Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.
Kokius visuomenės pasikeitimus stebime dabar? Jaunimas laisvalaikį dažnai leidžia užkandžiaudami kavinėse, važinėdami, gal ir ne pirmos jaunystės, bet nuosavais automobiliais. Jaunos šeimos arba jauni „karjeristai“ nepabijo gyventi ir skolon – už svajonę turėti savus namus, pasiryžta aukoti 20 ar net ir 40 savo gyvenimo metų „atidirbdami“ už pasiimtas paskolas.
Keičiasi visuomenės požiūris, bet ar iš tiesų gyvename geriau ir uždirbame daugiau nei mūsų tėvai ir seneliai?
Vargu, ar kas ginčysis, kad pasaulis dabar sukasi kur kas greičiau nei anksčiau, todėl ir žmonių norai auga – norisi daug dalykų turėti greičiau, didesniais kiekiais, galbūt netgi įdedant mažiau pastangų. Kas tai – jaunatviškas maksimalizmas turėti viską čia pat ir tuoj pat ar apgalvotas sprendimas, leidžiantis gyventi kokybiškiau?
Jaunimas skolinasi būstui ir buičiai
„Swedbanko“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas teigė, kad jauni žmonės sudaro kiek daugiau nei pusę visų besiskolinančiųjų ir ši proporcija išlieka stabili jau keletą metų.
„Būstui dažniausiai skolinasi jauni (iki 35 metų amžiaus) žmonės, gyvenantys didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje), turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys aukštesnes nei vidutines pajamas. Dažniausiai skolinasi vyrai (57 proc.), tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad jei paskolą ima šeima, paprastai abu sutuoktiniai būna bendraskoliai, o vienas iš jų banke įvardijamas kaip pagrindinis bendraskolis“, – būstui besiskolinančiojo portretą bandė apibrėžti T. Pulikas.
Anot jo, būsto paskolos naujų paskolų išdavimuose (pagal sumas) sudaro apie 40 proc. visų paskolų. Dažniau gyventojai skolinasi smulkesnėms vartojimo reikmėms, tačiau, nors būsto paskolų suteikiama ir mažiau, jos yra žymiai didesnės savo apimtimi ir sudaro didžiąją paskolas teikiančių bankų paskolų portfelio dalį.
„Žmonės dažniau skolinasi vartojimo reikmėms – ima nedideles vartojamąsias paskolas, naudojasi kreditinių kortelių limitais, smulkiomis kredito linijomis. Būsto paskola yra svarbus šeimos sprendimas, kuris priimamas vieną, rečiau keletą kartų gyvenime“, – pastebėjo „Swedbanko“ atstovas.
Jo teigimu, vartojamosios paskolos dažniausiai išduodamos būsto remontui, automobilių pirkimui, baldams ar buitinei technikai įsigyti.
DNB banko Pardavimų departamento vadovės Lijanos Žmoginaitės pastebėjimu, sugriežtėjus skolinimosi taisyklėms, žmonės ėmė skolintis žymiai atsargiau ir pradėjo atidžiau vertinti savo galimybes paskolas grąžinti. Jaunimui surinkti reikiamą 15 proc. pradinį įnašą tampa vis sunkiau, todėl jie priversti remtis tėvų pagalba bei ieškoti alternatyvų.
„Mieste gyvenančios jaunos šeimos (iki 35-erių) paprastai perka ekonominės klasės būstą. Rudenį įsigaliojus atsakingo skolinimosi taisyklėms, kurios reikalauja, kad imantys paskolas jau turėtų būti sutaupę mažiausiai 15 proc. sumos pradiniam įnašui, matome, kad jaunos šeimos dažniau ieško jau įrengto, kad ir kiek senesnės statybos buto, kurio šildymo kainos būtų nedidelės. Dažnai pradiniam įnašui pinigus skiria tėvai, kurie tam kartais ima paskolą savo vardu“, – pasakojo L. Žmoginaitė.
