recesija

Lietuvoje už maistą mokame brangiau nei daugelis europiečių, o būsto neįperkame dėl per aukštų palūkanų. Tačiau panašu, kad daugelis gyventojų savo finansinę padėtį vertina labai gerai. Toks lietuvių optimizmas stebina ekonomistą Žygimantą Mauricą. Anot jo, šiemet beveik išvengę recesijos, kitais metais taip sėkmingai galime ir nepraslysti.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Euro zonos ekonomika metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos agentūros duomenys. Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją. Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Jau du ketvirčius iš eilės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja. Kai tai nutinka, laikoma, kad šalyje prasidėjo recesija arba ūkio susitraukimas. Kol kas savo kailiu tai pajunta gana nedaug gyventojų – labiau tik tie, kas netenka darbo, kam sumažėja atlyginimas ar išauga palūkanos už paimtas paskolas. Tačiau, jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, Lietuvos ateitis gali ir nebūti tokia šviesi, kaip manyta iki šiol.

Vyriausybę purtant korupcijos skandalui, prezidentas Nausėda peikia ir Vyriausybės parengtą mokesčių reformą. Šalies vadovas pasisako prieš mokesčių kėlimą, ypač vidurinei klasei, ir siūlo lengvatas verslui išgyventi recesiją. Prezidento poziciją remia ir didelė dalis opozicijos. Verslas reikalauja mokesčių reformą išvis atidėti. Tačiau valdančiųjų atstovai gąsdina, kad tuomet gali pritrūkti pinigų finansuoti viešąsias paslaugas.

Augant kainoms gyventojai tikisi ir didėjančių algų. Vis tik dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų atlyginimai jau sumažėjo. Tuo metu ekonomistai pateikia skirtingus ateities scenarijus dėl darbo užmokesčio. Anot jų, jeigu viskas gerai, algos Lietuvoje po truputį, bet ir toliau augs. O jeigu ekonominė situacija blogės, sulauksime ir algų mažinimo ir atleidimų. Vilnietis Audrius, dirbantis pardavimų srityje, pasakojo, kad pastaruoju metu ėmė mažėti jo atlyginimas.

Nors ekonomika nyra į recesiją, kitąmet minimali mėnesio alga vėl turėtų augti gana ženkliai. Trišalė taryba kaip niekad anksti ir kaip reta be kivirčų sutarė, kad minimalus užmokestis turėtų didėti dešimčia procentų ir perkopti 700 eurų į rankas. Daugiausia kritikos dėl to žeria viešbučių ir maitinimo verslas, esą recesijos akivaizdoje lėšų algų kėlimui gali ir nelikti. O dalis ekonomistų perspėja – minimali alga didės, tačiau mažiausiai uždirbantieji gali likti išvis be darbo.

Maisto prekių krepšeliui vis brangstant, gyventojai laukia, kada kainos ims mažėti. Tiek prekybininkai, tiek ekonomistai žada, kad maisto prekės atpigs rudenį. Tačiau įspėja, kad sumažės ne visų produktų kainos. Anot specialistų kainų mažėjimas priklausys nuo artėjančio derliaus. Tikėtina, kad greičiausiai atpigs daržovės, o, pavyzdžiui, mėsos ir jos produktų kainų mažėjimo teks palaukti.

