būsto paskola

Antradienį Seime po pateikimo buvo pritarta Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms. Tikimasi, kad, galutinai joms pritarus, būsto paskolas turintiems gyventojams bus lengviau ir pigiau jas refinansuoti ir taip sutaupyti pinigų. Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisų projektas bus svarstomas spalio 1 d. Gyventojai sutaupytų 500 mln.

Paskolų našta turėtų dar šiek tiek sumažėti – Europos centrinis bankas sumažino euriborą 25 procentiniais punktais. Kiek sumažės konkreti paskola, priklauso nuo jos dydžio. Pavyzdžiui, kas dabar moka vidutinę apie 690 eurų įmoką, sumažinus palūkanas per mėnesį, sutaupys 37 eurus. Vyriausybė paruošė dar vieną galimybę pasipriešinti bankų gobšumui – turintieji paskolas galės pereiti į kitą banką nemokamai. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Būsto paskola yra rimtas ir ilgalaikis įsipareigojimas, tad neretai gyventojai ją ima keliese, pvz., kaip bendraskoliai ar laiduotojai. Vis tik pastarąjį variantą vertėtų gerai apmąstyti, kad po to nereikėtų mokėti paskolos už turtą, kuris niekada jums nepriklausys ir dar apsunkins galimybes įsigyti nuosavą. Vilnietė Vaiva papasakojo, kad būdama jauna, 20-ties metų, sutiko būti vyro būsto paskolos laiduotoja.

Norint nusipirkti butą Vilniaus centre be paskolos, nevalgyti, negerti ir vien tik taupyti tektų 10 metų. Pagal šį rodiklį tampame panašūs į Londoną ar Paryžių. Neįpirkdami vidutinio dydžio būstų, lietuviai jau dairosi vos keliasdešimties kvadratinių metrų butų, o senesnės statybos būstų pasiūla labai maža.  Standartinė vidutinės klasės buto kvadratinio metro kaina Vilniuje yra 3600 eurų. Tad už 26 kv. m. naujos statybos būtą Žirmūnuose tenka pakloti 93 tūkst. eurų.

Įprastai būsto įsigijimas vyksta keliais etapais. Pirmiausiai pasirašoma preliminari, o vėliau – notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis, kartais prieš šias pasirašoma ir rezervacijos sutartis. Yra keletas svarbių dalykų, kuriuos būtina žinoti pirkėjui prieš pasirašant preliminarią arba notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Būsto paskolas paėmę gyventojai privalo ne tik mokėti paskolos įmokas bet ir pasirūpinti būsto draudimu. Kitu atveju bankas gali taikyti baudas. Net jeigu būstą realiai apdraudėte, bet, pavyzdžiui, pamiršote bankui nusiųsti pinigų pervedimo kopiją, jums gali tekti mokėti iki 100 eurų mokestį arba baudą. Sutarties kopijos neužteko Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi du nesusiję SEB klientai, kurie pasakojo turintys paėmę būsto paskolas šiame banke.

Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto (NT) pirkimas su paskola dažnai yra įsipareigojimas 30-čiai metų. Vis tik ne visi nori ir ne visiems pavyksta šio įsipareigojimo laikytis. Gali nutikti taip, kad būstą teks parduoti ar norėsis pakeisti į kitą. Bankai paaiškino, ką tokiais atvejais daryti. Skaitytoja Aistė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad pirko būstą su 90 tūkst. eurų paskola.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, įpareigojančioms kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Būsto paskolos paprašę gyventojai nustebo, kai bankui teko aiškintis, kiek jie uždirbo ir išleido pinigų per metus. Bankai savo ruožtu tikina, kad taip elgtis juos verčia įstatymai, todėl jie esą gali paprašyti pateikti sąskaitų išrašus ir už 2 pastaruosius metus. Portalo tv3.lt skaitytoja Živilė stebėjosi, kad bankas domisi, kiek ji uždirba ir kur išleidžia pinigus. „Kreipiausi į bankus dėl būsto paskolos.

Seimas svarsto, kaip paskatinti lietuvius fiksuoti būsto paskolų palūkanas. Lietuvoje tokių paskolų vos dešimtadalis. Lietuvos bankas ir finansų ministerija parengė įstatymą, pagal kurį šalies bankai privalės pasiūlyti palūkanas fiksuoti, o skolininkas galės rinktis, kas jam naudingiau. Valdantieji viliasi, kad palūkanų fiksavimas padės lietuviams sutaupyti. Tačiau klientų ir opozicijos atstovai prognozuoja, kad bankai savęs nenuskriaus.

Lietuvoje gyventojams yra suteikta apie 250 tūkst. būsto paskolų. Tačiau tik 50 iš tokių paskolų buvo refinansuotos. Taigi, net kai rinkoje sumažėja paskolų palūkanos, nemažai turinčių paskolas ir toliau jas moka didesnes. Imant būsto paskolą, dalį jos bendrų palūkanų sudaro banko marža – mokestis jam už pinigų paskolinimą. Net jeigu šiuo metu jis yra didesnis, nei siūlo kiti bankai, retas į juos kreipiasi dėl paskolos refinansavimo ir mažesnių mokesčių.

