paskolos

Antradienį Seimui ketinama pateikti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – supaprastinti ir atpiginti būsto paskolų refinansavimo procesą. Kaip teigia projektą teikianti Finansų ministerija, įgyvendinus pakeitimus vartotojui nebereikėtų atlikti dalies veiksmų – kreiptis į pradinį kredito gavėją dėl pažymos apie paskolos likutį. Taip pat procesas būtų nemokamas vartotojui.

Dalis būsto paskolas turinčių žmonių stengiasi jas kuo greičiau grąžinti. Todėl moka didesnes paskolos įmokas ar taupo ir bankui perveda visą likusią sumą. Tačiau bankai įspėja, kad kai kuriais atvejais norint anksčiau grąžinti paskolą tenka papildomai už tai susimokėti. Gyventojai tikina, kad iš paskolos gniaužtų stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti. Jie socialiniame tinkle diskutavo apie galimybę mokėti didesnes įmokas. „Prieš keletą metų su vyru pasiėmėme būsto paskolą.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė būsto paskolų refinansavimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo paskolos procesą padaryti greitą, paprastą ir nemokamą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektu norima paskatinti konkurenciją tarp bankų ir kitų kredito įstaigų. „Būsto paskola dažnam žmogui yra ilgiausias gyvenimo finansinis įsipareigojimas, galintis siekti net 30 metų.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, įpareigojančioms kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Seimo įteisintos skolų mokėjimo atostogos galios ir tiems gyventojams, kurie negalės grąžinti pasiimtų paskolų iš finansų įstaigų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.  „Šio reguliavimo kontekste skolomis bus laikoma tik tos skolos, kurios jau bus perduotas antstoliams. Tai nesvarbu, kokios rūšies (bus skola – BNS)“, – penktadienį LRT radijui teigė vyriausioji patarėja Viktorija Minkevičiūtė.

Sprendžiant susikaupusių neveiksnių paskolų skaičiaus ir galimo jų kaupimosi ateityje problemą, Vyriausybė pritarė pakeitimams, kuriais siekiama plėtoti antrines skolų rinkas ir panaikinti kliūtis, trukdančias kredito įstaigoms perleisti jas pirkėjams. Tai numatantiems Finansų ministerijos parengtiems Kredito administratorių ir kredito pirkėjų bei lydinčiųjų įstatymų pakeitimams trečiadienį pritarė Ministrų Kabinetas, klausimas keliasi į Seimą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas.  Finansų ministerija siūlo į nacionalinę teisę perkelti atitinkamą Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kuria siekiama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas, kad bankų balansuose tokių paskolų būtų kuo mažiau.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per penktąjį iš eilės pinigų politikos svarstymo posėdį, nusprendė bazinių palūkanų nekeisti. Sprendimas atitiko daugumos ekonomistų ir analitikų prognozes. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Lietuvos bankas panaikino reikalavimą, dėl kurio sutuoktiniai galėjo skolintis mažiau nei po vieną gyvenantys kredito įstaigų klientai. Kaip primenama pranešime žiniasklaidai, klientams, kurie susituokę ir kreipiasi asmeninei vartojimo paskolai, buvo taikomas reikalavimas turėti daugiausiai 20 proc. siekiantį įsiskolinimo ir pajamų santykį. Nuo balandžio pradžios šis santykis susituokusiems asmenims galės siekti 40 proc.

Sutelktinio finansavimo bendrovė „Heavy Finance“ su Europos investicijų fondu (EIF) ir kitais investuotojais steigia 50 mln. eurų vertės paskolų fondą ūkininkams, ketvirtadienį praneša „Verslo žinios“. Steigiamas „Heavy Finance Fund I LP“ fondas teiks specializuotas paskolas smulkiems ir vidutiniams ūkiams, siekiantiems ūkininkauti tvariai, pavyzdžiui, pereiti prie neariminės žemdirbystės. Anot portalo, EIF investicijos į fondą sudarys 20 mln.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.   Taip jis komentuoja Lietuvos banko (LB) ir Finansų ministerijos rengiamas įstatymo pataisas, kuriomis bankai būtų įpareigoti teikti dvi būsto paskolų alternatyvas, įskaitant ir bent penkerių metų trukmės fiksuotas palūkanas.  „Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonei „Revolut“ paskelbus, kad ji pradės teikti būsto paskolas, Lietuvos banko vadovas sako nemanantis, kad „Revolut“ padarytų didelį proveržį šioje rinkoje. „Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Bankai dažnai akcentuoja, kad norint pasiimti paskolą būtina turėti puikią kredito istoriją. Tad kai kuriems skolininkams gauti paskolą neįmanoma. Tačiau, ką daryti tiems gyventojams, kurie yra turėję nedidelę skolą arba gavę pranešimą apie ją iš karto apmokėjo. Ar nedidelės ir senos skolos irgi gadina kredito istoriją? Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad prieš dešimtmetį gavo baudą, nes važiavo troleibusu be bilieto.

