atlyginimas

Jei anksčiau įvairius vaizdo žaidimus žaisdavo daugiausiai vaikai, šiuo metu tuo užsiima tūkstančiai suaugusiųjų, kurie žaidimams kasmet išleidžia vis daugiau pinigų. Įdomu tai, kad ir žaidimų kūrimas Lietuvoje vis populiarėja, o savo sukuriama verte patenka net į Europos šalių TOP 10-tuką. Kasmet auga ir žaidimų industrijoje dirbančių žmonių atlyginimai, gerokai viršijantys vidutinę algą Lietuvoje.

Atvejai, kai darbdaviai neišmoka atlyginimo, Lietuvoje yra gana dažni. Tokį elgesį darbuotojai gali skųsti ir išsireikalauti ne tik jiems priklausančių pinigų, bet dar ir delspinigių. Vis tik kai kuriose darbovietėse mėginama gudrauti su priedais ir konfidencialumo sutartimis, kurios neleistų darbuotojams niekur kreiptis, kitaip teks mokėti baudas.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2 388,2 euro ir buvo 2,4 proc. didesnis, privačiajame – 2 177 euro ir buvo 1,7 proc. didesnis, pranešime žiniasklaidai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Finansininkei Veronikai Mirončik grįžus po motinystės atostogų iš darbdavės teko išgirsti itin nemalonius žodžius: „Noriu, kad išeitum dabar.“ Moteriai nebuvo pasiūlyta jokia išeitinė kompensacija, tik atostoginiai. Laimei, Veronika susipažino su darbo teisės advokate Evelina Trukšiniene, kuri padėjo pareikalauti net šešių mėnesių išeitinės.

Norint produktyviai dirbti ir užsidirbti yra labai svarbu pailsėti. Dėl to visi darbuotojai Lietuvoje turi teisę į kasmetines atostogas, kurias kaupia kiekvieną savo darbo dieną. Vis tik jomis pasinaudoja ne visi, tad išėjus iš darbo darbdavys privalo išmokėti kompensaciją, t. y. tiek pat pinigų, kiek darbuotojas būtų gavęs atostogų metu.

Siekdami sutaupyti, keliones planuojate iš anksto? Specialistai primena, kad tokiu atveju svarbu atsižvelgti ne tik į skrydžių ar viešbučių kainas, bet ir pasiskaičiuoti, kada jums priklausys didžiausi atostoginiai. O jų dydį lemia pasirinkta atostogų data – jeigu prieš tai buvę mėnesiai turėjo mažiau dienų, taip pat gavote priedų, premijų ar dirbote viršvalandžius, jūsų atostoginiai bus kur kas didesni.

Atlyginimą į savo banko sąskaitą gavę darbuotojai ne visada gilinasi, iš ko jis susidėjo, ar buvo teisingai priskaičiuoti viršvalandžiai, atostoginiai, išskaičiuoti mokesčiai. Visa tai turėtų matytis vadinamajame algalapyje, kurio nesuteikusiam darbdaviui gresia nemenkos baudos. Specialistai pabrėžia, kad informaciją apie gautas pajamas, išdirbtą laiką ir kt. darbdavys kartu su atlyginimu kas mėnesį turi išduoti kiekvienam darbuotojui be jokio prašymo.

Valdantieji naujiesiems Seimo nariams įteiks dovaną – kitų metų biudžeto plane Seimo nario atlyginimas sieks 3,8 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad didžiulio atlyginimų šuolio tautos išrinktieji nėra verti. Tačiau politikai pateikia argumentus, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.

Apie 10 tūkstančių lietuvių džiaugiasi algomis, siekiančiomis 5 ir daugiau tūkstančių į rankas. Štai 6 tūkst. asmenų džiaugiasi 6 tūkst. ir didesnėmis algomis. Tačiau beveik pusė milijono lietuvių dirba už maždaug 1000 eurų ir mažesnę algą į rankas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Prekybos centre Šiauliuose įsikūrusio restorano šeimininkė jau apie metus niekaip nesuranda pagalbininkų – virėjų, picų kepėjų, padavėjų.

Daugeliui dirbančiųjų yra smalsu sužinoti, kiek uždirba jų kolegos, ypač, jeigu yra įtarimų, kad už tokį patį darbą darbuotojams mokama skirtinga alga. Tačiau dažniausiai atlyginimas įmonėse yra laikomas paslaptimi. Vis tik situacija turėtų bent iš dalies pasikeisti, kai pradės veikti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva. Anot specialistų, ji turėtų sumažinti atlyginimų atskirtį tarp vyrų ir moterų, įpareigoti darbdavius mokėti vienodai tokių pačių kompetencijų ir pareigybių darbuotojams.