Ne paslaptis, kad sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai daugeliui gyventojų yra nemenkas iššūkis. Tačiau yra tokių, kurie šią problemą išsprendžia gudraudami – pasirodo, šį būdą naudojo ne vienas lietuvis. Socialiniame tinkle žmonės dalinosi, kaip jiems pavyko gauti būsto paskolą nesukaupus pradinio įnašo. Jie tikino, kad niekas neskundžia, nes laimi visos pusės: tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, tiek ir pats brokeris.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka buvo pasiekusi dugną: augo paskolų palūkanos, būstų kainos, stojo statybos ir mažėjo gyventojų įperkamumas. Vis tik situacija gerėja, tik svarbu, kad perkančiųjų vėl nebūtų daugiau, nei NT, nes tada ir vėl viskas brangs. Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ diskusijoje buvo kalbama, kad lietuvių atlyginimai jau metus esą augo greičiau nei būstų kainos.

Daugelis žino, kad norint gauti būsto paskolą reikia turėti nuolatinį darbą, pakankamai pajamų, pradinį įnašą ir neturėti per daug skolų. Vis tik šie aspektai – tik dalis to, į ką atsižvelgia bankai. Pavyzdžiui, dirbantiems ne pagal darbo sutartį paskolai gauti yra keliami griežtesni reikalavimai, o pajamos turi būti gaunamos į banko sąskaitą ne grynaisiais. Be to, jei mokate alimentus, jūsų galimybės gauti paskolą ir jos suma mažėja.

Lietuvoje absoliuti dauguma būsto paskolų išduodama su kintamomis palūkanomis, kurios yra susietos su tarpbankine palūkanų norma Euribor. Šiuo metu ji yra gerokai išaugusi, dėl to ir gyventojai bankams turi mokėti daug didesnes palūkanas nei anksčiau. Antradienį Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė pakeitimus, kuriuos įgyvendinus tikimasi, kad daugiau paskolų bus išduodamos su fiksuotomis palūkanomis. Esą dėl to ir gyventojai gali tikėtis daugiau sutaupyti.

Ilgą laiką gyventojai mieliau pirko nuosavą būstą, nes būsto paskolų įmokos buvo mažesnės už mėnesinę nuomą. Šiuo metu, pakilus palūkanoms, situacija pasikeitė. Mėnesinė nuomos kaina yra mažesnė nei paskolos įmoka. Nekilnojamo turto (NT) specialistai tvirtina, kad taip ir turi būti, nes įsigydami savo būstą žmonės jį labiau vertina negu nuomodamiesi. Patys gyventojai mano skirtingai.

Ką daryti, jeigu žmogus labai nori įsigyti būstą, bet neturi sukaupęs pakankamai pinigų sumokėti už jį iš karto ar bent jau pradiniam įnašui? Tokiems pirkėjams nekilnojamo turto (NT) vystytojai siūlo išperkamosios nuomos galimybę. Tačiau kai kurie specialistai specialistai neslepia, kad toks būdas įsigyti būstą gali būti rizikingesnis ir brangesnis.

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Praradę darbą, susirgę ar patiriantys kitų finansinių sunkumų gyventojai gali prašyti, kad jiems būtų sustabdytas paskolos įmokų mokėjimas. Bankai pataria pirmiausia susimažinti kitas išlaidas, tačiau, jeigu to padaryti nepavyksta, tikina, kad gyventojams paskolų įmokas atideda arba prailgina paskolos atidavimo laikotarpį. Vis dėlto bankų atstovai taip pat ragina gyventojus nelaukti ir nepradelsti paskolos įmokų mokėjimų. Pataria iš karto kreiptis į banką.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigia, kad LB siūlymai, pagal kuriuos komerciniai bankai būsto paskolą imantiems klientams turėtų pateikti bent dvi alternatyvas – vieną kintamosiomis palūkanomis, kitą fiksuotomis – priklausomai nuo diskusijų Seime, galėtų įsigalioti po kelių mėnesių. Visgi, pasak jos, komerciniai bankai jau dabar galėtų klientams teikti daugiau informacijos apie palūkanas ir formuoti tokio tipo pasiūlymus.

Gyventojai skundžiasi, kad ne tik aukštos palūkanos trukdo įsigyti nuosavą būstą. Anot jų, sunkiau gauti paskolas vienam žmogui ar dirbančiam savarankiškai. Tuo metu bankai tikina, kad paskola neturi būti našta, todėl įtariau žiūri dirbančius savarankiškai, o šeimoms dažnai duoda didesnes paskolas nei vienam žmogui. Portalo tv3.lt skaitytojas Gediminas pasakojo, kad ketina pirkti būstą. „Dirbu IT srityje, uždirbu pakankamai, jau turiu sukaupęs ir pradinį įnašą, todėl ketinu įsigyti būstą.

