nafta

Libijos vakaruose esanti pagrindinė naftos perdirbimo gamykla sustabdė savo veiklą po to, kai ankstų sekmadienio rytą prasidėjus ginkluotiems susirėmimams keliuose sandėliuose kilo gaisrai, pranešė valstybinė naftos bendrovė. Libijos nacionalinė naftos korporacija „skelbia force majeure aplinkybes (...)  nes kelios naftos perdirbimo gamyklos saugyklos talpyklos patyrė didelę žalą dėl šaudymo (...) ir dėl to kilo dideli gaisrai“, sakoma jos pareiškime.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ sutarė tiekti Indijos privačiai naftos perdirbimo įmonei „Reliance“ beveik 500 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai yra didžiausias kada nors sudarytas dviejų šalių energetikos sandoris, rašoma „Reuters“. Dešimties metų trukmės susitarimas sudaro 0,5 proc. pasaulinio tiekimo ir yra vertas maždaug 13 mlrd. dolerių (apie 12 mlrd. eurų) per metus dabartinėmis kainomis.

Po laikino pertrūkio į Čekiją naftotiekiu „Družba“ ir vėl teka rusiška nafta – kaip tinkle „X“ pranešė įmonės „Orlen Unipetrol“ direktorius Mariuszas Wnukas, tiekimas buvo atnaujintas penktadienio rytą. Trečiadienį Čekijos pramonės ministras Lukášas Vlčekas buvo informavęs, kad sustojo naftos tiekimas pietine „Družba“ atkarpa. Jis nepateikė jokių duomenų apie galimas to priežastis. Reaguodama į tai, vyriausybė Prahoje leido naudoti naftą iš valstybės atsargų.

Donaldo Trumpo komanda ruošia JAV energetikos sektoriaus „perkrovą“, į kurią įtraukti ir leidimai pradėti naujus suskystintųjų dujų eksporto projektus, ir naftos gavybos didinimas, skelbiama „Reuters“. Tokia žinia turėtų gerokai sutrikdyti Kremliaus atstovų miego kokybę, nes Rusija yra šalis, kurios ekonomikos tvarumas itin stipriai priklauso nuo kainų už energetinius šaltinius.

Rusų milijardierius Olegas Deripaska, vos paaiškėjus, kad JAV prezidento rinkimus laimėjo D. Trumpas, lakoniškai pasveikino visus savo „Telegram“ kanalo skaitytojus su „nafta po 50 dolerių gegužę“. Įtakingas Rusijos verslo ir politikos veikėjas Olegas Deripaska JAV prezidento rinkimus komentavo taip: „Labas rytas, naujas pasauli. Nafta iki 50 dolerių jau gegužę, o taika, panašu, bus visur“. Jau pirmojoje savo kalboje nugalėjęs rinkimuose D. Trumpas pažadėjo masinę naftos ir dujų gavybą.

Turkijoje Kodžaelio provincijoje esančioje naftos perdirbimo gamykloje įvyko sprogimas, rašo NEXTA. Skelbiama, kad 12 gamyklos darbuotojų buvo sužeisti, sprogimo banga išdaužė aplink esančių pastatų langus. Tarnybos greitai suvaldė incidentą.

Aplink Rusija glaudžiantis vis daugiau sąjungininkų – pasirašyta arba netrukus bus pasirašoma strateginio bendradarbiavimo sutartis su Šiaurės Korėja ir Iranu – kai kurios šalys pradeda demonstruoti šaltumą. Viena jų yra Saudo Arabija, kuri pastaruoju metu tapusi Kremliaus „kišenės“ gelbėtoja – palaiko Rusiją naftos rinkoje.

Naftos kainos tarptautinėje rinkoje karinės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose fone pasiekė pastarųjų šešių savaičių aukštumas. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina pirmadienį priartėjo prie 80 JAV dolerių ribos, o JAV WTI naftos barelis viršijo 76 dolerių žymą, rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Per praėjusią savaite nafta pasaulio rinkoje pabrango beveik dešimtadaliu.