Vartojimo paskolas, kurios paprastai suteikiamos be papildomo užstato, moters teigimu, gyventojai dažniausiai ima buitinei technikai įsigyti, buto remontui, naudotiems automobiliams, vaikų studijoms finansuoti.
„Apie tokius atvejus, kad žmonės imtų paskolą atostogoms, kelionėms ir panašiai per pastaruosius kelis metus tenka išgirsti vis rečiau“, – tikino L. Žmoginaitė.
Išsimokėtinai perka televizorius ir kompiuterius
Lietuviai nevengia skolon pirkti ir įvairios buitinės technikos. Kaip teigė šia technika prekiaujančios „Topo grupės“ komunikacijos projektų vadovas Erikas Kundreckas lizingu įsigyjamos prekės sudaro apie penktadalį visos parduodamos produkcijos.
„Dažniausiai išsimokėtinai pirkėjai renkasi televizorius ir kompiuterius. Šios prekių grupės gana pastovios“, – sakė E. Kundreckas.
Anot pašnekovo, išskirti pirkėjus pagal amžiaus grupės gana sudėtinga, todėl ar prekes išsimokėtinai labiau linkę įsigyti jauni žmonės, ar vyresni – pasakyti sunku.
„Pirkėjo (perkančio išsimokėtinai – aut. past.) portretą bendrais bruožais galima būtų apibrėžti taip: tai 30-60 metų gyventojas, turintis šeimą, turintis darbą, kiek dažniau moteriškos lyties, žemesnes ar vidutines pajamas turintis asmuo“, – pasakojo „Topo grupės“ atstovas. Anot jo, net ir toks bendras pirkėjo portretas nėra aksioma, nes prekes išsimokėtinai perka ir didesnes nei vidutines pajamas gaunantys asmenys, kurie sudaro apie 10 proc. visų pirkimų.
Drąsa gerai gyventi „šiandien“
Draudimo srityje dirbantis vilnietis Matas yra ne kartą naudojęsis paskolų paslaugomis. Jaunas vyras pripažino, kad jam yra tekę imti smulkių kreditų ir pirkti prekes išsimokėtinai. Pašnekovas pabrėžė nesantis nusiteikęs prieš skolinimąsi ir paskolas, tačiau piktinosi tais, kurie patys neatsakingai pasiskolina, o paskui kaltina kitus.
„Man įdomi žmonių atvirkštinė logika: kai reikia – tai paima, pasiskolina, būna laimingi, o, kai jau reikia grąžinti, ir jie būna nepasiskaičiavę, kaltina tuos, kurie skolina. Tai yra labai patogus dalykas, jeigu tu nori pasiskolinti, tau ir paskolina, bet po to turi grąžinti, - kalbėjo jaunas vyras. – Pats turėjau paskolų, reikėjo jas grąžinti, neapsiskaičiavau – priskaičiavo daug visokių delspinigių, bet jie nekalti – čia gi tokia verslo forma, jie iš to gyvena“.
Anot pašnekovo, per prievartą niekas smulkiųjų kreditų ir paskolų žmonėms nedalija, todėl tų žmonių, kurie skundžiasi pasiskolinę ir paskui neva esantys apgaudinėjami, argumentai – nelogiški.
„Aš esu už protingą vartojimą ir taupymą“, – tikino pašnekovas, bet čia pat paaiškino, kad jį patį naudotis smulkiaisiais kreditais ir paskolomis yra privertusios gyvenimo aplinkybės – norėjosi daikto, trūko jam pinigų, taip ir kilo mintis skolintis.
„Reikėtų susitaupyti ir negyventi skolon, tai yra blogas dalykas, bet jeigu prireikia ir yra galimybė pasiskolinti, – valio. Tik reikia visą laiką paskaičiuoti“, – patarė Matas.
Jaunas vyras svarstė, kad dabar tarp jaunimo populiarus skolinimasis nuosavam būstui būtų ir jam svarstytinas klausimas, tačiau pirkimas išsimokėtinai – kur kas didesnė blogybė.