Daugiausiai paskolų įsigyti būstui gyventojai ima didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Bankų atstovai tikina, kad mažesniuose miestuose gyventi žmonės nenori, be to, ten nėra didelio būstų pasirinkimo. Tačiau kainos didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose skiriasi beveik trigubai, ten būstą galima įsigyti ir už 30 tūkst. eurų. „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas skaičiavo, kad 47 proc.

Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius sako dažnai nustembantis dėl vis dar sklandančių iš piršto laužtų teorijų apie būsto finansavimą ir paskolų suteikimo procesą.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar palūkanoms kylant vertėtų grąžinti paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko ir taip sutaupyti. „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėję ekspertai pažymėjo, kad tą daryti apsimoka tikrai ne visiems. Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, paėmusių būsto paskolas, moka kintamas palūkanas. Dėl to padidėjus euribor tarpbankinei palūkanų normai, bankams jie turi mokėti kur kas didesnes įmokas už palūkanas. Kitose Europos šalyse palūkanos daug dažniau yra fiksuotos ir dėl to ilgainiui taip nesikeičia, o gyventojams mokėjimų našta taip nekyla.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Būsto paskola gali tapti nemenku iššūkiu, ypač tiems gyventojams, kurių įmoka padidėjo, o atlyginimas – ne. Gyventojai stengiasi iš paskutiniųjų sumokėti įmokas, tačiau finansų specialistai siūlo kreiptis į banką ir iš naujo derėtis dėl paskolos sąlygų. Anot jų, gyventojai dažnai patys nežino, kad gali susimažinti ir palūkanas, ir paskolos įmokas.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Nuo ketvirtadienio pradedami rinkti parašai opozicijos iniciatyvai, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė išdavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus. Iniciatyvinė grupė per du mėnesius, iki birželio 13 dienos, turi surinkti 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo.

Europos Centriniam Bankui nuo pernai vasaros didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams didinant paskolų palūkanas, Seimo opozicija siekia atgaivinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolas turintiems žmonėms, tačiau valdantieji tam nepritaria.   Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad lengvata pareikalautų didelių biudžeto netekčių, be to, nėra garantijos, kad ji galiotų laikinai.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje yra didžiausios būsto paskolų palūkanos visoje euro zonoje – net 4,08 procentai. Tačiau nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius situacijoje įžvelgia ir pliusų. Esą tai padės šiek tiek atvėsinti mūsų ekonomiką.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Bankai per devynis mėnesius pernai uždirbo daugiau negu užpernai per visus metus, jų pelnas išsipūtė 40-čia procentų. Pelnai dar didės, nes už paskolas žmonės bankams jau moka papildomus šimtus eurų. Tačiau už terminuotus indėlius jie savo klientams temoka centus. Žmonės ir vartotojų atstovai piktinasi, kad bankai eilinį kartą elgiasi grobuoniškai ir gręžia žmonių pinigus. O didinti palūkanas už indėlius ragina ir Lietuvos bankas.

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB) po daugiau nei 10 m. pertraukos ėmė kelti palūkanų normas. Kodėl ECB keičia palūkanų normas ir ką svarbu žinoti kiekvienam gyventojui, turinčiam kreditą – apie tai glaustai primena Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras. „Visiems turintiems ir planuojantiems imti paskolas, svarbu žinoti, kad euribor (tarpbankinės palūkanų normos) didėjimas paveikia gyventojų turimų paskolų mėnesio įmokas“, – rašoma banko paskyroje socialiniame tinkle.

Imant būsto paskolą galima rinktis kintamas arba fiksuotas palūkanas, tačiau pastarąsias renkasi vos 4 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, didžiajai daugumai lietuvių palūkanų dydis yra nepastovus ir sudaro tik dar daugiau neplanuotų išlaidų. Bankai Lietuvoje tikina, kad tam įtakos jokios nedaro – klientams visada yra pasiūlomi ir apytiksliai apskaičiuojami abu variantai. Taigi žmonės patys pasirenka tas palūkanas, kurių dydis pastoviai kinta.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Jei svajojate įsigyti nuosavą būstą, į kiaulę taupyklę reikės įdėti dar daugiau savo atlyginimų nei prieš kelerius metus. Naujausi Lietuvos banko duomenys skelbia, kad vis mažiau gyventojų gali įpirkti butą ar namą. Apsišarvuoti kantrybe reikės ir tiems, kurie nekilnojamąjį turtą nori parduoti – mažėja paklausa, tad savo pirkėjo gali tekti laukti ne kelis mėnesius, bet netgi metus.

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieš 7 metus Lietuvoje įsivedant eurą ir atsisakant lito, politikai ir ekonomistai žadėjo, kad kainos dėl to bus stabilesnės, o skolintis galėsime pigiau. Tačiau praėjo vos 7 metai ir matome, kad faktiškai mūsų šalyje kainos auga sparčiausiai visoje Europoje, o būsto paskolų palūkanos – didžiausios visoje euro zonoje. Mūsų šalies bankų atstovai tikina, kad daugiau pinigų iš lietuvių prašo dėl to, kad padidėjo tarpbankinės palūkanų normos Europoje ir centrinio banko reikalavimai.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.