Recesiją Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina niūriausiu scenarijumi, kuriam nėra pagrindo, bet mano, kad  Lietuva yra užgrūdinta krizių ir išbandymų, todėl sugebės su „šita situacija pakankamai sėkmingai susidoroti“.  „Nėra pagrindo kalbėti apie, na, tokius jau niūriausius scenarijus. (...) Nėra pagrindo gąsdinti vieni kitų, turėtume žiūrėti į ateitį pakankamai ramiai“, – lrt radijui penktadienį sakė V Čmilytė-Nielsen.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ūkio nuosmukis buvo gerokai didesnis, nei prognozavo ekonomistai ir institucijos. Įmonės pagamino ir pardavė mažiau prekių ir paslaugų. Jei tokios tendencijos užsitęs, bus dar daugiau problemų? Per tris šių metų mėnesius Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo 3,6 proc. mažesnis nei praėjusių metų pradžioje, paskelbė Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus. Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus ir naikinti jų lengvatas, sako prezidento patarėjas.  „Girdime, kad jau greičiausiai esame recesijoje, galbūt ji yra techninė, nereikšminga bendrame kontekste, tačiau galvojant apie papildomus mokesčius irgi reikėtų suprasti – diskusija, matyt, bus Seime – atsakyti sau į klausimą, ar tikrai tai yra makroekonomine prasme geras laikas įvedinėti mokesčius, kai esame techninėje recesijoje“, – antradienį Žinių...

Kaip pastebi žinomas ekonomistas, naujausi statistiniai duomenys rodo, kad šalies ūkis pradeda trauktis. Tačiau nepaisant galimų sunkumų, kai kurie gyventojai išleidžia daugiau pinigų ir ne pirmo būtinumo dalykams. Ekonomistai recesiją dar vadina ekonominiu nuosmukiu, kai nemažiau nei 2 ketvirčius iš eilės ekonomikoje yra fiksuojamas neigiamas bendro vidaus produkto (BVP) pokytis. Jis sukelia ekonomikos susitraukimą.

Euro zonos ekonomikos augimas šiais metais „staigiai sulėtės“, bet dauguma šalių išvengs nuosmukio, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento direktorius Alfredas Kammeris. Kiek anksčiau šią savaitę paskelbtose TVF prognozėse vertinama, kad šiemet euro zona augs 0,8 proc., nors kartu prognozuojama, kad Vokietija panirs į negilią recesiją.

Jungtinės Valstijos šiais metais greičiausiai panirs į recesiją, o 2024 metais susidurs su didele infliacija, mano dauguma kas pusmetį rengiamoje apklausoje dalyvavusių ekonomistų. Daugiau nei du trečdaliai Nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE) atlikto tyrimo respondentų taip pat mano, kad infliacija šių metų pabaigoje išliks didesnė nei 4 procentai. Apklausoje dalyvavo 217 NABE narių, ji atlikta kovo 2–kovo 10 dienomis, rašoma organizacijos pranešime.

Didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ analitikai mano, kad tikimybė, jog JAV ekonomika šiemet pateks į recesiją, dabar siekia 90 proc., skelbia „Deutsche Welle“. Pasak jų, nepaisant ženklų, rodančių, kad infliacija JAV buvo pasiekusi aukščiausią tašką ir pradėjo lėtėti, ji tebėra gerokai aukščiau JAV centrinio banko nustatytos tikslinės ribos, todėl bazinių palūkanų tolesnio didinimo tikimybė išlieka. „Deutsche Bank“ analitikai pažymi, kad istoriškai infliacijai pakilus virš 8 proc.

Pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad Lietuvoje mažmeninis vartojimas traukiasi – kai kurie žmonės nebeįperka tiek pat prekių, kiek anksčiau. Dešimtadaliu mažiau nuperkama ir maisto prekių, tačiau kainos reikšmingai mažėti neskuba.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kaip gyvensime artimiausiu metu. Kelintas mėnuo girdime, kad infliacija mažėja ir kai kurios kainos krenta.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

Latvijos komercinių bankų analitikai skirtingai vertina šalies ekonomikos raidos 2023-aisiais perspektyvas – vieni prognozuoja 1,5 proc. nuosmukį, o kiti – nedidelį augimą. SEB banko atstovas Dainis Gašpuitis pareiškė, jog didelio neapibrėžtumo sąlygomis rodiklius lems tai, kiek ekonominis aktyvumas smuks ateinančių metų pradžioje ir atsigaus antrąjį pusmetį. Jo žodžiais, naujų geopolitinių sukrėtimų, infliacijos ir energijos tiekimo stygiaus reikšmingos rizikos kitąmet išliks.

