skolinimasis

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Vis mažiau bankų numato griežtinti skolinimo standartus, o dalis jų pradėjo prognozuoti paskolų paklausos pagyvėjimą, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta bankų apklausa. Bankai tebeįžvelgia disbalansų nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia dėl per didelių būsto kainų. „Ekonominių perspektyvų neapibrėžtumas ir pakilusios palūkanos vis dar vėsina paskolų paklausą – ji tebemažėja, o ir patys bankai atsargiai vertina ir prisiima riziką.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį analizuos šalies verslo skolinimosi tendencijas, aiškinsis ir situaciją atskiruose sektoriuose.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, planuojama aptarti informaciją apie alternatyvius finansavimo būdus ir galimybes.  Pasak jo, daugiau dėmesio bus skiriama aiškinantis jauno ir smulkaus ar vidutinio verslo įmonių skolinimąsi, kai kredituoti atsisako bankai.

Euro zonos bankai pirmąjį šių metų ketvirtį griežtino skolinimo kriterijus sparčiausiu tempu nuo 2011 metų valstybės skolos krizės, o paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, rodo antradienį paskelbti Europos Centrinio Banko (ECB) atlikto tyrimo rezultatai.  Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.

Lietuvos bankas finansinių technologijų bendrovei „Paysera“ po 1,5 metų trukusio įmonės pasiruošimo suteikė tarpusavio skolinimo operatoriaus licenciją.    „Skolinimą „žmogus-žmogui“ pridėsime prie kitų paslaugų mūsų klientams, kurie galės patogiai investuoti bei pateikti prašymą paskolai toje pačioje aplinkoje, kurioje tvarko savo asmeninius finansus arba naudojasi kitomis mūsų paslaugomis”, – pranešime sakė įmonės vadovo pavaduotoja Žydrūnė Putelytė.

Gyventojų skolinimosi įpročiai tampa vis platesni. Dalis bankų specialistų nurodo, kad žmonės pinigų prašo ne tik automobiliams, bet ir jų remontui. Tiesa, perkant automobilį, susiduriama su viena didele problema.  Medicinos banko inicijuotos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas skolinasi automobilio įsigijimui.

Naujausi tyrimai rodo, kad pandemijos metu didelė žmonių dalis privalėjo atsisakyti pirkinių, trečdalis jų per pastaruosius metus tai darė dažniau nei įprastai. Viena to priežasčių – sumažėjus finansams, žmonės nenorėjo skolintis iš artimųjų. Specialistai tikina, kad paskolos iš šeimos narių ar draugų – tiksinti bomba.

Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrą šių metų ketvirtį SEB bankas šalies gyventojams suteikė beveik trimis ketvirtadaliais (72 proc.) daugiau vartojimo paskolų. SEB banko duomenys rodo, kad vidutinis paskolos dydis buvo 5,3 tūkst. eurų. Lyginant tris Baltijos šalis, matyti, kad lietuviai vartojimo reikmėms skolinosi didžiausias sumas, kas mėnesį paskolai grąžinti skyrė beveik 190 eurų.

Valstybei per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje, o didelė valdžios skola mažina šalies galimybes spręsti iššūkius, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „2023–2024 m. labai stipriai priartėsim prie prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje karantino metu gyventojai ėmė daugiau lošti internetu. Ir nors tokie rezultatai kelia nerimą, baimintis dar nereikėtų – esą lietuvių dar negalime vadinti lošėjų tauta. Kaip tik atvirkščiai, štai per karantiną kreditų bendrovės ir bankai pastebėjo, kad tautiečiai ėmė skolintis atsakingiau ir labiau skaičiuoti, kam leidžia pinigus. Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas sako, kad norint pasiskolintus 6 mlrd. eurų įlieti į šalies ūkį, kad jis greičiau atsigautų po koronavirusio krizės, reikia daryti biudžeto korekcijas. „Būtina numatyti... inicijuoti teisė aktų pakeitimus ir nuspręsti, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti teisių Vyriausybei vykdyti biudžetą“, –  trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete pareiškė M. Macijauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka skeptiškai vertina kai kurių euro zonos valstybių siūlomą bendro skolinimosi idėją, išleidžiant vadinamąsias „koronaviruso“ obligacijas. Anot ministro, tai didintų Lietuvos skolą, tuo metu lėšos atitektų dideles skolas turinčioms pietinėms ES valstybėms.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pakėlė Lietuvai nustatytą ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+, agentūros nustatyta ilgalaikio kredito reitingo perspektyva – stabili. Finansų ministerija tai vadina istoriniu pasiekimu, pranešime pažymima, kad Lietuvos reitingas buvo pakeltas peršokant tarpinę grandį – teigiamą perspektyvą.