Tarptautinėje naftos rinkoje kritus kainoms, degalai Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje per pastarąją savaitę atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

WTI rūšies naftos ateities sandorių kaina penktadienio ryte svyruoja maždaug 76 JAV dolerių už barelį lygyje ir, neslūgstant nerimui dėl paklausos, antrą mėnesį iš eilės baigia su minuso ženklu, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. Nuolatinis susirūpinimas dėl lėtėjančios Kinijos ekonomikos, kuri, kaip manoma, nepasieks augimo tikslų, didina nuogąstavimus dėl sumažėjusios paklausos Azijoje.

Rusijos kariniai tinklaraštininkai praneša, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai antradienio rytą atakavo dar vieną naftos saugyklą Rusijoje – šį kartą Kirovo srityje. Tai pirmoji ataka šiame regione nuo karo pradžios. Preliminariais duomenimis, du bepiločiai lėktuvai atakavo Viatkos kombinato sandėlį su naftos produktais Kotelničo mieste, rašo UNIAN. „Sprendžiant iš žemėlapio, jis yra maždaug už 1200–1300 kilometrų nuo Ukrainos sienos.

Libijos rytuose įsikūrusi administracija pirmadienį pareiškė uždaranti „visus naftos telkinius“, kuriuos ji kontroliuoja, ir „stabdanti visą gavybą bei eksportą iki atskiro pranešimo“. Bengazyje įsikūrusi administracija, kuri kontroliuoja didžiąją dalį Libijos naftos telkinių, šį žingsnį žengė šalyje padidėjus įtampai po to, kai sostinėje Tripolyje įsikūrusios konkuruojančios administracijos institucijos pirmadienio rytą perėmė centrinį banką ir pakeitė jo vadovą.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ grynojo pelno pirmąjį metų pusmetį uždirbo 5,4 karto mažiau nei tuo pat laikotarpiu pernai – jis mažėjo nuo 2023 metais buvusių 8,1 mln. iki 1,5 mln. eurų šiemet. Grupė šių metų sausio-birželio mėnesiais 1 proc. augino pardavimo pajamas – lyginant su šiuo laikotarpiu 2023 metais jos augo nuo 42,4 iki 42,6 mln. eurų.

Seimas ruošiasi įpareigoti lietuvius per ateinančius 6 metus Lietuvoje kone perpus sumažinti naftos degalų vartojimą. Ekspertai neslepia, kad dėl to degalai dar labiau išbrangs ir, pavyzdžiui, už litrą dyzelino teks pakloti 2,5 euro. O brangstant degalams, į viršų šoktels maisto produktų ir paslaugų kainos. Degalų pardavėjai valdžios užmojį žmones persodinti į elektromobilius ar autobusus, vadina tiesiog kvailu ir nerealiu.

Sekmadienį pietryčių Turkijoje sugriuvus naftos gręžimo įrenginiui žuvo vienas darbuotojas, o dar du buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Nelaimė įvyko gręžykloje Sirnako provincijoje, kur dauguma gyventojų yra kurdai. Žuvo po nuolaužomis įstrigęs inžinierius, sakė provincijos gubernatorius Cevdetas Atay, apsilankęs avarijos vietoje.

Rusijos nafta nustojo tekėti „Družba“ naftotiekiu per Ukrainą į Vengriją, Kyjivui sugriežtinus sankcijos Rusijos kompanijoms, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Ukrainoje susiklostė tokia teisinė padėtis, kad „Lukoil“ nebetiekia naftos Vengrijai“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po susitikimo su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu Niujorke Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio kuluaruose.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nepavyko iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prisiteisti daugiau nei 8 mln. eurų žalos su palūkanomis už nepatiektą elektrą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną galutinai atmetė „Orlen Lietuvos“ ieškinį ir panaikino 2023 metų gruodį pritaikytą 8,4 mln. eurų „Inter RAO Lietuvos“ turto areštą.

Regionų administracinis teismas atmetė bendrovės „Minijos nafta“ skundą dėl Aplinkos ministerijos įmonei neišduoto leidimo išgauti naftą Šilutės rajone. Teismui pateiktame skundė bendrovė buvo nurodžiusi, kad ministerija daugiau nei metus nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešąjį administravimo įstatymą.

