Kasmet Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną nuskambančios herojų istorijos sujaudina, paliečia iki širdies gelmių ir ne vieną priverčia nubraukti ašarą. „Lietuvos garbės“ apdovanotieji – tylūs didvyriai, kurių darbai negali likti nepastebėti.
Prisiminkime jautriausias „Lietuvos garbės“ istorijas, kurias klausant ašaras braukė visa Lietuva – jų žygdarbiai verti didžiausios pagarbos.
O jeigu ir jūs žinote tokių pat Lietuvai nusipelniusių žmonių, nelikite abejingi ir pasiūlykite jį arba juos apdovanoti „Lietuvos garbės“ renginyje.
Mirusio šokėjo žmona ryžosi širdį veriančiam poelgiui
2019-aisiais „Lietuvos garbės“ žiūrovus sugraudino Audronės Basytės-Ignatavičės poelgis – 2018-ųjų liepą netikėtai mirus jos 31-erių vyrui, šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėjui Viliui Ignatavičiui, ji priėmė sprendimą paaukoti organus donorystei ir sukūrė gyvenimo stebuklą kitiems.
Buvusį ilgametį Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ šokėją, daugkartinį pasaulio ir Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempioną V. Ignatavičių nelaimė užklupo futbolo aikštėje.
2018-ųjų liepos pabaigoje rungtynės prasidėjo 21 valandą. Tą vakarą Vilius, stovintis aikštės krašte, staiga sukniubo. Tai įvyko po aštuonių minučių, kai jis pasirodė ant vejos. Futbolo komandos draugai Vilių mėgino gaivinti, bet niekuo jam nesugebėjo padėti.
Anksčiau Audronė su ašaromis akyse prisiminė tą dieną, kai futbolo aikštelėje vyrą ištiko nelaimė: „Man paskambino ir aš iš karto vykau į ligoninę. Jo dar nebuvo. Mačiau, kaip atvyko greitosios pagalbos automobilis su Viliumi. Jam buvo atliekama kardiograma, vėliau jį perkėlė ant neštuvų ir nuvežė į reanimaciją.
Gydytojai mane ramino, guodė. Atvyko ir mano pažįstamas medikas, kuris net tą dieną nedirbo. Jis buvo šalia, tačiau netrukus jis pats man pasakė, kad Viliui išsiliejo į smegenis kraujas.
Vis tiek tikėjau, kad viskas bus gerai. Klausiau, ką galime padaryti, tačiau man buvo pasakyta, kad Vilius paniro į trečio lygio komą. Paprašiau įleisti pas jį, tačiau visi žinojome, kad niekuo negaliu jam padėti.“
Viliaus žmona prisiminė, kad lemtingo skambučio iš ligoninės sulaukė ankstų rytą. „Po nakties sulaukiau skambučio. Tai buvo baisiausias skambutis, kai man buvo pasakyta, jog reikia kviesti kunigą.
Reanimacijoje yra lankymo valandos, aš per jas gulėjau apsikabinusi vyrą. Kai iki mirties liko kelios valandos, man gydytojai pasakė, kad nieko nebebus ir jis neišgyvens“, – tąkart su ašaromis akyse kalbėjo našle likusi jauna moteris.
Būtent tada Audronei reikėjo priimti ypatingą sprendimą. Jai buvo pasiūlyta paaukoti vyro organus vardan kitų žmonių gyvybės.
„Manęs paklausė, ar sutinku, kad organai būtų padovanoti. Nebuvo prievartos, buvo paprastas klausimas. Atsiklausiau Viliaus mamos, ji pasakė, kad manimi pasitiki ir palaiko mano sprendimą“, – kalbėjo klaipėdietė.
Padovanoti Viliaus organai išgelbėjo 6 gyvybes. Iš jo kūno buvo paimta viskas, kas buvo įmanoma: 2 ragenos, 2 plaučiai, 2 inkstai, kepenys, širdis, kasa.
Išgelbėjo patvoryje rastą paliktą kūdikį
2020 metais „Lietuvos garbės“ apdovanojimą pelniusių Tomo Balsio ir Jūratės Rekašienės istoriją, greičiausiai, pamena daugelis.
2019 m. balandžio 27 d. rytas Klaipėdoje pakeitė net kelių žmonių gyvenimus – tąkart Tomas ir Jūratė tarsi paties likimo siųsti tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje ir išgelbėjo patvoryje mamos paliktą naujagimį.
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, T. Balsys dirba Klaipėdos uosto apsaugoje pamainos viršininku. Vyrui tenka budėti naktimis, tačiau net ir po naktinių pamainų jis turi įprotį kiekvieną rytą pasivaikščioti su savo keturkoju draugu.