Viena skaitytoja liko pasipiktinusi, kai bandė įsidarbinti ir tik atvykus į darbo vietą sužinojo, kad gautų daug mažesnį atlyginimą, negu buvo skelbta. Ekspertai nurodo, kad taip daryti negalima, tačiau egzistuoja išimtys. Jauna mergina, pamačius, kad už siūlomą darbą kepyklėlėje gaus nuo 1 000 eurų, atskaičius mokesčius, labai apsidžiaugė, tačiau, atėjus į darbo pokalbį, jai darbdavys pateikė kitokias sąlygas.

Trišalė taryba antradienį svarstys galutinę socialinių partnerių poziciją dėl minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo formulės ir orientacinės vertės pasirinkimo pasiūlymų. Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi būti 45-50 proc. bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.

Kartas nuo karto pasigirsta istorijų apie nelegalų darbuotojų įdarbinimą, jų išnaudojimą ir neišmokėtas algas. Taip pat būna atvejų, kuomet dėl keistų aplinkybių žmonių nepriima į darbą, mažina algą, etatus ar net atleidžia dėl lyties, amžiaus, ligos ar kitos diskriminacijos.

Seimas svarstys siūlymą aiškiau sureguliuoti karjeros siekiančių mokslininkų algas. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė Mokslo ir studijų įstatyme siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą algos koeficientą.

Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė rugsėjo 18 dieną Tarptautine vienodo atlygio diena. Vis dėlto, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Lietuvoje fiksuojamas 13,6 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis ir šis skaičius beveik nesikeičia dešimtmečius.

589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė . Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus. „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc.

Darbuotojų trūkumo išvarginti verslininkai vilioja grįžti užsienyje dirbančius lietuvius. Iki šiol kai kurie darbdaviai privengdavo grįžusių emigrantų, nes jie reikalauja didesnių algų. Tačiau Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad dabar 77 procentams darbdavių nesvarbu, užsienyje ar Lietuvoje žmogus dirbo. Tačiau kai kurie emigrantai atkerta – dalis darbdavių yra godūs ir neretai darbo pokalbio kartelės jau neįveikia ne darbuotojas, o darbdavys.

Minimali alga kitąmet augs 69 eurais po mokesčių. Mažiausiai uždirbantieji gaus 777 eurus į rankas. Tokiu Vyriausybės sprendimu nepatenkinti nei verslas, nei profsąjungos. Darbuotojai kaltina politikus ir verslą nesilaikant prieš 7 metus priimto susitarimo, darbdaviai tikina, kad ekonomiką nebūtinai kils, ir papildomi 70 eurų prie algos kai kurių sektorių įmonėms gali būti pražūtingi. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad minimalios mėnesinės algos dydis 2025 m. sieks 1038 eurus, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro. Tokį nutarimą siūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Taip pat nutarta rekomenduoti socialiniams partneriams kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius dydžius negu 2025 m. nustatyti minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžiai. MMA kitąmet didės 114 eurų arba 12,34 proc.

Įprastai darbo skelbimuose nurodoma, kokios kvalifikacijos, įgūdžių ir žinių tikimasi iš darbuotojo, kokias pareigas jam reikės atlikti bei koks bus jo atlyginimas. Tačiau pasitaiko ir tokių skelbimų, kuriuose pastebima diskriminacija, keisti reikalavimai ir juokeliai, sukeliantys nemenką kandidatų pasipiktinimą.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2196,4 eurų ir, palyginti su š. m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo 1,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 2331,5 eurų ir buvo 3,6 proc. didesnis, privačiajame – 2141,4 eurų ir buvo 0,8 proc. didesnis.

Lietuva pagal slaugytojų darbo užmokestį Europoje yra žemiausioje pozicijoje – vos 25-ta. Mūsų šalies slaugytojai gauna mažiausią atlyginimą, kuris, lyginant su dosniausią atlyginimą mokančiu Liuksemburgu, yra net 9 kartus mažesnis. Slaugytojų streikai dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų atspindi daugelio Europos šalių sveikatos priežiūros darbuotojų kovą.

Į daugelį darboviečių yra įprasta atvykti bent keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų spėta, pvz., persirengti, pasiruošti darbo priemones ir panašiai. Vis tik verta atkreipti dėmesį, kada tas pasiruošimas darbui jau yra prilyginamas darbo funkcijoms ir privalo būti apmokamas. Viena parduotuvės „Aibė“ darbuotoja papasakojo, kad oficialiai jos darbas prasideda nuo 7 val. ryto, tačiau darbuotojams privaloma ir kasdien reikalaujama darbe būti jau 6:30 val.

