opec

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija pirmadienį pranešė, kad pratęsia savanoriško gavybos sumažinimo 1 mln. barelių per parą laikotarpį. Rusijai pareiškus apie naftos pasiūlos tarptautinei rinkai apkarpymą rugpjūtį 0,5 mln. barelių per parą, tai - naujausi didžiųjų gamintojų bandymai stabilizuoti rinkas, kurias sukrėtė tokie veiksniai kaip besitęsiantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai bei silpnėjantis Kinijos ekonomikos atsigavimas.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija ir jos sąjungininkai, tarp kurių yra ir Rusija, susitarė gerokai sumažinti naftos gavybą.  Kaip tai pajus Lietuvos gyventojai? Kiek dėl šio sprendimo gali brangti benzinas, elektra, bankų paskolos? Ir ar bus infliacijos šuolis? TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ministras Dainius Kreivys. Ar tai reiškia, kad jau apstojusi infliacija vėl gali įsisukti? Šiai dienai tai pasakyti ganėtinai sunku.

Saudo Arabijos vadovaujamos didžiosios naftos gavėjos sekmadienį netikėtai paskelbė mažinančios naftos gavybą daugiau nei 1 mln. barelių per parą, paaiškindamos sprendimą „atsargumo“ sumetimais žengiamu žingsniu, kuriuo siekiama stabilizuoti rinką. Visgi šis gavybos sumažinimas, atsižvelgiant į jau Rusijos paskelbtą ketinimą pratęsti naftos gavybos apribojimą 500 tūkst.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – stebėsenos komitetas (JMMC) trečiadienį rekomendavo karteliui išlaikyti dabartinę sumažintos gavybos strategiją, nes pasaulio ekonomikos perspektyvos tebėra neapibrėžtos, o karas Ukrainoje užsitęs. OPEC+ spalio mėnesį susitarė iki šių metų pabaigos sumažinti gavybą 2 mln. barelių per parą.

Sekmadienį susitikusios didžiosios naftos gamintojos greičiausiai susitars dėl tolesnio savo dabartinės gavybos strategijos laikymosi arba net nuspręs toliau mažinti gavybą, pasaulyje krentant naftos kainoms, netrukus įsigaliosiant rusiškos naftos embargui bei ES šalims artėjant prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“.  Pastarajame susitikime spalį, trylikos naftą eksportuojančių šalių organizacija, vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų...

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

Viršutinė riba rusiškai naftai, kuri turėtų įsigalioti gruodį, neturės įtakos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėms, kurios planai mažinti gavybą sukėlė „juodąjį auksą“ importuojančių šalių nepasitenkinimą, agentūrai „Reuters“ sakė Jungtinių Valstijų iždo pareigūnas. Vašingtonas susisiekė su OPEC atstovais, kad užtikrintų juos dėl šių planų ribų, pabrėžė JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo.

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų, įskaitant Rusiją, šį mėnesį paskelbtas sprendimas sumažinti naftos gavybą nebuvo politiškai motyvuotas prieš Jungtines Valstijas.  Trylika OPEC narių, vadovaujamų Saudo Arabijos, ir 10 jų sąjungininkių, vadovaujamų Maskvos (vadinamoji OPEC+ grupė), supykdė Vašingtoną nuspręsdamos nuo lapkričio mėnesio sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – sprendimas smarkiai sumažinti naftos gavybą yra skirtas stabilizuoti pasaulines naftos rinkas, Vašingtonui pareiškus, kad toks žingsnis yra nuolaida Maskvai. OPEC+ susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną. „Priimtais sprendimais siekiama stabilizuoti naftos rinkas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sulaukė diplomatinio antausio, kai Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai – vadinamoji OPEC+ grupė – nusprendė sumažinti naftos gavybą, ignoravę ir jo pastangas izoliuoti Rusiją, ir atkaklius mėginimus užkirsti kelią degalų kainų kilimui prieš vidurio kadencijos rinkimus. OPEC+ trečiadienį Vienoje įvykusiame susitikime sutarė nuo lapkričio sumažinti bendrą gavybą 2 mln. barelių per dieną.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkai, tarp kurių yra ir Rusija, trečiadienį susitarė gerokai sumažinti naftos gavybą. Trylika valstybių vienijantis naftos kartelis ir dešimt jo sąjungininkų – vadinamoji OPEC+ grupė – susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną, pareiškė Irano atstovas OPEC Amiras Hosseinas Zamaninia. Gavyba bus sumažinta labiausiai nuo COVID-19 pandemijos įkarščio laikų 2020 metais.

