krizė

Naujoji valdžia žada, kad gyvenimas Lietuvos gyventojams toliau gerės. Tačiau naujausi duomenys apie nedarbą ir pranešimai apie darbuotojų atleidimus mažų mažiausiai verčia atsargiai vertinti artimiausias perspektyvas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę pranešta, kad daugelį metų veikusi siuvimo įmonė iš Visagino atleidžia visus 320 savo darbuotojų. O užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad registruotas nedarbas visoje šalyje per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto ir siekė 8,7 proc.

Sulaukęs brandaus amžiaus vyras tvirtai apsisprendė palikti savo sugyventinę ir jaukius jos namus nutarė iškeisti į vienuolyną. Po ilgų bendro gyvenimo metų pora pateko į gilią santykių krizę, o kiekviena jų bendra diena yra perpildyta grasinimais ir vienas kito užgauliojimais. Išskirtine poros situacija domėjosi laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė.

Lietuviai dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar. Vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje, o pastarųjų metų ekonominis nuosmukis nesuvalgė nei milijardinių santaupų sąskaitose, nei smarkiai sumažino vartojimo. Infliacijai nunykus, kiekvienas algos ūgtelėjimas šiemet jau reikš dar pilnesnę piniginę. Visgi ekspertai ragina neužmerkti akių prieš realybę – kai vieni švaistosi pinigais, penktadalis tautiečių gyvena ties skurdo riba ir apie skanesnį kąsnį gali tik pasvajoti.

Lietuvoje bręsta nauji mokesčiai, ko gero, visiems gyventojams. Tik jų tikslas ne šiaip lopyti biudžeto skyles, o stiprinti mūsų kariuomenę. Vienas iš variantų, kurį logiškiausiu vadina ir ekonomistai, ir dalis valdančiųjų – PVM tarifo didinimas. Bet tam nepritaria Nausėda – sako mažiausiai uždirbantiems tai būtų papildoma našta ant pečių.  2009-aisiais prie Seimo atėjusi pikta minia sukėlė riaušes ir susigrūmė su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais.

Remiantis Rusijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, per ateinančius du dešimtmečius Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip 10 proc. Ši prognozė paremta seniai išsakytu susirūpinimu dėl demografinės krizės Rusijoje, kurios gyventojų skaičius 1994 m. pasiekė aukščiausią tašką – 149 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko dabar sumažėjo iki 146 mln.

Sulaukęs brandaus amžiaus vyras tvirtai apsisprendė palikti savo sugyventinę ir jaukius jos namus nutarė iškeisti į nakvynės namus. Po ilgų bendro gyvenimo metų pora pateko į gilią santykių krizę, o kiekviena jų bendra diena yra perpildyta grasinimais ir vienas kito užgauliojimais. Išskirtine poros situacija domėjosi laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Toma Arcišauskaitė-Lukošienė.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria rekordinėmis būsto kainomis ir kitaip, nei svetur, čia jos beveik nesikeičia žemyn. Bet lietuviai savo padėtį pinigų prasme vertina bene geriausiai istorijoje. Be to, mūsų šalyje sparčiai auga atlyginimai, tad greitai baigsis pastaruosius metus gyventojus kankinusi infliacija. O, kadangi verslai nebegali kelti kainų ar mažinti algų, jie imasi mažinti darbuotojų skaičių.

Tomas Sabinai kelia daug klausimų ir verčia abejoti, ar apsigyventi kartu su juo. Vyras labai lipšnus ir, atrodo, ją myli, tačiau staiga sugalvoja įsilaužti į jos namus ir pavogti papuošalus. Sabina ir Tomas pažįstami nuo vaikystės. Užaugę jie sukūrė šeimas, tačiau Tomas pas brangią moterį vis atvažiuodavo į svečius. Sabinai palaidojus vyrą, Tomas nusprendė, kad tai – jo šansas. „Aš ją esu įsimylėjęs jau senai, bet niekad nesakydavau“, – prisipažino Tomas.

Sustojusi nekilnojamo turto (NT) rinka daro spaudimą statybų verslui. Dalis įmonių atsidūrė ant bankroto ribos, todėl mažina atlyginimus ar atleidžia darbuotojus. Statybininkų asociacija pastebi, kad sunkumų patiria mažos įmonės, o didelės yra atsparesnės. Tačiau esą tik laiko klausimas, kada ir jos atsidurs ant bankroto ribos. Todėl ragina valdžią finansuoti kelių ar energetikos projektus, kad statybos įmonės turėtų iš ko užsidirbti.