Taip nutiko ir tą lemtingą kartą, grįžus po naktinio budėjimo. Maždaug 9 val. ryte jis, kaip ir visada, į lauką išvedė šunį. Vaikščiojant su augintiniu Tomo dėmesį patraukė šalia tvoros gulintis medžiagos gabalas, kurio ten anksčiau jis niekada nebuvo matęs.
Priėjęs šalia tos vietos klaipėdietis pastebėjo, kad medžiagos gabalas tarsi sujudėjo, o palietęs jį ranka išgirdo verksmą. Verkė patvoryje gulėti paliktas kūdikis, kuris buvo dar kruvinas, su virkštele ir, kaip paaiškėjo vėliau, buvo gimęs tik praėjusią naktį.
Nieko nelaukdamas Tomas paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Kitas jo skambutis buvo kaimynei J. Rekašienei, dirbančiai vaikų ligoninėje. Ji telefono nekėlė, tačiau būtent tuo metu atsitiktinai išėjo į kiemą ir puolė padėti Tomui.
Kūdikis, suvyniotas į medžiagos gabalą, lauke pragulėjo bent kelias valandas, jau buvo gana stipriai sušalęs.
Jūratė vaiką bandė šildyti glausdama prie savo kūno, kitas kaimynas pro langą išmetė pledą, į kurį geradariai suvyniojo kūdikį. Netrukus mažylis pateko į medikų rankas ir dvi savaites praleido reanimacijoje.
„Tą rytą ir būtent tą minutę aš pradėjau galvoti kaip medikė ir nustūmiau visas emocijas į šalį. Galvojau tik apie tai, ką aš turiu padaryti, kaip suteikti pirmąją pagalbą naujagimiui. O emocijos užplūdo jau po to, kai aš jį gyvą perdaviau medikams. Tada aš labai verkiau“, – to ryto įvykius prisiminė J. Rekašienė.
Tomas išgelbėtam berniukui sugalvojo Justo vardą. Jis pats norėjo kūdikį įsisūnyti, tačiau dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių įvaikinimo procedūrų to padaryti nesuspėjo.
„Atrodo, kad jis jau buvo kaip savas, todėl buvo sunku ir skaudu, kad negalėjau berniuko įsivaikinti. Tačiau labai džiaugiuosi, kad jis gavo gerus tėvelius, kad auga sveikas“, – pasakoja T. Balsys.
Iš reanimacijos kūdikis pateko į globėjų, kurie vėliau jį ir įsivaikino, rankas. Jiems tai buvo didžiulis stebuklas ir likimo siųsta dovana, nes sutuoktiniai dešimtmetį nesėkmingai bandė susilaukti kūdikio. Įtėviai be galo dėkingi Tomui ir Jūratei už sūnų, už galimybę jį auginti, matyti jo šypseną ir už suteiktą gyvenimo pilnatvę.
Netekę 11 mėnesių sūnaus priėmė kilnų sprendimą
Gyvenimo stebuklą laukiantiems skaudžios netekties akivaizdoje sukūrė ir 2021 m. „Lietuvos garbės“ apdovanojimu įvertinti vos 11 mėnesių kūdikio netekę tėvai Karolis ir Raminta. 2020-ųjų gruodį sūnaus netekusių tėvų sprendimas kitiems suteikė šansą gyventi – jie sutiko paaukoti sūnaus organus donorystei.
Karolio ir Ramintos sūnaus mirtis buvo visiškai netikėta – jų sūnelį pasiglemžė staigios kūdikių mirties sindromas. Vyras anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad berniukas anksčiau turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau paskutiniu metu buvo sveikas, lankė baseiną, mankštas. Tą lemtingą dieną turėjo prasidėti naujas mankštų kursas.
Jų sūnaus gyvybė užgeso staiga – tėvai berniuką rado nekvėpuojanti. Po kelių valandų gaivinimo medikams pavyko berniuką atgaivinti: „Po maždaug dviejų valandų gydytojai pranešė, kad jį atgaivino, bet didelių vilčių nesuteikė. Tiesiog pasakė, kad stebės toliau.“
Jau kitą dieną įžiebta viltis dingo – gydytojai tėvams pranešė, kad jų sūnus neišgyvens. Tačiau medikai čia pat pasiūlė tėvams galimybę įamžinti sūnaus atminimą, kuri jiems suteikė naują viltį.
„Kitą dieną reanimacijoje su mumis susitiko komanda 7-8 medikų, kurie turėjo bent kokį kontaktą su sūnumi ir pasakė, kad vis dėlto jokių šansų nėra. Jie mums davė idėją apie donorystę. Mes ją labai palaikėme ir ilgai nesvarstėme, priimti šį sprendimą ar nepriimti.
Mums tai buvo viltis, kad mūsų sūnus dar gali padaryti paskutinį žygdarbį ir labai „sirgome“ už tai, kad jam pavyktų. Noriu pabrėžti, kad buvome tvirtai ir gerai, nors ir skaudžiai, informuoti, kad jau tikrai nieko nebegalima padaryti.