Rusijoje, Krasnodaro krašte, liepos 6 d. naktį užsidegė dvi naftos saugyklos ir buvo apgadintas mobiliojo ryšio bokštas. „Astra Telegram“ kanalo pranešimu, incidentai kilo po dronų atakos. Kanale paviešintuose vaizdo įrašuose matomas gaisras Pavlovskos kaime esančioje naftos saugykloje. Joje užsidegė degalų rezervuaras. Degalai užsidegė ir Leningradskajos kaime esančioje talpykloje. Srities operatyvinis štabas tuo pat metu pranešė, kad buvo numuštas bepilotis orlaivis.

Jungtinėje Karalystėje du aktyvistai iš organizacijos „Just Stop Oil“ trečiadienį oranžiniais dažais apipurškė priešistorinius Stounhendžo akmenis. Aktyvistams, kuriuos organizacija įvardijo kaip 73 metų Rajaną Naidu ir 21 metų Niamh Lynch, pribėgus prie akmenų rato, buvo girdėti, kaip aplink buvę lankytojai šaukia „ne“ ir puola jų stabdyti. Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip du žmonės, vilkintys baltus marškinėlius su šūkiu „Just Stop Oil“ (liet.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iniciatyvai teisiškai įtvirtinti, jog iki 2030-ųjų naftos degalų suvartojimas kelių transporte turi sumažėti, tačiau kiek mažiau nei siūlo iniciatoriai – 39 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.  Vyriausybė palaikė grupės parlamentarų siūlymą Alternatyviųjų degalų įstatyme įtvirtinti tikslą švelninti transporto taršą ir poveikį aplinkai, tačiau nepritarė jų pozicijai, kad iki 2030-ųjų taršių degalų suvartojimas turėtų mažėti 41 proc.

Penkias prekybos sesijas iš eilės smukusios WTI rūšies naftos ateities sandorių kainos trečiadienį laikosi arti 73 JAV dolerių už barelį lygio – žemiausio per keturis mėnesius. Kainų smukimą skatina pasaulinės pasiūlos didėjimo ženklai, taip pat neaiškios „juodojo aukso“ paklausos perspektyvos, rašo portalas „Trading Economics“. Naujausi duomenys parodė, kad JAV naftos atsargos praėjusią savaitę padidėjo 4,052 mln. barelių, nors savaitę anksčiau sumažėjo 6,49 mln.

Čekija iki 2025 metų vidurio atsikratys priklausomybės nuo rusiškos naftos, nes bus išplėstas iš Italijos nutiestas naftotiekis TAL, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala. TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto gabenama į pietų Vokietiją. Ten naftotiekis jungiasi su vamzdynu IKL, kuriuo nafta tiekiama į Čekiją. Išplėtus naftotiekį, naftos tiekimo Čekijai pajėgumas padidės du kartus iki 8 mln. tonų. Padidinto pajėgumo naftotiekis pradės veikti kitąmet.

Per pastarąją savaitę dyzelinas Lietuvoje atpigo 0,5 proc., benzinas – 0,2 proc., bet kitų energijos išteklių kainos didėjo: biokuras mūsų šalyje praėjusią savaitę pabrango 0,2 proc.

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir jos partnerių grupė – vadinamoji OPEC+ – sekmadienį sutarė pratęsti gavybos sumažinimą, siekdama palaikyti „juodojo aukso“ kainas, kol rinkoje tvyro ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas. Dvylika narių vienijantis naftos kartelis ir 10 jo sąjungininkių nusprendė „pratęsti bendros naftos gavybos lygio taikymą... nuo 2025 metų sausio 1 dienos iki 2025 metų gruodžio 31-osios“, sakoma aljanso pareiškime.