JAV federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome'as Powellas sako, jog tebėra neaišku, ar JAV ekonomiką ištiks recesija, nors JAV centrinis bankas ir pablogino šalies ekonomikos augimo 2023 metais prognozę ir dabar numato, kad prieaugis kitąmet sudarys tik 0,5 proc., o ne 1,2 proc., kaip prognozuota anksčiau. „Nemanau, jog kas nors žinotų, ar mus ištiks recesija, ar ne, ir jeigu taip, ar tai bus gili recesija, ar ne.

Recesija Jungtinėse Valstijose „nėra neišvengiama“, pareiškė šalies iždo sekretorė Janet Yellen ir pridūrė mananti, kad didžiausia pasaulio ekonomika, siekianti sumažinti infliaciją, eina teisingu keliu. JAV centrinis bankas šiemet ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdamas atvėsinti paklausą, tačiau šis uždavinys nėra paprastas – viena vertus, reikia mažinti vartotojų kainas, o kita vertus, tokiais veiksmais neišprovokuoti ekonomikos nuosmukio.

Registruotas nedarbas Lietuvoje spalį ūgtelėjo 0,2 punkto – iki 8,3 proc. Ne pati geriausia situacija ir už Atlanto – dalis JAV sektorių jau mažina darbuotojų skaičių, o, anot ekonomisto Žygimanto Maurico, būtent Jungtinės Valstijos diktuoja ekonomines tendencijas visame pasaulyje. Kas laukia Lietuvos darbo rinkos artimiausiais mėnesiais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV–Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Europos Komisija prognozuoja, jog iš trijų Baltijos valstybių šiemet susitrauks tik Estijos ekonomika, o kitąmet – tik Latvijos ūkis. EK naujausiais vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiais metais padidės 2,5 proc., Latvijos – 1,9 proc., tuo tarpu Estijos – sumenks 0,1 procento. Ateinantiems metams Lietuvos ekonomikai pranašaujamas augimas 0,5 proc., Estijos – 0,7 proc., o Latvijos – nuosmukis 0,3 procento.

Globalinis atšilimas, karas ir infliacija. Atrodo, kad šiuo metu pasaulis išgyvena nesibaigiančių krizių laikotarpį ir nelabai moka  su tuo tvarkytis. Ekonomistas Nourielis Roubinis interviu „Der Spiegel“ teigė, kad iš tiesų tam tikra prasme trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, mat ekspertai jaudinasi, kad NATO gali įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą, ta pačia linkme gali žengti Izraelis bei Iranas, o Kinija gali užpulti Taivaną anksčiau nei tikėtasi.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas trečiąjį šių metų ketvirtį stebina gerąja prasme, jis rodo, kad šalyje techninė recesija bus vėliau, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.  „Bendrai paėmus rezultatas yra geras, ypač psichologine prasme, geras tuo, kad techninės recesija galėtų ištikti anksčiausiai kitų metų pirmą ketvirtį. Daugelio nuostabai“, – pirmadienį BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas.

Nuosmukis kai kuriose Europos dalyse gali pereiti į „gilesnę recesiją“ visame žemyne, nes energijos tiekimo sutrikimai stabdo ekonomikos raidą, tuo metu pragyvenimo išlaidų krizė gali pakurstyti socialinę įtampą, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).  Europos ekonomikos apžvalga „Regional Economic Outlook“ paskelbta šalims grumiantis su išaugusia infliacija ir vis stiprėjančia energetikos krize, kuri sumažino namų ūkių perkamąją galią ir padidino verslo išlaidas.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Palūkanų normų didinimas Jungtinėse Valstijose skatina pasaulinių kainų kilimą tuo metu, kai šalims tenka susidurti su maisto krize ir karo padariniais, ir kelia pasaulyje „tobulą audrą“, pirmadienį įspėjo Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas. „Visi skuba didinti palūkanų normas – tai mus įstums į pasaulinę recesiją“, – prognozavo Josepas Borrellis ES ambasadorių metinėje konferencijoje.