Naftos kainos pirmadienį Azijos rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., pasirodžius pranešimų, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) ir kitos stambios naftos gamintojos svarsto galimybę sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną.  WTI rūšies naftos kaina pakilo 4,5 proc. iki 83,06 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,4 proc. iki 88,83 JAV dolerio už barelį.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir kitiems stambiems „juodojo aukso“ gamintojams svarstant, ar sumažinti gavybą 1 mln. barelių per dieną, naftos kainos Azijos rinkose pirmadienį pašoko daugiau kaip 3 procentais. Artėjant šią savaitę Vienoje įvyksiančiam naftos kartelio ir jo sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – susitikimui, WTI rūšies naftos kaina pakilo 3,3 proc. iki 82,12 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ rūšies nafta pabrango taip pat 3,3 proc.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi“ vykdyti tiekimus į pasaulinę naftos ir dujų rinką, kurią smarkiai paveikė Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai.  „Venesuela yra pasirengusi ir nori atlikti savo vaidmenį – stabiliai ir saugiai tiekti naftas ir dujas į rinką, kurių reikia pasaulio ekonomikai“, – kalbėjo N. Maduro per renginį, surengtą per OPEC generalinio sekretoriaus vizitą Karakase.

Pasaulį vis labiau kaustant nerimui dėl recesijos, OPEC šalys ir jų partnerės – vadinamoji OPEC+ grupė – pirmadienio susitikime greičiausiai susitars tik dėl nedidelio naftos gavybos prieaugio, o kai kurie ekspertai netgi prognozuoja, kad gavyba bus sumažinta, siekiant palaikyti kainas aukštame lygyje.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) naujasis generalinis sekretorius Haithamas al Ghaisas interviu agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad šiais metais pasaulinėje naftos rinkoje išliks didelė pasiūlos trūkumo rizika, nes paklausa išlieka didelė, o laisvų gavybos pajėgumų mažėja. Jis pavadino „perdėtais“ nuogąstavimus, jog dėl vartojimo lėtėjimo Kinijoje ir visame pasaulyje naftos kainos šį mėnesį krito 16 procentų.

Naftą eksportuojančių valstybių kartelis OPEC+ trečiadienį susitarė dėl nedidelio gavybos padidinimo, taip veikiausiai nuvildamas JAV prezidentą Joe Bideną, kuris neseniai vykusios kelionės į Saudo Arabiją metu prašė reikšmingo gavybos didinimo, kad būtų sutramdytos kylančios energijos kainos. Saudo Arabijos ir Rusijos vadovaujamas kartelis nusprendė rugsėjo mėnesį padidinti gavybą 100 tūkst.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Jungtiniai Arabų Emyratai, naftos eksportuotojų klubo OPEC nariai, prisidės palaikant „pasaulio energetinį saugumą“, trečiadienį pareiškė šalies prezidentas, išliekant naftos kainų nestabilumui dėl galimų tiekimo trikdžių, susijusių su karu Ukrainoje. JAE prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas šį pažadą išsakė pirmąkart kreipdamasis į tautą nuo gegužės, kai perėmė energijos išteklių turtingos valstybės vadovo pareigas, mirus jo netikram broliui.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) generalinis sekretorius, 63 metų nigerietis Mohammedas Barkindo, netikėtai mirė, trečiadienį paskelbė Nigerijos valstybinė naftos grupė NNPC. „Netekome... gerbiamo dr. Mohammedo Barkindo. Jis mirė vakar, 2022-ųjų liepos 5 dieną, maždaug 23 valandą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NNPC vadovas Mele Kyari. Jis nepateikė detalių dėl M. Barkindo mirties aplinkybių.

Neapsikentę augančių degalų kainų kai kurie gyventojai degalines išmainė į šešėlinius garažus, kuriuose, anot jų, dyzelinio kuro litras kainuoja 1 eurą, o kai kur ir dar pigiau. Degalinių atstovai ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos degalinėse bent laikinai mažės dėl naujos viruso atmainos omikron. Tačiau kainų kritimas esą bus laikinas, netrukus jos vėl ims augti. Šiuo metu Lietuvoje litras benzino kai kuriose degalinėse kainuoja ir 1,5 euro už litrą ar daugiau.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Naftos kaina kovo 9-osios rytą smuko daugiau nei 30 proc. Tai lėmė faktiškai vienos Rusijos sprendimas atsisakyti OPEC+ šalių siūlymo mažinti gavybą. Absoliuti dauguma naftos gavėjų šalių, koronaviruso iššauktos krizės akivaizdoje, siekė mažinti gavybą, tačiau Kremlius turi tikslų neužleisti strateginių pozicijų JAV.  Naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito daugiau nei 31 proc.