Pastaruoju metu atpigus naftai šiek tiek atpigo ir degalai. Tačiau ekonomistai perspėja, kad tokios kainos ilgai nesilaikys ir Europoje atsigaunant ekonomikai degalai vėl ims brangti. Na, o kitais metais degalų kaina gali dar drastiškiau kilti, mat ieškodama papildomo finansavimo gynybai Vyriausybė svarsto apie akcizo didinimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Penktadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, minint Vaiko dieną, vyko protesto akcija-performansas „Nesu**kite vaikų ateities!“. Vyriausybė, delsdama priimti ryžtingus sprendimus, leisiančius transporto sektoriuje iki 2030 metų 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą, kelia grėsmę Lietuvos gyventojų ir jų vaikų ateičiai, sako akcijos iniciatorė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Nepaisant to, kad Vakarai Rusijai pritaikė galybę sankcijų, nuo karo pradžios Maskva vis tiek sugebėjo uždirbti milijardus eurų, prekiaudama naftos produktais Europos Sąjungos šalyse. Čia Rusijai pasinaudoti sankcijų spraga padeda Turkija, skelbia „Politico“. Kaip pažymi leidinys, remdamasis analitikų tyrimais, Rusijos nafta Europos Sąjungai masiškai tiekiama per Turkiją. Ankara tapo savotiška Rusijos naftos produktų stotele pakeliui į ES.

Po neseniai surengtos bepiločio orlaivio atakos prieš naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Kalugos srityje įmonėje išsiliejo penkios tonos naftos. Kaip rašo pirmadienį „Ukrinform“, tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“. Pažymima, kad vienas iš bepiločių orlaivių pataikė į gamyklos naftos perdirbimo įrangą. Be to, per ataką įmonėje užsidegė trys degalų cisternos. Dėl gaisro buvo pažeistas naftotiekis, išsiliejo penkios tonos naftos. Pasak Rusijos pareigūnų, žmonės per gaisrą nenukentėjo.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 2023-iaisiais uždirbo 20,7 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) grynojo pelno. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų pajamos augo 32 proc. – nuo 282,4 mlrd. iki 372,8 mlrd. zlotų (86,3 mlrd. eurų), o suderintas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) – nuo 40,8 mlrd. iki 42,24 mlrd. zlotų (9,8 mlrd.

Už praėjusios nakties smūgius Rusijos naftos objektams atsakingi ukrainiečių atakos dronai, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Ukrainos gynybos sektoriuje. „SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) dronai smogė dviem naftos saugykloms Smolensko regione“, – nurodė šaltinis po to, kai apie atakas pranešė rusų pareigūnai.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka liepė naujai paskirtam gamtos resursų ir aplinkosaugos ministrui ieškoti šalyje naftos ir „atsisakė tikėti“, jog šalis neturi didelių išteklių šio resurso. „Kalbant apie Gamtos resursų ir aplinkosaugos ministeriją, tai mes neseniai surengėme rimtą pasitarimą šiuo klausimu. Kalbėsiu tiesiai: reikia kasti ir ieškoti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais augs sparčiau nei visų išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomika. TVF teigia, jog Rusijos ekonomika gali padidėti 3,2 proc. TVF skelbia, kad prie tokio spartaus augimo prisidėjo stabilus naftos eksportas ir didelės vyriausybės išlaidos.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina penktadienį nukrito žemiau 87 JAV dolerių, pasirodžius prieštaringų pranešimų apie sprogimus Irane. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies centrinėje Isfahano provincijoje anksti penktadienį nugriaudėjo sprogimų, o JAV žiniasklaida, cituodama amerikiečių pareigūnus, paskelbė, kad Izraelis sudavė atsakomųjų smūgių savo aršiam priešui Iranui.

Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. „Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.

Rusijai pradėjus naudoti tanklaivių „šešėlinį laivyną“,  kad išvengtų naftos eksporto apribojimų, padidėjo didelio naftos išsiliejimo į Baltijos jūrą pavojus, ketvirtadienį perspėjo Suomijos sienos apsaugos tarnyba. Ekspertai teigia, kad vadinamasis tanklaivių „vaiduoklių“ laivynas, kurio savininkai yra neaiškūs arba neturi tinkamo draudimo, leidžia Kremliui toliau eksportuoti naftą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir naftos kainų apribojimo ją parduodant pasaulinėje rinkoje.

 „Citadelės“ banko vyriausiojo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą turi įtakos naftos kainos pasaulinėje rinkoje kilimui, tačiau tai nėra esminė priežastis. Pasak ekonomisto, didžiausią įtaką tam daro rinkų pasiruošimas galimam JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų mažinimui šią vasarą. „Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis.

NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros darbas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai žiniasklaidos atstovams su anonimiškumo sąlyga Briuselyje komentavo NATO pareigūnas. Pareigūnas: dėl smūgių tikriausiai buvo sustabdyta daugiau kaip 10 proc.