Mes donorystės idėją priėmėme kaip viltį, kad jis gali išgelbėti kitą gyvybę, kai jam pačiam padėti jau nebegalima“, – tąkart pasakojo mirusio berniuko tėtis ir pridūrė, kad artimieji šią žinią priėmė jautriai, tačiau visokeriopai palaikė.
Tėvai sutiko donuoti ne tik sūnaus širdelę, bet ir kitus organus. Lietuvoje neatsirado vaiko, kuriam tiktų donuojama širdelė, todėl dabar ji plaka vaiko, gyvenančio Vokietijoje, krūtinėje.
Vieviškis šoko ant bėgių stabdyti atvažiuojančio traukinio
Savo žygdarbiu daryti gerus darbus įkvėpė ir 2022-aisiais „Lietuvos garbės“ apdovanojimą gavęs vieviškis Petras Matižonokas, kuris pamatęs ant geležinkelio bėgių užstrigusį vilkiką nė sekundę nesudvejojęs šoko ant bėgių stabdyti traukinio.
2021-ųjų lapkritį važiuodamas namo vyras pamatė neįprastai ilgą automobilių spūstį prie geležinkelio pervažos.
„Pamačiau didelį kamštį mašinų, privažiavęs arčiau pastebėjau, kad stovi sunkvežimis, taip sakant, fūra. Man pasirodė keista, kad ji stovi, jos galinė dalis ant bėgių, per vidurį bėgių galas buvo pačios priekabos“, – apie lemtingą dieną anksčiau yra pasakojęs Petras.
Net ir matydami, kad vilkiko vairuotojas pateko į bėdą, niekas padėti neskubėjo – ramiai važiavo pro šalį, tačiau Petras negalėjo toliau važiuoti savo keliais nepasiteiravęs, galbūt gali kuo padėti:
„Visi važiavo pro šalį ir niekas nestojo. Pravažiavau sankryžą, sustojau, kad niekam netrukdyčiau, pribėgau prie jo ir paklausiau, kas atsitiko. Pasakė, kad užsiblokavo priekabos stabdžiai ir negali pajudinti priekabos, negali patraukti jos.“
Nieko nelaukęs Petras griebė telefoną ir ėmė skambinti pagalbos telefonu, nes vilkikas iš vietos taip ir nepajudėjau. Tačiau laukti pagalbos nebebuvo kada – signalas pranešė, kad artėja traukinys.
„Bandant atblokuoti tuos stabdžius užsidegė šviesoforo signalas, supratau, kad atvažiuoja traukinys. Pasiėmiau telefoną, įsijungiau žibintą, išėjau ant bėgių ties fūros galu ir pradėjau mojuoti. Stovėjau iki to momento, kai supratau, kad jau reikia pasitraukti, nes jau mintis buvo, kad nesustos traukinys“, – lemtingąją dieną prisiminė P. Matižonokas.
Mašinistas, pamatęs ant bėgių stovintį Petrą, pradėjo signalizuoti. Tuo pačiu pradėjo ir stabdyti, tačiau vyro galvoje jau sukosi mintis, kad viskas – sustoti traukinys nespės. „Mašinistas pastebėjo ir pradėjo stabdyti, signalinti ir sustojo. Sustojo jau netoli“, – pridūrė jis.
Kiekviena akimirka, kai nelaimė visai arti, yra lemtinga – jei ne Petro pilietiškumas ir neabejingumas, nežinia, kaip visa tai būtų pasibaigę. Nepaprastai drąsus jo poelgis išgelbėjo nepažįstamo ir visiškai svetimo vilkiko vairuotojo gyvybę, padėjo išsaugoti traukinį ir išvengti katastrofos.
10-mečio Luko žygdarbis išgelbėjo draugo gyvybę
Savo įspūdingais žygdarbiais stebina ne tik suaugę – drąsos nepritrūksta ir mažiausiems herojams. Vienas jų – 2022 metais „Lietuvos garbės“ apdovanojimą pelnęs tuomet dešimtmetis mažeikiškis Lukas, rizikavęs gyvybe ir iš ledinio vandens ištraukęs vienmetį draugą.
Dviejų tuomet dešimtmečių berniukų Luko ir Pauliaus žaidimai ant ledo 2021-ųjų gruodį vos nesibaigė tragiškai – jiems bežaidžiant vienas iš vaikų įlūžo.
Iš mokyklos grįžę berniukai po kurio laiko susitiko kieme ir nusprendė nueiti prie Mažeikių tvenkinių. Tvenkiniai gilūs, o vietiniai juose nesimaudo net karščiausiomis vasaros dienomis.