Nors vidurio amžiaus krizė apipinta įvairiausiais stereotipais, tačiau, anot psichologų, ši krizė iš tiesų egzistuoja ir pasireiškia visiems žmonėms. Be to, žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos. Vidurio amžiaus krizė daugumai siejasi su vyrų nesustabdomu automobilių pirkimu arba laksto paskui sijonus, tačiau tai kur kas jautresnis laikotarpis, kuris ištinka 40–60 metų žmones.

Prancūzijos vyriausybė antradienį sakė, kad šią savaitę surengs skubius posėdžius dažnėjantiems pranešimams apie patalines blakes aptarti. Blakių aptikimo atvejai vis dažniau vertinami kaip didelė potenciali visuomenės sveikatos problema. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje blakės iš galimo pašaipų objekto virto ginčus keliančiu politiniu klausimu. Priblokšti piliečiai praneša šių gyvių pastebėję įvairiausiose vietose, įskaitant traukinius, Paryžiaus metropoliteną bei kino teatrus.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad krizės Lietuvoje nėra ir pramonė auga greičiau nei kitose Europos šalyse. Apie tai, ar toks šalies ekonominės padėties vertinimas tikslus, TV3 laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė. Ar jūs sutinkate su tokiu Ingridos Šimonytės vertinimu? Nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu. Šiandieninė situacija nėra bloga, kokios mes tikėjomės metų pradžioje, tačiau situacija nėra gerėjanti.

Lietuvos bankas blogina Lietuvos ekonomikos prognozę – pripažįsta, kad šiemet šalis patirs ekonominį nuosmukį. O prie to labiausiai prisidės šiuo metu krizę išgyvenanti Lietuvos pramonė. Pramonininkai jau atleidinėja darbuotojus, uždaro įmones, nes nesulaukia pakankamai užsakymų iš užsienio. Lietuvos bankas ramina, kad dabar sparčiai mažėja infliacija ir kitąmet ji jau bus mažesnė nei 3 procentai. Taip pat gyventojų atlyginimai esą auga sparčiau nei kainos parduotuvėse.

Europos Sąjunga ketvirtadienį surengs derybas su Serbijos ir Kosovo lyderiais, blokui siekiant sušvelninti pastaruoju metu padidėjusią įtampą. „Pakviečiau Serbijos ir Kosovo lyderius į Briuselį skubiai susitikti ir rasti išeitį iš dabartinės krizės“, – sakė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis. „Reikia nedelsiant deeskaluoti padėtį ir surengti naujus rinkimus šiaurėje, kuriuose dalyvautų Kosovo serbai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas, nepaisant to, kad euro zona smunka į recesiją. Tačiau būtent nelanksti ECB politika atvedė ne tik Lietuvą, bet ir visą likusį pasaulį į ekonominę krizę, įsitikinęs verslininkas Robertas Dargis. Jo nuomone, šis sunkmetis nebus toks stiprus kaip 2009-aisiais, bet valstybės turėtų glaudžiau dirbti su ECB, kad išvengtų skaudžiausių krizės padarinių.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad neteisingai parinkti valdančiųjų žodžiai pastaruoju metu „nubloškė valstybę į krizę“. Taip jis kalbėjo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvoje“ suvažiavime, komentuodamas pastarojo mėnesio politinius įvykius, įskaitant ir žlugusią pirmalaikių rinkimų iniciatyvą. „Politikoje žodis yra velniškai svarbus dalykas. Žodis turi galią įkvėpti, turi galią pasmerkti, sugriauti ir įbauginti.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų. Kas yra krizė? Tai yra staigus, netikėtas, pavojingas įvykis ar laikotarpis, reikalaujantis sudėtingų sprendimų ir dažniausiai neturintis lengvos išeities.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Lietuvos ekonomika klimpsta į krizę: mažėja gyventojų vartojimas, smunka pramonės gamyba ir eksportas. Per metus šalies ekonomika krito beveik 4 proc., o per pirmąjį metų ketvirtį – 3 proc. Pramonės ir transporto verslai apimti nevilties – esą mažėjant prekių paklausai nuo praėjusio rugsėjo mėnesio eksportas sumažėjo 1 mlrd. eurų. Verslininkai skundžiasi, kad pasigenda pagalbos iš valstybės.

