Jau įprasta, kad naftos kainoms krentant, degalinėse neskubama mažinti degalų kainų. Ir atvirkščiai, kai naftos kainos kyla, verslininkai jau kitą dieną didina degalų kainas, nors neretai naujai įsigyti degalai atvežami tik po kelių dienų. Tai vyksta ir dabar, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos, o degalų kainos mažėja ne taip sparčiai. Tačiau Konkurencijos taryba šį labai svarbų laikotarpį pramiegojo.
Didėja marža
Pavasarį degalų kainos sušoko tokį kadrilį, kad gegužę ekspertai visai rimtai prognozavo, jog iki metų pabaigos benzino A-95 kaina netrukus pasieks 6 ar net 7 Lt už litrą. Daugelis vairuotojų rimtai svarstė apie galimybę asmeninius automobilius naudoti tik būtiniausiais atvejais.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tik skėsčiojo rankomis: „Lietuvoje išgaunama nafta nedaro įtakos degalų kainai, kaip ir nedaro įtakos iš Rusijos įvežama nafta. Degalų kainos pirmiausia priklauso nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje.“
Visuomenės dėmesys degalų pardavėjams padidėjo, kai degalų kainos buvo pasiekusios rekordines ribas. Tada degalinių tinklus tikrinusi Konkurencijos taryba mums pranešė, kad degalinės susimažino veiklos maržą iki 3–4 proc. benzino kainos. Kodėl Konkurencijos taryba miega dabar? Ne paslaptis, kad kaip tik dabar, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje krenta, nesąžiningiems degalų pardavėjams atsiranda daugiau galimybių uždirbti. Tokią mintį mums pakuždėjo degalais prekiaujančios vienos smulkios bendrovės atstovas.
Jo žiniomis, kaip tik krentant, o ne augant degalų kainai, degalinės maržą neretai pakelia net iki 10–15 proc. Tačiau niekas to nepastebi, nes degalai pinga. Lietuvoje taikoma degalų kainodara yra sudėtinga. Tai rodo atvejai, kai degalų kainos degalinėse neretai keičiamos kelis kartus per dieną, nors naujų degalų neatvežama. Šio kuriozo niekas negali svariai paaiškinti. Tikinimas, jog vyksta mažmenininkų karai, yra nerimtas. Tačiau atsiranda galimybė pasiteisinti, kai Konkurencijos taryba nutveria už rankos.
Štai L.Vosylius, komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus, pareiškė: „Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei Finansų ministerijos atstovai pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė, kad kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą.“
Pigios ar brangios naftos laikai baigiasi?
Per pastarąsias dvi savaites naftos kaina pasaulinėje rinkoje nukrito žemiau 100 dolerių už barelį ribos. Seniai to nebuvo. Ar tai – tik laikinas reiškinys, ar tik štilis prieš audrą? Į šį klausimą mums niekas neatsakys. Kokios bus pasekmės? Įgysime patirties. Štai Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad dėl pingančios naftos, taigi ir degalų, tikėtina, mažės ne tik transporto grupės kainos, bet ir pigs maisto produktai bei nealkoholiniai gėrimai. Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, tikėtina, reikšmingai nepasikeis. Tačiau analitikai prognozuodami ne veltui vartoja žodelį „tikėtina“. Pavartykime balandžio ar net gegužės mėnesiais išleistus laikraščius ir pamatysime, kad net labai įtakingi ekspertai vienodai prognozavo naftos kainų augimą. Išvados dažnai būdavo vainikuojamos liūdna pranašyste, kad pigios naftos laikai baigiasi. Šią savaitę analitikai tyli. Laukia. Nedrąsu pareikšti, kad baigiasi ne pigios, o brangios naftos laikai.
Kas galėjo pamanyti, kad per mėnesį padėtis pasaulinėje rinkoje pasikeis iš esmės. Niekas. Beje, apie naftos brangimo prognozes su sunkiai slepiamu pasitenkinimu kovo pabaigoje kalbėjo Rusijos valdžios atstovai. Jiems naftos čiulptukas yra gyvybiškai svarbus. Todėl netrūko prognozių, kad jau šįmet naftos kaina bus net 150 dolerių už barelį. Štai Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas kovo mėnesį su šypsenėle citavo ekspertų išvadas, kad naftos kainos paprastai pakyla du kartus per metus, o artimiausio kainų pakilimo laukiama šių metų gegužės pabaigoje. Ir kaina balandžio mėnesį tikrai šovė į viršų. Bet vėliau paaiškėjo, kad taip įvyko tik todėl, kad išgirdę prognozes naftininkai kainą pakėlė nesulaukę tikrų pokyčių rinkoje.
Apie Rusijos rinkos realybę mums daugiau pasako faktas, kad šioje šalyje tėra 28 naftos perdirbimo įmonės. Palyginkime: Kinijoje veikia apie 100, o JAV – net 150 naftos perdirbimo įmonių. Be to, pagaliau paaiškėjo, kodėl Rusijoje jos pastatytos ne ten, kur labiausiai reikia šalies ekonomikai, – jos statytos pirmiausia planuojant karinių dalinių aprūpinimą degalais. Taigi dabar galima nesunkiai sužinoti, kur Rusijoje yra karinių apygardų centrai.
Bevaisės OPEC pastangos
Krintančios naftos kainos kelia rūpesčių OPEC šalims, kuriose išgaunama apie 40 proc. visos išgaunamos naftos. OPEC šalyse (Saudo Arabijoje, JAE, Katare, Irane, Irake, Kuveite, Libijoje, Alžyre, Angoloje, Nigerijoje, Venesueloje ir Ekvadore) gegužės mėnesį per parą buvo išgaunama 31,86 mln. barelių naftos per parą, šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta. Praėjusią savaitę OPEC šalių atstovai susirinko Vienoje ir susitarė nedidinti buvusios naftos gavybos kvotos, t. y. 30 mln. barelių per parą. Tikėtasi, kad šis sprendimas sustabdys naftos pigimą, tačiau pasaulinė rinka sureagavo labai silpnai.
Šveicarijos investicijų banko „Credit Suisse“ analitikai padarė drąsiausią prognozę: užsitęsus krizei Europos Sąjungoje, jau šįmet „Brend“ markės naftos kaina gali kristi iki 50 dolerių už barelį. Kitas OPEC susitikimas planuojamas gruodžio mėnesį. Tiesa, pradėjus pildytis „Credit Suisse“ analitikų prognozėms, susitikimas gali būti surengtas ir anksčiau.
Albinas ČAPLIKAS