Skolinimasis iš finansavimą teikiančių bendrovių visais atvejais turi būti gerai apgalvotas ir įvertintas sprendimas. Paskolos suteikia galimybę įsigyti brangiau kainuojančius pirkinius, išvykti į tolimą svajonių šalį, namuose atlikti remontą ar nusipirkti automobilį, tačiau verta paminėti, jog dar prieš teikiant paraišką finansavimui gauti, svarbu gerai įvertinti asmenines skolinimosi galimybes, kadangi sutarties laikotarpiu, kiekvieną mėnesį lygiomis dienomis paskolą reikės grąžinti su numatyt...

Lietuviai vasarą linkę skolintis sodo nameliams, būsto atnaujinimui, vestuvėms ir atostogoms, rudenį dažniau ima paskolą automobilio įsigijimui ar skolinasi norėdami padengti šildymo išlaidas. Bendrovės „Mokilizingas“ duomenimis lietuvių skolinimosi tendencijos skiriasi, priklausomai nuo metų laikų, o rudenį jie skolinasi daugiau nei vasarą.

Kiekvienoje šeimoje įvairiu metu atsiranda neplanuotų arba būtinų įsigyti pirkinių, kurie gali palengvinti buitį, pagerinti gyvenimo kokybę ar nuosavus namus paversti praktiškais ir funkcionaliais. Taip pat įvairių nelauktų išlaidų atsiranda sugedus nuosavai transporto priemonei ar esant būtinybei apmokėti su gera sveikata susijusias išlaidas. Neplanuoti brangesni pirkiniai visuomet priverčia plačiai atverti piniginę, o neturint pakankamo santaupų kiekio, sprendimu gali tapti kreditai internetu.

Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų. „Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą.

Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas.

Lietuvoje vis labiau įsivyrauja Vakarų pasaulyje jau anksčiau paplitusi mada. Žmonės skolinasi ne tik tam, kad įsigytų ar suremontuotų nekilnojamąjį turtą. Įprasta tampa skolintis ir tuomet, kai paprasčiausiai reikia pinigų. Skubių situacijų, kuomet gali prireikti pinigų – daugybė.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pasakodamas apie dabartinę Lietuvos situaciją pabrėžia, kad šiuo metu esame ekonominiame augime. Tačiau yra dvi rizikos susijusios su nekilnojamuoju turtu ir viena – kibernetine ataka.

Ilgą laiką veiklą vidaus ištekliais finansavusios įmonės palengva gręžiasi ir į kredito įstaigas – tą liudija naujausia Lietuvos banko apklausa. „Matome naujas įmonių elgsenos, svarstant, kokiais ištekliais finansuoti savo veiklą, tendencijas. Bendrovių, kurios savo verslo poreikius ketina finansuoti tik vidaus ištekliais, sumažėjo 13 proc. punktų.

Vėluoja atlyginimas, o gal svarbiam pirkiniui arba automobilio remontui pritrūkote 100 ar daugiau eurų? Taip nutikus, mūsų akys pirmiausiai krypsta į artimuosius ar draugus. „Paskolink, greit atiduosiu“, „Labai reikia, grąžinsiu kitą savaitę“ – tokie tradiciniai prašymai. Psichologai perspėja, kad pinigų skolinimas neretai tampa draugystės išbandymu. „Jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų“, – drąsiai sako psichologas Marius Daugelavičius.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria stresą ir neigiamas emocijas. Ji pataria, kaip elgtis neturintiems, iš ko sutaupyti, ir ką daryti nemokantiems atsidėti pinigų taupymui.

Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose ketvirtadienį 450 mln. eurų nominalia verte papildė pernai išleistą 20 metų trukmės emisiją, už kurią mokamos 2,125 proc. metinės palūkanos. Iki papildymo šios emisijos dydis siekė 750 mln. eurų, dabar – 1,2 mlrd. eurų. „Siekėme išnaudoti palankią padėtį finansų rinkose tam, kad kuo ilgesniam laikui fiksuotume žemas palūkanas.

Tipiška moteris, imanti vartojimo kreditą ar perkanti prekes išsimokėtinai, – tai 40-50 metų vilnietė arba kaunietė, kuri investuoja į naują mobilųjį telefoną, rūpinasi savo sveikata bei važinėja nuosavu automobiliu. Bendrovė „General Financing“ dalinasi statistika, parodančia, kokie Lietuvos moterų skolinimosi ypatumai. Moterys sudaro praktiškai tiek pat vartojimo kredito ir pirkimo išsimokėtinai sutarčių kaip ir vyrai.

Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms trims vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 9,5 tūkst. eurų. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus, pranešė Lietuvos bankas. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas jas atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.

 Namų remontas, automobilio pirkimas, kasdienis vartojimas, medicininės išlaidos – tai vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės skolinasi iš tarpusavio skolinimo platformų. Tačiau daugiausiai – beveik 40 proc. – skolintis iš kitų žmonių ryžtasi nepakėlę greitųjų kreditų palūkanų naštos, t.y. norėdami refinansuoti jau turimą paskolą. Tokius duomenis rodo tarpusavio skolinimosi platformos Savy.lt duomenys. Iš viso pernai per minėtą platformą buvo paskolinta 2,4 milijono eurų.

 Per tris praėjusių metų ketvirčius šalies finansinių institucijų suteiktos naujos būsto paskolos savo verte (0,74 mlrd. eurų) viršijo per visus 2014 metus išduotų būsto paskolų vertę. Pirminiais Lietuvos banko duomenimis, augantis gyventojų skolinimosi aktyvumas išliko ir baigiantis praėjusiems metams.

Daugiau nei trečdalis, arba 35 proc., lietuvių praėjusiais metais skolinosi siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, 12 proc. – tam, kad prisidėtų prie būsto įsigijimo ar atnaujinimo. Vidutinė vartojimo paskolos suma 2015 metais siekė 1938 EUR ir, lyginant su 2014 metais, augo 55 proc. Gyventojai dažniausiai (34 proc.) skolinosi šešerių metų laikotarpiui. Tokius duomenis atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ klientų apklausa.

Lietuviai dažniau nei kiti europiečiai prieš imdami vartojimo kreditą pirmiausia įvertina bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Be to, beveik kas šeštam lietuviui yra svarbu, ką apie sprendimą pasiskolinti pagalvos draugai ir artimieji, kai tuo tarpu kitiems europiečiams šis aspektas nėra reikšmingas. Tokios tendencijos išryškėja Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu apklausus vartojimo kredito paslaugomis besinaudojančius „International Personal Finance“ (IPF) klientus.

Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.

 Nors šiuo metu įmonėms pakanka nuosavų lėšų verslui plėtoti, ateityje dauguma plėtrą planuojančių įmonių ketina naudotis ir kitais lėšų šaltiniais, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa.

 Lietuvoje ketvirtadienį įvedus bendrą Europos Sąjungos valiutą - eurą - ir šaliai tapus 19-aja euro zonos nare, ekonomistai bei verslininkai tikisi daugiau stabilumo ir pigesnio skolinimosi, tačiau politologai perspėja, kad tai gali paskatinti nepagrįstą valdžios išlaidavimą. Banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, didžiausia nauda susijusi su mažesne valstybės skolinimosi kaina.

