labiausiai augo Kaune – atitinkamai 13,4 proc. ir 2,5 proc., Vilniuje – atitinkamai 10,7 proc. ir 1,5 proc., Klaipėdoje – 10,3 proc. ir 2,3 proc. Visoje Lietuvoje, išskyrus Vilnių, per metus butai brango 10,5 proc., per mėnesį – 1,7 proc.

Po birželio kainų šuolio, vidutinis pigiausių maisto produktų krepšelis liepą šiek tiek pigo, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer. lt.  Liepos fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad parduotuvėse palyginus su birželiu krepšelis pigo 2,78 euro (3,6 proc.) ir buvo 10,65 euro (16,8 proc.) brangesnis, nei praėjusių metų liepą.  Palyginus su 2021 metų liepos duomenimis, šių metų liepos krepšelis yra 20,33 euro arba 37,9 proc.

Nuo rugpjūčio pasikeitė kai kurie traukinių bilietų įkainiai: pabrango vienkartiniai bilietai, tačiau atpigo terminuoti bei daugėja nuolaidų tėvams, keliaujantiems su vaikais.  „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo traukiniais bendrovės „LTG Link“ verslo vystymo vadovė Modesta Gusarovienė sako, kad vidutiniškai apie 15 proc. sumažintos terminuotų, o 5 proc. išaugo vienkartinių bilietų kainos.

Maisto produktų kainos Europos miestuose labai skiriasi – kartais net ir tarp miestų, esančių toje pačioje šalyje. Maisto pirkimas yra neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau priklausomai nuo gyvenamosios vietos, šios išlaidos gali skirtis net kelis kartus. „Deutsche Bank“ tyrimų institutas pristatė skirtingų pasaulio miestų maisto produktų kainų indeksus.

Dzūkijos miškuose – tiltai geltonų voveraičių. Ar pušynuose ir eglynėliuose  jau kiša iš žemės savo rudas kepures baravykai – gyvos šios ir kitos žinios iš Alytaus turgelių. Šeštadienio ankstų rytą Alytuje į palanges kalė lietus, o už šešių kilometrų Kaniūkų turguje švietė saulė. Dzūkai gaudo saulę –  kulia javus, skina uogas ir grybauja. Kur ilgiau užsilaiko saulė ir naktį ūžia kombainai – nėra lietaus ir rasos – žmonės kulia.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, tad tėveliai jau skuba ruošti vaikus mokyklai. Vis tik tai gali kaip reikiant atsiliepti jų kišenei, tad kur apsipirkti šiemet yra pigiausia? Prekybos ir knygynų tinklų atstovai atskleidė vidutinio mokyklinių prekių krepšelio kainas ir įvardijo, kokios kanceliarinės prekės šiais metais brango labiausiai, o kur kainos beveik nesikeitė ar liko tos pačios.

Ūkiuose jau mėlynuoja vienos laukiamiausių vasaros uogų – šilauogės. Lietuvos uogų augintojų asociacijos duomenimis, šių uogų derlius labai įvairus skirtinguose regionuose. Kai kur šalnos uogynus paliko beveik be uogų. Kitur, nors uogų mažiau, jos šiemet didesnės. Didžioji dalis augintojų uogas parduoda tokia pat kaina kaip ir pernai – po 6-8 eurus už kilogramą.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Siekdamos išsilaikyti, Rusijos valdžios institucijos pasirengusios pakartoti dar vieną SSRS klaidą – svarsto galimybę įvesti griežtą valstybės kontrolę socialiai svarbių produktų kainoms.

„Kelerius metus nebuvau Palangoje, tik vis matydavau, kad žmonės stebisi kainomis kavinėse. Pasakysiu atvirai – nelabai suprasdavau, kodėl ir ko čia išvis piktintis, kainos kaip kainos, bet dabar pati net nufotografavau, kiek kainuoja putojančio vyno butelis kavinėje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Akvilė. Įprastai atostogauti vykstu kur nors kitur, ne į Lietuvos pajūrį, bet šiemet nusprendžiau, bet šiemet draugai pasiūlė vykti būtent į Palangą.

Šiemet vasara Lietuvoje – itin permaininga ir lietinga, o saulėtas dienas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tokie netikėti orai gerokai sujaukė tiek poilsiautojų planus, tiek ir pajūrio verslininkų lūkesčius. Nemaža dalis Palangos verslų skundžiasi, kad šių metų sezonas tapo nemenku iššūkiu: poilsiautojų mažiau, o išlaidos – išaugusios.

Kainas per metus sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 2,7 proc., Latvijoje – 0,5 proc., Estijoje – 1,5 procento. Praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, Lietuvos gamintojai produkciją pabrangino vidutiniškai 0,5 proc., tuo tarpu Latvijos ir Estijos – atpigino atitinkamai 0,5 proc. ir 1,4 procento.