Kilęs chaosas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir Vyriausybės perkrovimo yra konservatorių „surežisuota ir atlikta melodrama“, sako šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Prezidentūra tikėjosi, kad į vadinamąjį čekių skandalą įsivėlę ministrai paliks savo postus, tačiau buvo nueita kitu keliu.

Jau du ketvirčius iš eilės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja. Kai tai nutinka, laikoma, kad šalyje prasidėjo recesija arba ūkio susitraukimas. Kol kas savo kailiu tai pajunta gana nedaug gyventojų – labiau tik tie, kas netenka darbo, kam sumažėja atlyginimas ar išauga palūkanos už paimtas paskolas. Tačiau, jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, Lietuvos ateitis gali ir nebūti tokia šviesi, kaip manyta iki šiol.

Konservatorių lyderių pareiškimai dėl pirmalaikių rinkimų yra neatsakingi ir neišmintingi, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Kiek anksčiau gegužę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įteiks prašymą atsistatydinti iš pareigų, jeigu Seimas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą.

Konservatorių lyderių iškeltas siūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra adekvati reakcija į įsisiūbavusį „čekių skandalą“, sako buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Anot jos, šiuo metu Lietuva yra sudėtingoje padėtyje, todėl protingiausia būtų, jei ta pati Vyriausybė pabaigtų jau pradėtus darbus.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

7 iš 10 gyventojų pajuto ekonominio sunkmečio įtaką savo ar savo šeimos finansams, o 30 proc. ši įtaka buvo didesnė nei tikėtasi. Tokius duomenis atskleidžia skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. „Energetikos krizė ir didžiulė infliacija palietė dažną. Natūralu, daugiausia iššūkių ekonominis sunkmetis sukėlė mažiausių pajamų gyventojams. Tai, kad jo įtaka buvo didesnė nei tikėtasi taip pat dažniau įvardija moterys (32 proc.

JAV žlugo dar vienas bankas, o tai nejučiomis primena 2008-ųjų krizės scenarijų, kai už Atlanto prasidėjusios ekonominės turbulencijos galiausiai stipriai supurtė ir Europos šalių ekonomiką. Ar pasikartos panašus krizės scenarijus? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Vilmantas Venckūnas.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Netylant skandalui dėl Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių krizės, sukčiai taip pat nesnaudžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė netikras vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas smurto protrūkis Viktorijos namuose. Sukurta netikra naujiena  Netikra nuoroda, kuri, tikėtina, veda į puslapį su kompiuterius pažeidžiančiais virusais, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai įtikinamai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) nenukrypo nuo plano dėl palūkanų normų didinimo – bazinė palūkanų norma pakelta dar puse procentinio punkto. Taip padaryta nepaisant neramios savaitės bankams JAV ir Europoje. Ar tai atneš krizę, kokią turėjome 2008 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

 Dėl „vampyriško perteklinio vartojimo ir pernelyg spartaus vystymosi“ visame pasaulyje kyla vis didesnis pavojus žmonijos esminiam gyvybės šaltiniui – vandeniui, perspėjama Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje prieš trečiadienį prasidedantį svarbų viršūnių susitikimą šiuo klausimu.

Neregėtas bankinis skandalas Šveicarijoje. Šalyje ties žlugimo riba atsidūrus antram pagal dydį bankui „Credit Suisse“, finansinė suirutė vos nenusirito per visą pasaulį. Dėl to Šveicarijos vyriausybė priėmė itin skubų ir precedento neturintį sprendimą. Siekdama išgelbėti „Credit Suisse“ nuo griūties, leido kitam – didžiausiam šalies bankui UBS – perimti varžovą. Patikimiausi, saugiausi ir galingiausi pasaulyje – taip ilgus metus buvo apibūdinami Šveicarijos bankai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu trečiadienį atmetė kompromisinį pasiūlymą, kuriuo siekta išspręsti nesutarimus dėl jo planų pertvarkyti šalies teisinę sistemą, taip dar labiau pagilindamas krizę, susijusią su šalį sukrėtusia ir tarptautinės kritikos sulaukusia programa. Šalies prezidentas Isaacas Herzogas pristatė kompromisą per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.