Darbuotojai kiekvienais metais tikisi, kad jų atlyginimas didės. Tačiau kartais nutinka priešingai – užuot kėlęs algą darbdavys gali įspėti apie jos sumažinimą. Darbo teisės specialistai vardija atvejus, kuomet darbdavys gali sumažinti atlyginimą ir ką tokiu atveju daryti darbuotojams. Gyventojai apie atlyginimus diskutavo socialiniame tinkle. Moteris teiravosi, ar darbdavys gali be priežasties imti ir sumažinti algą.

Nuo 2019-ųjų pabaigos Lietuvos darbuotojų realusis darbo užmokestis augo sparčiausiai tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių. Atlyginimas šalyje per pastaruosius penkerius metus augo 16,5 proc., tuo metu EBPO vidurkis siekė 1,5 proc., arba 11 kartų mažiau, ketvirtadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remdamasi organizacijos duomenimis.  Tuo metu reali minimali mėnesio alga (MMA) per tą patį laiką Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

Neretai darbuotojams atostogų datą padiktuoja šeimos nariai, pigūs skrydžiai ir pan., tad ne visada susimąstoma, kad pasirinktas atostogų mėnesis gali lemti, pvz., ir 200 eurų mažesnę ar didesnę algą. Specialistų aiškinimu, darbdavio išmokami atostoginiai priklauso ne tik nuo algos ar premijų, bet taip pat ir dienų – atostogaujant trumpesnį mėnesį, tikėtina, dalį pinigų prarasite. Jų neteksite ir tokiu atveju, jei pakilus algai per greit nuspręsite atostogauti.

Nuo liepos 1 d. iš skolų turinčių žmonių atlyginimų antstoliai automatiškai išskaičiuos mažesnę dalį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, iki šiol galioję išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neatitiko skolininkų finansinių galimybių grąžinti skolas, tad skatino slėpti pajamas, dirbti nelegaliai. „Pavyzdžiui, minimalią algą uždirbančiam žmogui po antstolių išskaitymo pragyvenimui likdavo vos 15 eurų per dieną.

Niekam ne paslaptis, kad futbolas yra bene geriausiai apmokama sporto šaka visame pasaulyje. Visi puikiai žino, kad futbolininkai uždirba milijonus, o tokių pilna ir šiuo metu vykstančiame Europos čempionate. Tiesa, pamačius, kiek futbolininkai uždirba per savaitę, paprastam žmogui gali atvipti žandikaulis.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gegužę mokėjo elektroninių prietaisų gamintojos „Huawei Technologies“ Vilniaus filialas – visą arba ne visą mėnesį dirbę aštuoni bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 61,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Latvijos farmacijos bendrovės „Recipe Plus“ septynių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 26,2 tūkst. eurų, penkių Lietuvos logistikos bendrovės „Girteka Group“ darbuotojų – 25,7 tūkst. eurų.

Lietuvą į dvi skirtingas dalis skaldo ir žmonių atlyginimai: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500-us eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, ši praraja tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau auga: per ketvirtį padidėjo beveik 20-ia eurų ir vidutiniškai siekia 235-is eurus atskaičius mokesčius.

Kalbų sūkūryje dėl galimo išvykimo atsidūręs Mario Hezonja lieka Madrido „Real“ gretose. Tai patvirtino pats krepšininkas. „Mano tikslas buvo likti komandoje ir esu laimingas pranešdamas, kad toliau žaisiu savo namuose, Madrido „Real“ klube“, – „X“ rašė kroatas. Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad M. Hezonja pasirašys penkerių metų sutartį ir kiekvieną sezoną uždirbs po 2,5 mln. eurų. M.Hezonja su Madrido komanda neseniai tapo Ispanijos lygos čempionu.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dauguma Rusijos piliečių uždirba 200 tūkst. rublių (2 144 tūkst. eurų) per mėnesį. Tačiau oficiali statistika rodo ką kita. „2,4 mln. rublių (25 734 eurų) per metus – tokios yra didžiosios dalies Rusijos piliečių pajamos“, – sakė V. Putinas antradienį per savo pirmąją per 10 metų kelionę į Jakutską. Pasak V. Putino, būtent todėl 2,4 mln.

UEFA Čempionų lyga – vienas populiariausių sporto renginių pasaulyje, kuriame galima laimėti didžiausią Europos klubinio futbolo prizą. Beveik 70 metų gyvuojančiame turnyre dalyvavo beveik visi garsūs futbolininkai. Todėl viso pasaulio futbolo gerbėjams kyla vienas aktualus klausimas: kas yra geriausiai apmokami čempionų lygos žaidėjai? Pateikiame visą geriausiai apmokamų Europos futbolo žaidėjų sąrašą.  Jame nurodomi jų apskaičiuoti savaitiniai atlyginimai eurais.