Šių metų gegužė tapo prasčiausia naftos rinkai nuo 2012 metų. Ekspertai pažymi, kad tam įtakos turėjo užsitęsęs prekybinis karas tarp JAV ir Kinijos. Jų teigimu, prošvaisčių, kad naftos kainos kils ateityje nėra. Tuo pačiu lėtėja ir pasaulinė ekonomika, o naftos kainas į aukštumas galėtų iškelti nebent karas Artimuosiuose Rytuose.  „Brent“ nafta šios savaitės pradžioje kainavo 62,6 dolerio už barelį. Dar gegužės pradžioje naftos kaina siekė 70 dolerių.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Pastaruoju metu naujienų nešykšti nei didieji centriniai bankai JAV ir euro zonoje, nei OPEC ir kitos naftą išgaunančios šalys. Europos centrinis bankas (ECB) praeitą ketvirtadienį nutarė pratęsti kiekybinio skatinimo programą, iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) artimiausiu metu tikimasi bazinės palūkanų normos padidinimo.

Vienuolika Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nepriklausančių naftą išgaunančių šalių, įskaitant Rusiją, šeštadienį sutarė savo bendrą gavybą sumažinti 558 tūkst. barelių per dieną ir taip prisidėti prie OPEC pastangų atkurti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą pasaulio „juodojo aukso“ rinkoje.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Eilinis Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybių narių ministrų susitikimas vyko tiksliai pagal scenarijų, kurio tikėjosi rinka: naujas kvotų lygis nebuvo nustatytas ir net beveik nebuvo svarstomas. Kaip ir buvo prognozuota, OPEC sugebėjo susitarti tik dėl naujojo generalinio sekretoriaus – juo tapo Nigerijos – vienos iš šalių, kurios paprastai pasisako už drausmės kartelyje laikymąsi – atstovas.

Saudo Arabija ketvirtadienį pareiškė tikinti, kad naftos kainos ir toliau augs, kas skatina viltis, jog itin susiskaldęs kartelis, kurio atstovai ketvirtadienį susirinko Vienoje, nuspręs nekeisti naftos gavybos apimčių. „Visi yra labai patenkinti padėtimi rinkoje. Rinka persibalansuoja jau mums kalbantis, – žurnalistams sakė naujasis Saudo Arabijos naftos ministras Khaledas al-Falihas (Chaledas al-Falihas). – Paklausa auga. Naftos tiekimas iš OPEC nepriklausančių šalių mažėja.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) šalių ministrai trečiadienį išreiškė atsargų optimizmą ir teigia, kad padėtis naftos rinkoje taisosi. Tai leidžia manyti, kad OPEC nekeis naftos gavybos apimčių ketvirtadienį Vienoje įvyksiančio susitikimo metu. „Rinka taisosi“, – prieš susitikimą sakė Irako naftos ministras Fayyadas al-Nima. „Padėtis rinkoje pagerės antroje šių metų pusėje“, – prognozuoja jis. Jam antrina ir kitų šalių karteliui priklausančių šalių delegatai.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Ketvirtadienį kritusios naftos kainos penktadienį sparčiai kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos kainos balandžio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ pakilo 1,81 JAV dolerio, arba 6,02 proc., iki 31,87 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos kovo sandoriams Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo 1,92 JAV dolerio, arba 7,33 proc., iki 28,13 JAV dolerio už barelį.

„OPEC“ ( naftą eksportuojančių šalių organizacija ) narių nuomone, įvairiausių šalių bandymai iš didžiųjų miestų ar net bendro naudojimo kelių išstumti automobilius su tradicinėmis vidaus degimo jėgainėmis bus nesėkmingi. „OPEC“ organizacijos narių nuomone, net ir 2040 metais 94% automobilių keliuose turės tradicines jėgaines.

Pagrindinei naftos eksportuotojai Saudo Arabijai pareiškus, kad laikai, kai nafta kainavo 100 ir daugiau dolerių, baigėsi, pasaulinės naftos kainos dar nukrito, ir tai daro vis daugiau problemų tokioms šalims kaip Rusija, Iranas bei Venesuela. Populistinio Venesuelos režimo lyderiui nepavyko įtikinti Saudo Arabijos karalystės vadovų, kad reikia mažinti naftos gavybą ir taip atstatyti daugiau kaip per pusę smukusias kainas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Saudo Arabijos karalius Abdullah šių metų pradžioje paguldytas į ligoninę, kur jam diagnozuotas plaučių uždegimas ir įvestas kvėpavimo vamzdelis. Prasta devyniasdešimtmečio sveikata kelia klausimų dėl jo įpėdinio ir tolimesnės didžiausios naftos eksportuotojos politikos. Realiausiu kandidatu pakeisti dabartinį karalių laikomas jo 77 metų brolis Salmanas.

