tomas pulikas

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Pasaulio šalys aktyviai keliauja žaliojo kurso keliu – skatinama ne tik persėsti į elektromobilius, bet ir namuose įsirengti saulės elektrines. Nors tokia vizija anksčiau kai kam galėjo atrodyti neįgyvendinama, tačiau dabar žmonės vis dažniau savarankiškai pradeda naudoti saulės elektrines. Energijos tvarumas – vienas pagrindinių tikslų, kuris neabejotinai užima vis didesnį prioritetą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – aiški finansinė nauda, rašoma pranešime spaudai.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Kas antras (52 proc.) šalies gyventojas, turintis nuosavą automobilį, jo išlaikymui per mėnesį yra pasirengęs skirti iki 100 eurų siekiančią sumą. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) šiam tikslui galėtų skirti nuo 100 iki 200 eurų siekiančią sumą. Į automobilio išlaikymo kainą įskaičiuojami degalai, einamasis remontas, draudimas ir automobilio įsigijimo kaina. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Pastaraisiais metais šalies gyventojai įsigyja vis daugiau naujų automobilių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rinkoje įvyko svarbus pokytis – automobilių lizingas populiarumu aplenkė paskolas automobiliui. Tai reiškia, kad vis daugiau šalies gyventojų renkasi naujesnes, saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones, komentare žiniasklaidai rašo banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

Automobilių gamintojai kasmet pasiūlo rinktis iš vis platesnio naujų automobilių spektro, kuriame – ne tik naujo segmento modeliai, bet ir naujos variklių technologijos. Be dyzelinio ir benzininio variklio, klientai vis dažniau gali pasirinkti ir modelį su hibridine sistema, rašoma pranešime spaudai. „Šiandien ekologiškumui teikiama vis daugiau reikšmės, o iš automobilių gamintojų reikalaujama, kad jų gaminami modeliai atitiktų vis griežtesnes anglies dvideginio emisijas.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

Atrodo savaime suprantama, kad žmonės skolinasi tada, kai jiems pinigų trūksta. Tačiau yra ir tokių situacijų, kuomet paskolą patvirtina, bet pinigus gauni tik tada, kai jau viską susitvarkai savomis lėšomis. Būtent tokią situaciją tv3.lt naujienų portalui papasakojo jauna šeima, nusipirkusi naujos statybos name butą su daline apdaila. Kaip pasakoja Raminta (pavardė redakcijai žinoma), jie pasirinko imti kompleksinę paskolą – butui ir įrengimui.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.