Portalui tv3.lt vilnietė Aurelija pasakojo, kad pasirašė sutartį su „Igničiu“. Tačiau gavusi pirmą sąskaitą moteris buvo šokiruota.
„Prasidėjus antrajam elektros liberalizavimo etapui laukiau kone paskutinės dienos, kol pasiryžau sudaryti sutartį. Džiaugiausi, kad terminas buvo buvo pratęstas iki liepos 1 d. ir turėjau daugiau laiko apsispręsti, kurį tiekėją rinktis.
Nors seniai buvau nusprendusi, kad liksiu įmonėje „Ignitis“, prasidėjo įkyrūs kitų tiekėjų skambučiai ir pažadai, kad pas juos kaina bus mažiausia. Kaip dabar matau – jų pažadai visai neatspindi tikrovės“, – pasakojo moteris.
Ji nurodė, kad sudarė sutartį su „Ignitis“ pagal biržos kainą, nes tik tas planas neįpareigojo, tiekėjai žadėjo, kad jeigu jis netenkins, bus galima laisvai pereiti kitur.
Aurelija neslepia, kad gavus pirmąją sąskaitą už elektrą ištiko šokas ir dabar kyla baimė, kas laukia kitą mėnesį.
Per mėnesį – nuo 0,16 iki 0,37 euro už 1 kW
Moteris papasakojo, kad per mėnesį suvartodavo apie 300 kW elektros ir mokėdavo apie 60–65 eurus. Tarifas buvo 0,167 euro už 1 kW.
Paskutinę sąskaitą Aurelija apmokėjo birželio mėnesį. Kadangi ji buvo praleidusi kelis mokėjimus, išėjo 976 kW, už kuriuos sumokėjo 163,38 euro.
O štai gavusi liepos mėnesio sąskaitą su nauju tarifu už 474 kW su valstybės kompensacija turėjo sumokėti net 176 eurus. O tai yra 13 eurų daugiau net už buvusius 976 kW, tai yra 502 kW mažiau ir dar su valstybės kompensacija.
Tai reiškia, kad birželį už 1 kW moteris mokėjo apie 0,16 euro be valstybės kompensacijos, o dabar už 1 kW moka net 0,37 euro ir dar su kompensacija.
„Niekaip nesuprantu, kodėl turiu mokėti už elektrą ir tiekėjui, ir pardavėjui – „Igničiui“ ir Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Ar taip apetitas auga?
O dar daugiau piktina girdimi patarimai, kaip taupyti elektrą ir siūlymai kompensuoti didesnę dalį trečiojo elektros liberalizavimo etapo dalyviams. O kaip galima sutaupyti šeimoms, auginančioms vaikus, jei tai nemaža šeima? Man 200 eurų jau yra didelė suma. Kainos kyla valandomis: maistas, šildymas, elektra ir daugiau nelieka niekam.
O ką daryti šeimoms, kurių atlyginimas minimumas, ar smulkiam verslui, kuris dar neatsigavęs po karantinų krizės gauna naują smūgį, o iš Kreivio (energetikos ministro, – aut. past.) girdi pasiūlymą – pakentėkite, taupykite. Tik kiek gali kentėti, jei nebus iš ko susimokėti? Kas tada – antstoliai?“ – piktinosi Aurelija.
Kaina biržoje nustatoma pagal didžiausią kainą
Tokioje situacijoje atsiduria klientai pasirinkę sutartį pagal elektros biržos kainą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paaiškina, kad elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią tiekėjo kainą, tokia tvarka taikoma visoje (Europos Sąjungoje) ES veikiančiose elektros energijos biržose.
VERT nurodo, kad Lietuva nuo 2012 m. yra Skandinavijos elektros prekybos biržos „Nord Pool“ narė, kur taikomas vienodas visose šalyse principas dėl kainos nustatymo pagal didžiausią gamintojo/tiekėjo kainą.
Tarybos teigimu, toks principas rinkoje sukuria efektyvią konkurenciją, kadangi visi gamintojai/tiekėjai suinteresuoti siūlyti kuo mažesnes kainas norėdami, kad jų pasiūlymai būtų priimti parduoti elektros energiją.
Vis dėlto VERT pripažįsta, kad rekordines elektros kainas šiuo metu lemia vienu metu vykstantys mažai tikėtini įvykiai, tokie kaip aukštos dujų kainos, maža vėjo ir vandens generacija, dėl planinių remonto darbų ir aukštos oro temperatūros apribotos tarpsisteminės jungtys ir gamybos pajėgumai.
„Šiuo metu VERT kartu su Latvijos ir Estijos reguliuotojais yra pateikusi kreipimąsi į „Nord Pool“ dėl paaiškinimų pateikimo dėl susiklosčiusios situacijos“, – komentuoja taryba.
Klientai dažniau rinkosi fiksuoti kainą
Elektros tiekimo bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė sakė kad fiksuotos kainos pasiūlymai yra populiarūs tarp nepriklausomo tiekimo klientų, juos renkasi dauguma sutartį sudarančių buitinių elektros energijos vartotojų.
„Elektros energijos kainai biržoje augant, mažiau mokės tie klientai, kurie kainą užfiksavo anksčiau.
Tačiau kokio dydžio sąskaitą gavo klientas labai priklauso nuo kelių aspektų: kuriam elektros rinkos liberalizavimo etapui priklauso klientas, kada sudarė nepriklausomo tiekimo sutartį, kurį planą rinkosi, kuriam laikui fiksavo kainą ir pan. Nefiksuotą kainą pasirinkęs gyventojas, liepos mėnesį už elektros energijos kilovatvalandę, su jau pritaikyta daline valstybės kompensacija, mokėjo 0,46 euro“, – komentavo bendrovės atstovė.
Pasak L. Beganskienės, kiek ir kaip augs kainos prognozuoti sunku.
„Rusijos karas Ukrainoje, agresorės veiksmai gamtinių dujų rinkoje, rekordiniai karščiai Europoje – visa tai daro įtaką elektros kainos augimui biržoje, o tai galiausiai atsispindi dabartiniuose tiekėjų kainų pasiūlymuose.
Kainų pokyčių, ypač tokioje įtemptoje energetinėje ir politinėje situacijoje, tiksliai prognozuoti negali niekas. Tačiau pastaruoju metu kainos beveik nesustojamai didėjo ir nematome indikacijų, kad šios tendencijos artimiausiu metu galėtų pasikeisti“, – sakė įmonės atstovė.