Iki Europos Parlamento rinkimų likus mažiau nei savaitei, TV3 žinios pasidomėjo, kokius atlyginimus, išmokas ir pensijas gaus 11 Lietuvoje išrinktų europarlamentarų. Jie uždirbs tris kartus daugiau nei Seimo nariai ir pusantro tūkstančio daugiau nei Lietuvos prezidentas. O pensija, papildomai prie lietuviškos pensijos, gali siekti net 3 tūkstančius eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas – Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga. Kur Lietuvoje algos mažiausios, o kuriose savivaldybėse didžiausios – TV3 žinių reportaže. Vilkaviškio rajone gyvenantis Saulius prieš du mėnesius grįžo iš užsienio, kur uždarbiavo. Vyras darbavosi ne vienoje užsienio šalyje, bet apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą pas šeimą.

Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekonomika turi įtaką asmeniniam gyvenimui, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, šiemet iki 29 proc.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 11,0 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1623 eurai, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 16,3 proc. iki 1657 eurų, privačiame sektoriuje – 8,9 proc. iki 1614 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 16,0 proc. iki 10,65 euro.

Darbo užmokestis prieš mokesčius (bruto) šalies ūkyje per 2023 m. padidėjo 12,6 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2013,8 eurų ir, palyginti su 2022 m., padidėjo 12,6 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 2115,6 eurų ir buvo 13,1 proc. didesnis, privačiajame – 1973,1 eurų ir buvo 12,4 proc. didesnis.

Kai kolegos suserga ar išeina atostogų, neretai tenka juos pavaduoti – dirbti arba daugiau, arba ilgiau, arba atlikti papildomas, o kartais ir visai kitas darbo funkcijas. Vis tik svarbu nepamiršti, kad visa tai turi būti sutarta formaliai: tiek dėl atlyginimo, tiek dėl darbo valandų, tiek dėl pareigų. Darbuotojui sutikus su naujomis, laikinomis sąlygomis, mokama ne tik didesnė alga, bet ir atostoginiai.

GMP tarnyba, Kauno rajono teritorinis skyrius savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino darbo skelbimu – ieškomas vairuotojas-paramedikas. Jie atskleidė, koks atlyginimas laukia darbuotojo. „Kviečiame prie mūsų komandos prisijungti energingą, motyvuotą ir iššūkių nebijantį, galintį vairuoti GMP automobilį, paramediką ar būsimą kolegą, dar tik siekiantį paramediko kvalifikacijos.

Jei po jūsų pamainos darbovietėje trūktų pinigų, ar sutiktumėte, kad dingusi suma būtų išskaičiuota iš jūsų atlyginimo, net jei nesate kalti? Kai kuriuose prekybos tinkluose net ir nedidelė kasininko klaida lemtų mažesnę algą. Tuo metu kitur, jei nepavyksta išaiškinti priežasties ar kaltininko, dingusius pinigus padengia pati parduotuvė.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Dažnas darbuotojas tikisi, kad darbdavys kiekvienais metais, o galbūt ir dažniau, didins atlyginimą. Tačiau kartais nutinka priešingai – darbdavys gali ir sumažinti algą. Darbo teisės specialistai vardija, kokiais būdais ir kada darbdavys gali sumažinti atlyginimą, ir ką daryti darbuotojams. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas skundėsi, kad darbdavys neseniai visiems kolegoms pranešė apie algų mažinimą. „Vieno susirinkimo metu visiems darbuotojams pranešė, kad algos sumažės.

Ar yra bent menkiausia viltis, jog Kauno „Žalgirio“ sirgaliai kitą sezoną tebematys klube žaidžiantį legionierių iš JAV Keenaną Evansą? Tai – karštas ir šiuo metu dažnai tiek krepšinio sirgalių, tiek ekspertų aptarinėjamas klausimas, kadangi panašu, jog fantastiškas žaidimas verčia amerikietį „Žalgirio“ kišenei nebeįkandamu.

2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos, vidutinis atlyginimas pasiekė 1275 eurų. Tačiau pastebimas visuomenės ir darbo rinkos senėjimas – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Socialinėje erdvėje neretai galima matyti pasipiktinimų viešuoju transportu ir vairuotojais, kurie iš stotelių išvažiuoja per anksti, užtrenkia prieš nosį duris ar tiesiog vėluoja.  Jų atstovai tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje patikino, kad viskas yra stebima realiu laiku, o vairuotojai – baudžiami. Už vėlavimą kai kur bausmių vairuotojams nėra, mat vėlavimą gali lemti daug kitų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas yra nekaltas.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese. Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę. Algos „kaip Mozambike“? Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.