Seimo nariai, siūlydami didinti biudžeto išlaidas, prieš rinkimus perka rinkėjų balsus, teigia „Swedbank“ ekonomistas. Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet augs Lietuvos skolinimosi poreikis. „Seimo nariams tikrai netrūksta fantazijos ir kūrybiškumo, kai reikia sugalvoti, kur išleisti pinigus: nuo viešo sektoriaus atlyginimų iki investicijų muzikos estradoms. Čia nieko naujo, nes visi Seimo nariai jaučia pareigą teikti pasiūlymus, kaip padidinti biudžeto išlaidas.

Pirmą kartą besiskolinantiems asmenims, dažnai greitas kreditas tampa nepasiekiamas vien dėl pagrindinės reikiamos informacijos trūkumo. Kiekvienas klientas pirmiausia turi domėtis, kokia yra tvarka ir koks yra visas skolinimo procesas, kad sugebėtų atitikti atsakingo skolininko statusą. Vienas pagrindinių reikalavimų ieškantiems greitojo kredito - nepriekaištinga asmens kredito istorija.

Greičiausiai nepavyktų rasti žmogaus, kuriam nekiltų klausimas apie pinigus, t. y. – apie jų esmę ir funkcijas. Tie, kam teko krimsti ekonomikos mokslo, atsakymą į minėtą klausimą dažniausiai žino. Tačiau visi kiti, kieno darbas ar išsilavinimas nesusijęs su finansais, dažnai turi gana miglotą supratimą apie pinigų funkcijas ir tas supratimais neretai būna apipintas mitais ir sąmokslų teorijomis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ teigiamai įvertino nuoseklius Lietuvos žingsnius siekiant viešųjų finansų tvarumo, narystės euro zonoje ir pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Sprendimą agentūra grindė lūkesčiais, kad mūsų šalis nuo kitų metų įsives eurą, sparčiu Lietuvos ekonomikos augimu, nuosekliai mažinamu viešųjų finansų deficitu.

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius.

Visuomenės apklausos duomenimis, tautiečiai iš draugų labiau linkę skolintis pinigus negu daiktus. Tiesa, vis tik 16 proc. teigia, jog iš draugų jie nieko nesiskolina. Šiuos rezultatus atskleidė „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad iš draugų skolinasi pinigus (45 proc.), antroje vietoje knygos (30 proc.), trečioje – turistavimo įranga (22 proc.). Pinigus skolinantys dažniau įvardino vyrai, jauniausi tyrimo dalyviai.

Šalies gyventojai skolinasi atsakingiau – pastebi Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Pasak jos, 2013 metų Lietuvos banko paskelbta naujausia statistika rodo, jog per paskutinį ketvirtį pernai sumažėjo beveik visų pradelstų mokėjimų už smulkiuosius vartojimo kreditus. Labiausiai mažėjo daugiau kaip 2 mėn. pradelstų smulkių kreditų – jų sumažėjo 26 proc., 3 proc. sumažėjo ir pratęstų vartojimo kreditų suma.

Ministrų kabinetas ketina padidinti Kauno valdžios skolinimosi limitą 10 punktų iki 50 proc. Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, jis didinamas, siekiant finansuoti stringančią Panemunės tilto statybą. "Informavau Vyriausybę, kad dabar "Kauno tiltai" yra atlikę darbų už 32 mln. litų, jie varo į priekį, bet atitinkamai reikia didesnės injekcijos 2014 ir 2015 metais.

 Stiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo, bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalvacijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė 2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau. Finansų rinkų klaidumas nesunkiai gali sugluminti ne tik populistų mylimą „paprastą žmogų“, bet ir visko mačiusius ekspertus.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Didinti kitų metų biudžeto deficitą iki kritinės ribos, grasinančios euro įvedimui, kad pinigus būtų galima išdalinti atlyginimų pavidalu – tokio siūlymo laikosi Rolandas Paksas, nepaisydamas to, kad jo nepalaiko koalicija, o finansų ministras įspėja: dar ir gerokai išaugtų skolinimosi kaina Lietuvai. R. Paksas nė nemėgina gintis kaltinamas populizmu. Jis sako, kad nebijo rinkimuose nusisukti sprando.