Dėl pasaulio ekonomikos vis patiriamų sukrėtimų didėjant pasaulinės recesijos rizikai, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį paragino politikos formuotojus imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išvengta „pavojingos „naujosios normos“ atsiradimo.  Itin svarbu „stabilizuoti pasaulio ekonomiką sprendžiant labiausiai neatidėliotinas užduotis“, tarp kurių yra ir kova su infliacija, pareiškė ji, sakydama kalbą Džordžtauno universitete.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Apyvartinės lėšos visada yra viena populiariausių temų tarp įmonių finansų vadovų. Ekonominio neapibrėžtumo metu apyvartinių lėšų valdymas tampa kertiniu verslo elementu, užtikrinančiu išlikimą, todėl jam prioritetą turėtų teikti ir įmonių vadovai.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino centrinius bankus sušvelninti savo pinigų politiką, kad būtų galima išvengti pasaulinės recesijos, ir pabrėžė, kad finansavimo sąlygų griežtinimas gali įstumti pasaulį į niūrų užsitęsusį sąstingį. Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.

Naujoji JK vyriausybė penktadienį pristatė kelių milijardų svarų paketą, skirtą paremti namų ūkius ir įmones, susidūrusius su kelių dešimtmečių aukštumas pasiekusia infliacija, o paketas apims ir tokias priemones kaip mokesčių mažinimas. Iždo kancleris Kwasi Kwartengas, paskirtas neseniai pareigas pradėjusios eiti ministrės pirmininkės Liz Truss, pažymėjo, kad sparčiai augančių sąskaitų už energiją „lubos“ per pirmuosius šešis mėnesius valstybei atsieis apie 60 mlrd. svarų (68 mlrd.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikoms teks atlaikyti nemažai sunkumų, o energetikos krizė skaudžiausiai smogs Lietuvai, kuri yra itin priklausoma nuo energijos šaltinių importo, naujausioje apžvalgoje teigia „Luminor“ banko ekspertai. Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc.

Rudenį tiek darbdaviai ieško naujų darbuotojų, tiek patys darbuotojai domisi naujomis karjeros perspektyvomis. Artėjant sunkmečiui, gyventojai dairosi geriau apmokamo darbo, o specialistai skaičiuoja, kad jau trečdalis darbuotojų šiemet pakeitė darbą. Tačiau darbdavių situacija prastėja: nors darbo pasiūlymų daugėja, atlyginimai siūlomi mažesni nei prieš mėnesį.

Prancūzijos centrinio banko vadovas penktadienį pareiškė, kad Europa kitąmet gali susidurti su „ribota recesija“, įmonėms ir namų ūkiams rengiantis augančios infliacijos poveikiui, kurią paskatino karas Ukrainoje. Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau paskelbė įspėjimą praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos statistikos tarnyba sumažino savo ekonomikos prognozes, o paskutinius tris šių metų mėnesius prognozuojamas nulinis augimas.

Ne visi pragyvena iš gaunamo atlyginimo, todėl ieško papildomų darbų. Darbo rinkos specialistai sako, kad papildomų darbų populiarumas auga, tačiau prognozuoja, kad jų poreikis dar daugiau išaugs prasidėjus ekonominei krizei. Papildomiems darbams ieškomi įvairūs specialistai nuo valytojų iki mokytojų, o atlygis per mėnesį siekia kelis šimtus eurų. Prognozuoja, kad norinčių dirbti padaugės „Biuro“ ir „workis.

Rudenį, artėjant sunkmečiui, ekonomistai prognozuoja, kad ims mažėti būstų kainos. Anot jų, rekordiškai maži sandorių skaičiai ragins nekilnojamo turto (NT) vystytojus siūlyti pirkėjams nuolaidas. Tuo metu vystytojai tikina, kad kainų nenuleis. Ant jų, mokesčiai auga, statybinės medžiagos ir darbo jėga brangsta, todėl nėra iš ko mažinti kainų.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.