Anglijoje neturinčių kur prisiglausti nakčiai benamių skaičius skaičius pernai išaugo daugiau nei ketvirtadaliu dėl pragyvenimo išlaidų krizės, kurią sukėlė sparčiai auganti infliacija, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis vietos institucijų ir vyriausybės paskelbtu metiniu įverčiu, 2022 metų rudenį vienu metu nakvynės vietos neturėjo ir buvo priversti nakvoti lauke bent 3 069 asmenys.

2013 m. vasario viduryje Lietuvoje tvyrojo daug nerimo ir nežinios. Šv. Valentino romantiką tuomet spėriai išsklaidė žinios apie galimą Ūkio banko bankrotą. Gandai netrukus virto realybe, o banko griūtis vienaip ar kitaip palietė dažną lietuvį.   Likus kelioms dienoms iki oficialaus Ūkio banko bankroto paskelbimo, prie banko filialų visoje Lietuvoje nusidriekė sovietmetį primenančios eilės – žmonės skubėjo atsiimti savo indėlius.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

JAV centrinis bankas dar kartą pakėlė bazines palūkanas. Sekantis kilstelėjimas laukia kovą, kai palūkanos pasieks 5 procentus. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dėl to maždaug liepos mėnesį į JAV ekonomiką ateis krizė, kuri paveiks ir pasaulio dinamiką. Pokalbis su ekonomistu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Sakote, kad ateis krizė.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai išgyvena „precedento neturinčią krizę“ be jokių pagerėjimo ženklų, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos diplomatas. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas teigė, kad Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti Rusijos pralaimėjimą, pabrėžia, jog reikia didinti ginklų tiekimą Ukrainai, nepalieka vietos diplomatijai.

Viešai dalinami komentarai klampina valdančiųjų politikus į vis gilesnį pedofilijos skandalo liūną. Ar dar yra būdas valdantiesiems išsisukti nenukentėjus?  „Dėmesio centre“ laidoje apie tai kalbėjo apžvalgininkas Rimvydas Valatka ir ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris.  Visuomenei dabar kirbantis klausimas – kodėl valdantieji perėjo į aklą gynybą? R. Valatka sako, kad viena to priežasčių – negebėjimas daryti politikos.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Mažas gimstamumas ir gyventojų senėjimas Japonijoje kelia pavojų visuomenei, pirmadienį pareiškė šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida ir pažadėjo spręsti šią problemą įsteigdamas naują vyriausybinę agentūrą. Gimstamumas mažėja daugelyje išsivysčiusių šalių, tačiau, Pasaulio banko duomenimis, Japonijoje ši problema ypač aktuali, nes šalis turi antrą didžiausią 65 metų ir vyresnių žmonių populiacijos dalį pasaulyje. Ją lenkia tik mažytė Monako valstybė.

Krizė vis plačiau rodo savo dantis ir renkasi aukas. Kėdainiuose veikusi mažoji bendrija „Jūsų oazė“, kuri valdė kavinukę tuo pačiu pavadinimu, susidūrė su finansiniais sunkumais. Ne mažiau sunkumų atsirado ir žmogiškuosiuose santykiuose – finansinių bėdų prispaustas mažosios bendrijos vadovas ieško paaiškinimo, kodėl įmonės veikla staiga tapo labai nuostolinga, o trys darbuotojos piktinasi iki šiol negaunančios atlyginimų ir teisybės ieško tiek darbo inspekcijoje, tiek su teisininkais.

Pragyvenimo išlaidų krizė kels didžiausią pasaulinę grėsmę per ateinančius dvejus metus, perspėjama trečiadienį paskelbto Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) atlikto tyrimo išvadose, pristatytose artėjant kitą savaitę Davose įvyksiančiam susitikimui. Pasaulinė infliacija tebeišlieka labai aukšta, praėjusiais metais smarkiai išaugus energijos ir maisto kainoms, kai didžioji naftos ir dujų tiekėja Rusija įsiveržė į žemės ūkio galiūnę Ukrainą.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Pasaulio ekonomika artimiausią dešimtmetį augs silpnai, tačiau didelių krizių veikiausiai neįvyks, interviu JAV transliuotojui CNBC pareiškė pasaulinės ekonomikos profesorius, kelių ekonomikos knygų autorius, „Tressis Gestion“ vyriausiasis ekonomistas Danielis Lacalle.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.