Buvo gruodis, tvenkiniai buvo apsitraukę ledu ir berniukai nusprendė patikrinti ledo tvirtumą. Paulius ledu žengė drąsiau, tačiau ledas neatlaikė, berniukas įlūžo ir į šaltą vandenį paniro iki kaklo.
„Tuo metu buvo labai baisu. Kojomis neliečiau žemės. Galvojau, kad numirsiu. Norėjau, kad mane palaidotų, jei numirčiau, tačiau būčiau giliai po vandeniu, todėl būtų mažai šansų paimti mano kūną, nes jo nesurastų“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra pasakojęs Paulius, kai buvo 10-ies.
Lukas pamatęs, kad draugui nutiko nelaimė, bandė šauktis pagalbos, tačiau niekas į tuos šauksmus neatsiliepė. Berniukas išlaikė šaltą protą ir suprato, kad šioje situacijoje padėti gali jis vienintelis.
„Nebuvo jokios pagalbos. Niekur aplink čia nevaikščiojo žmonės. Tuo metu aš vienas galėjau padėti“, – lemtingą dieną prisiminė Lukas.
Lukas atsargiai užlipo ant ledo, prišliaužė iki Pauliaus ir liepė jam viena ranka kabintis už ledo, o kitą duoti jam. Lukui pavyko ištraukti iš šalto vandens savo geriausią draugą ir jį saugiai nutempti į krantą.
Pauliaus mama Giedrė, kalbėdama apie tai, kas nutiko tą žiemą, sunkiai rinko žodžius ir dėkoja Lukui, nes nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu ne jo drąsa ir šaltas protas.
„Grįžau namo su pirkiniais, o mano vaikas verkia „mama, aš vos nepaskendau“. Man panika, nesupratau, kas vyksta. Jis visas virpėjo, matyt, iš šoko ir baimės. Sako: „Labai bijojau mirti“.
Neįsivaizduoju kaip būtų buvę, jeigu Lukas būtų pasimetęs. Esu labai dėkinga Lukui, kad išgelbėjo mano vaiką. Šiandien turiu gyvą, sveiką vaiką tik Luko dėka“, – ašaras tramdė Pauliaus mama.
Kaune sukniubus vyrui reagavo žaibiškai
Gyvybes gelbėti skubėti tenka ne tik prie tvenkinių – netikėtai sveikata gali sustreikuoti bet kur ir tik greita reakcija gali padėti išsaugoti gyvybę. Tai puikiai žino kauniečiai Vilmantas Pietaris, Egidijus Maurutis ir Simonas Velža – Kauno technikinės apžiūros centro darbuotojai, 2024-aisiais apdovanoti „Lietuvos garbės“ apdovanojimu.
2023-ųjų gruodžio 18-ąją vyrai negalvojo, kad šią dieną prisimins dar ilgai. Vienam klientui staiga pasidarė bloga, tačiau čia dirbantys vyrai sureagavo itin greitai: sukniubusį vyrą pradėjo gaivinti ir išgelbėjo jo gyvybę.
Vilmantas anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad tai buvo visiškai eilinė diena techninės apžiūros centre, tačiau staiga šalia atsistojęs garbaus amžiaus klientas suklupo.
„Iškart pajutau, kad kažkas negerai. Žmogus nieko nesakė. Supratau, kad jam blogai, nes staiga susilenkė – greitai jį apkabinau, kad nenukristų“, – pasakojo Vilmantas.
Techninės apžiūros centro darbuotojai, nors ir nebuvo neseniai baigę pirmosios pagalbos mokymų, stresinėje situacijoje nepasimetė ir veikė žaibiškai.
„Netrukus pakviečiau savo kolegas ir vyrą greitai nunešėme į už 15 metrų esantį kambarėlį. Kolega Egidijus prasegė striukę ir pradėjome gaivinimą, kuris truko maždaug 8 minutes“, – lemtingos dienos įvykius prisiminė Vilmantas.
Vyro teigimu, kol atvažiavo greitoji pagalba, sukniubusį vyrą gaivino jis ir kolega Egidijus. Atrodė, kad laikas slinko labai lėtai, nes vyrai suprato – tuo metu kovojo už žmogaus gyvybę.
„Mes pasikeisdami darėme dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Trečiasis kolega Simonas greitai paskambino greitosios pagalbos telefono numeriu ir konsultavosi su dispečere, ar viską darome teisingai. Atvykus greitajai, vyras jau buvo sąmoningas“, – išgyvenimais dalijosi Vilmantas.
„Panašios situacijos mano gyvenime nėra buvę – tai pirmasis toks atvejis. Pamenu, kad iki šv. Kalėdų buvo likusi savaitė, tad tai buvo lyg šventinė dovana.
Mes pripratę daug ką imti, bet smagu, kai gali kažką duoti. Jeigu ši sitacija būtų pasibaigusi priešingu scenarijumi, būtų labai liūdna“, – tąkart teigė vyras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