Žinių radijas Prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė kvietimo į 2015 metų pradžioje Šveicarijos kurorte Davose vyksiantį pasaulio lyderių susitikimą. Tai „Žinių radijo“laidoje „Pozicija“ patvirtino vyriausioji prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė: „Taip, prezidentė dalyvaus pasaulio ekonomikos forume Davose. Prezidentė yra pakviesta pagrindine pranešėja vienoje didžiausio susidomėjimo sulaukusio forumo sesijų apie energetikos geopolitiką.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą. Tikimasi gerų žinių iš Vokietijos Gamybos sektoriaus PMI indeksas, rodantis sektoriaus plėtrą, paaiškės antradienį.

 Vidmantas Valiušaitis Radijas „Laisvoji banga“ Pirmadienį dienraštis „Wall Street journal“ paskelbė straipsnį apie krentančias naftos kainas ir iškilusius naujus veiksnius, lemiančius pasaulio ekonomikos raidos tendencijas. Apie tai, kas vyksta su pasaulio naftos ir dujų kainomis, “Laisvosios bangos” radijas kalbėjosi su Čikagos advokatu ir spaudos apžvalgininku Povilu Žumbakiu.

Naftos gavybos šalių organizacija OPEC turėtų pasiekti kompromisą, kuris sumažintų dabartinį išgaunamos naftos kiekį 300 tūkst. Barelių per dieną. Kartelio dalyviai, anot “The Wall Street Journal”, turėtų pasiekti susitarimą dėl griežto dar prieš 3 metus numatyto kvotų laikymosi. OPEC šalys pastaraisiais metais kiek viršijo nustatytas išgavimo ribas, praneša rbk.ru.

Jungtinių Valstijų remiama Saudo Arabija, mainais į Sirijos vadovo nuvertimą Rusijai pasiūlė „palankesnes naftos ir dujų kainas“, rašo euobserver.com. Toks pranešimas pasirodė libaniečių laikraštyje „As-Safir“ prieš daugiau nei savaitę.

 Šiuo metu vyrauja dvi pozicijos dėl vykstančių pokyčių energetinių išteklių srityje. Pirmoji nuomonė – kad naftos kaina risis žemyn dėl didėjančios pasiūlos, kurią pirmiausia generuos nekonvenciniai energijos šaltiniai. Antroji – kad naftos kaina išliks stabili dėl atsigaunančios ekonomikos ir didėjančio energetinių išteklių vartojimo.

Skalūnų revoliucija, kuri šiuo metu daugelyje šalių tik prasideda, per artimiausią dešimtmetį gali padaryti didžiulės įtakos dabartinei naftos eksporto rinkai, ketvirtadienį rašo dienraštis "Times". "Tradicinis dabartinės rinkos supratimas apverstas aukštyn kojomis, - teigė tarptautinės energetikos bendrovės "British Petroelum" (BP) vadovas Robertas Dadlis (Robert Dudley). - Baimė, kad naftos ištekliai mažėja, vis labiau atrodo nepagrįsta". Anot BP metinės ataskaitos apie pramonės perspektyvas, ...

Skalūnų nafta pakeis dabartinį pasaulinės pasiūlos paveikslą. Tai savo metinėje naftos ataskaitoje pripažino OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacija). OPEC, kuriai priklauso 12 narių, įskaitant Saudo Arabiją, Iraną, Iraką ir Venesuelą, anksčiau teigė, kad nemato jokio svarbaus skalūnų naftos indėlio į bendrą pasiūlą. Tačiau šiemet skalūnų naftos svarba esą turėtų išaugti, skelbia „The Telegraph“. „Ištekliai greitai plėtojami JAV, o produkcija smarkiai išaugo“, - teigiama ataskaitoje.

JAV lengvos naftos barelio kainos trečiąjį metų ketvirtį šoktelėjo 8,5 proc. – daugiausia per 2012 metus. Šis prieaugis galėjo būti dar didesnis, jeigu ne sumažėjusios naftos kainos rugsėjį - pirmąjį rudens mėnesį nafta atpigo 4,4 proc. Naftos kainoms trečiąjį ketvirtį didelės įtakos tebeturi Europos skolų krizė ir kai kurių šalių atsisakymas pirkti Irano naftą dėl šios šalies branduolinės programos.

Kai žvalgomės po didžiausių pasaulyje naftos ir dujų bendrovių sąrašą ir ieškome, kam priklauso ir kas daro įtaką tokioms milžinėms kaip „ExxonMobil“, „Statoil“, „Rosneft“ kitoms, aišku tampa viena – joks pramonės lyderis neturi tokios įtakos, tiek daug ginklų ir nėra sudaręs tiek sandorių, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.