„Esu prieš visokius vartotojiškus dalykus, pirkimą išsimokėtinai, nes ir pats esu kažkada karčiai pasimokęs. Prieš visą neprotingą vartojimą ir gyvenimą skolon aš tikrai prieš, bet būsto pirkimas... Jeigu esi jaunas žmogus, niekas tau būsto nenupirks. Tai arba kiekvieną mėnesį moki už nuomą, arba geriau tuos pinigus skiri būsto išsimokėjimui“, – svarstė pašnekovas.
Jis pasakojo turintis visokių draugų – ir mėgstančių paišlaidauti bei pasiskolinti galbūt ir neapgalvotai, tačiau turi ir tokių, kurie mąsto panašiai kaip jis, todėl nenorėjo sutikti, kad dabartinė jauna karta yra į skolas linkę klimpti maksimalistai.
Alkano vaiko sindromas
Savo ruožtu psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, paklaustas, kas lemia žmonių poreikį skolintis, arba atvirkščiai – kategorišką nusistatymą prieš paskolų ėmimą, pabrėžė, kad kiekvienas žmogus yra individualus ir turi savų motyvų, kodėl skolinasi, arba kodėl vengia tai daryti. Taip pat negalima būtų sakyti, kad tai išskirtinai daro tik jauni žmonės, bet pašnekovas sutiko, kad yra tam tikrų bendrų veiksnių, darančių įtaką žmogaus elgsenai ir sprendimams.
„Tie, kurie paprastai yra linkę skolintis, yra daugiau tokie žmonės, kurie turi savyje bejėgiškumo kompleksų. Jie dažnai būna kažko negavę vaikystėje ir turintys tam tikrą vidinį trūkumą. Skolinimasis sukuria tokią simbolinę atvirkštinę situaciją „aš esu galingas, galiu viską įsigyti, galiu paimti paskolas, kiek noriu, tiek turiu“ ir pan. Iš kitos pusės, tai gali būti ir paslėptas savęs naikinimo būdas. Gali būti, kad tai yra žmonės, kurie savo viduje turi susinaikinimo poreikį. Tada, kada jie prisiskolina ir pajunta, kad pakliuvo į aklavietę, gali imtis visokiausių veiksmų prieš save ir kartais net nusižudyti“, – psichologinius skolinimosi elgsenos aspektus aiškino psichoanalitikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tie, kurie vengia skolintis, yra labiau linkę sprendimus daryti remdamiesi racionaliniu mąstymu ir išskaičiavimais.
„Iš kitos pusės, jie gali būti labai nerimastingi ir baikštūs. Jie vengia visokių netikėtų situacijų, nori viską numatyti. Nori susikurti saugumą, kad tiktai viskas būtų iš anksto numatyta, prognozuojama ir nepajudinama“, – sakė R. Milašiūnas.
Jaunus žmones besivaikančius lengvų greitų paskolų psichoanalitikas vadino nepasotintais, alkanais vaikais, kurie nori visko dabar pat ir čia pat.
„Jie gali norėti gauti viską neadekvačiomis priemonėmis, kad tik galėtų parodyti, kad sugeba“, – svarstė pašnekovas.
Kodėl auga besiskolinančiųjų tiek jaunų, tiek ir vyresnių žmonių R. Milašiūnas tai siejo su vertybių pokyčiais visuomenėje.
„Mūsų visuomenė turi materialumo atspalvį. Dvasiniai dalykai nebėra tokie reikšmingi kaip materialūs. Mūsų visuomenėje – ankstyvojo primityviojo kapitalizmo fazė, t.y. bet kokia kaina nugalėti savo konkurentą. Mūsų aplinka sukuria galimybes, tuomet ir pasireiškia toks nebrandumas „jeigu galime – tai ir imame“, nesusimąstome, nepaskaičiuojame“, – dėstė psichoanalitikas.