Tyrė naftos išsiliejimo žalą, o atrado naują gyvūnų rūšį. Mokslininkų grupė Pietų Amerikoje nustatė, kad didžiulės žaliosios anakondos turi ne vieną rūšį, o dvi. Plika akimi žmogus skirtumo tarp jų nenustatytų – genetinis skirtumas siekia vos 5 procentus.  Daugiau nei 6 metrų ilgio ir maždaug 200 kilogramų sverianti gyvatė plaukia upės dugnu Brazilijoje. Tai – žalioji anakonda, kuri gali užaugti ir iki 9 metrų.

Rusijos vyriausybė metams iki 2025-ųjų balandžio pratęsė draudimą skelbti naftos, dujų kondensato ir gamtinių gavybos statistinius duomenis, praneša Rusijos žiniasklaida. Tokios informacijos viešinimas ankstesniu vyriausybės nutarimu buvo sustabdytas praėjusių metų balandį laikotarpiui iki šių metų balandžio. Nuo to laiko federalinė statistikos agentūra „Rosstat“ tokių duomenų nebeskelbia.

Rusija įžengia į trečiuosius karo Ukrainoje metus, turėdama precedento neturinčią pinigų sumą valstybės ižde, skelbiama CNN. Rusijos pajamos praėjusiais metais buvo rekordinės, nors jas ir gerokai praretino milžiniškos išlaidos karui. Dalis rusiškos naftos buvo perdirbta strateginėje JAV partnerėje Indijoje ir vėliau eksportuojama į Vakarus.

Vakarų tanklaivių savininkus išgąsdino JAV sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos naftos pardavimą, skelbiama „Newsweek“. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios buvo daromas spaudimas Maskvos „šešėliniam laivynui“ – laivams, gabenantiems pagrindinį šalies energijos eksportą ir užtikrinantiems pajamas Kremliaus režimui. Nepaisant to, Rusija vis suranda naujų landų sankcijų sistemoje ir kol bus tarpininkų bei norinčių pirkti, visiškai sustabdyti prekybą jos nafta bus sunku.

Pirmadienį Seime pateiktas Akcizų įstatymo projektas, pagal kurį beveik 7,5 karto mažinamas pastovus akcizo suskystintosioms naftos dujoms (SND) tarifas. Finansų ministerija siūlo skubos tvarka SND apmokestinimą sumažinti nuo 304 iki 41 euro už toną. Už siūlymą po pateikimo balsavo 111, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad nors ūkininkai intensyviausiai naudoja suskystintas naftos dujas (SND) vasaros pabaigoje, dalis jomis šildo patalpas, kuriose laikomi gyvuliai. Tad jis palaiko akcizo sumažinimą ir aukštų kainų kompensavimą per anglies dioksido dedamosios įsigaliojimo atidėjimą. „Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui taikyti 41 euro akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms (SND), mažės šalies biudžeto pajamos. Tačiau, pasak jos, siekiant išspręsti problemą, nuostolį reikia prisiimti. „Tai turės įtakos biudžeto pajamoms, jos, deja, bus mažesnės. Bet, kadangi buvo sutarta, kad šią problemą reikia išspręsti, tai tą nuostolį teks prisiimti“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Seimas šią savaitę svarstys įvairius pasiūlymus dėl suskystintų naftos dujų (SND) akcizo sumažinimo, tarp jų – ir galimą kompensavimą už sausį-vasarį jau sumokėtą itin didelį mokestį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nereikėtų kompensuoti sausį-vasarį jau sumokėto padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo, nes šios dujos žemės ūkyje naudojamos daugiausia grūdams džiovinti, o žiemą jos tam nenaudojamos.  „O už ką kompensuoti reikėtų? (...) Nes, man atrodo, faktas yra tas, kad greičiausiai nelabai čia buvo vartojama pastaruoju metu. Nes, pavyzdžiui, suskystintos naftos dujos žemės ūkyje pagrinde naudojamos grūdų džiovinimui.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Prezidentūros siūlymas kompensuoti verslo ir gyventojų išlaidas dėl nuo sausio smarkiai padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo nedera su Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.