Daugiau nei 35 milijonus klientų pasaulyje turinti britų finansų programėlė „Revolut“ pradeda vystyti būsto paskolų produktą. Inovatyviai namų įsigijimo paslaugai sukurti bendrovė pradeda specialistų paiešką, dalis pozicijų atviros ir lietuviams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvoje jau pasamdyti 3 būsto paskolų ekspertai, artimiausiu metu planuojama paskelbti dar apie 15 lietuviams atvirų pozicijų.

Paskolų būstui įsigyti ir paskolų įmonėms paklausą vis dar vėsina aukštas palūkanų normų lygis, o dažniausiai fiksuotosiomis palūkanomis suteikiamų vartojimo paskolų paklausa po truputį didėja, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta naujausia bankų apklausa. „Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.

Tautiečiai skolinasi vis daugiau pinigų. Lietuvos bankas skelbia, kad pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai, bendra žmonių paimtų paskolų suma ūgtelėjo 20 procentų ir siekia pustrečio milijardo eurų.  Anot vieno iš komercinių bankų, gyventojai daugiausia vartojimo paskolas ima stambiems pirkiniams – automobiliams, saulės elektrinėms ir būsto remontui.

Lietuvos vartojimo paskolų portfelis pirmąjį pusmetį išaugo penktadaliu iki 2,4 mlrd. eurų. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – pranešime teigė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

Europos centrinio banko (ECB) Vykdomosios valdybos narys Frankas Eldersonas neatmeta galimybės, kad palūkanos gali būti pakeltos dar kartą. Nebūtinai reikėtų teigti, kad naujausiame bazinių palūkanų normų didinimo etape buvo pasiektas aukščiausias taškas, trečiadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai „Market News International“ pareiškė F. Eldersonas. Jo teigimu, priimant sprendimus dėl palūkanų remiamasi ekonominiais duomenimis, tačiau esama neapibrėžtumo.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau nei 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, atskleidė „Swedbank“ duomenys. Anot „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko, šiemet gyventojai gana aktyviai kreipėsi dėl paskolos saulės elektrinėms ir automobiliams įsigyti.

Grupė opozicijai priklausančių Seimo narių siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą už būsto paskolas.  Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant  paskoloms. Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.

Lietuvos bankas siūlys padidinti galimybes gyventojams rinktis būsto paskolų palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotas palūkanas. Centrinio banko teigimu, dėl naujų priemonių vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.

Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta diskusijų apie tai, ar palūkanoms kylant vertėtų grąžinti paskolą ar jos dalį, anksčiau laiko ir taip sutaupyti. „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėję ekspertai pažymėjo, kad tą daryti apsimoka tikrai ne visiems. Jie nurodė, kad iki paskolos termino likus keliems metams, išankstinis grąžinimas tikrai apsimokėtų, tačiau grąžinti 10 ar 15 metų likusį kreditą yra rizikinga. Nebent tam neskiriami visi turimi pinigai.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50-ia procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei eurozonos vidurkis. Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Būsto remontas – itin svarbus darbas, kurį būtina atlikti norint išlaikyti aukštą gyvenimo komfortą bei būsto vertę. Iš tiesų, namų interjero susidėvėjimas yra neišvengiamas – ilgainiui pasensta tiek baldai, tiek tapetai, tiek grindys.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei euro zonos vidurkis. Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.

Vilniuje, spėjama, girtas „Volvo“ vairuotojas sukėlė didelę avariją – išlėkęs iš žiedo rėžėsi į BMW. „Volvo“ vairuotojas su keliais draugais avarijos vietoje palikęs vieną bičiulį ir degtinės butelius, spruko. Skubantieji į pajūrį nuo penktadienio popietės iki pat vakaro turėjo apsišarvuoti kantrybe, mat ilgam strigo spūstyse. Greitkelyje nuo Kauno iki Klaipėdos pasipylė avarijos, vienoje žuvo vairuotojas, kitose smarkiai suknežinti automobiliai.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį devintą kartą iš eilės padidinus bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) vadovas neatmeta galimybės, kad kitame ECB posėdyje rugsėjį jų didinimas gali būti pristabdytas. Tačiau tai nereiškia, kad vėliau jos negalėtų būti vėl keliamos. Pasak Gedimino Šimkaus, palūkanų mažinimo 2024 metų pirmąjį pusmetį tikėtis nereikėtų.  „Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Pastaruoju metu, išaugus palūkanų normai ir sudėtingėjant būsto paskolų sąlygoms tikriausiai girdėjote žodį „refinansavimas“. Šiame straipsnyje kalbėsime konkrečiai apie vartojimo paskolų ir kreditų refinansavimą ir papasakosime, kuo naudingas jų apjungimas ir kaip gauti geresnes paskolos sąlygas. Kas yra refinansavimas? Trumpai tariant, refinansavimas yra veiksmas, kurio metu pakeičiate turimus įsipareigojimus nauju kreditu, kuris įprastai suteikia palankesnes sąlygas nei pirminis sandoris.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įspėjus Lietuvą dėl rekordinių būsto kainų, kone dvigubai viršijančių euro zonos vidurkį, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė ir valdantieji atmetė visus pasiūlymus didinti būsto prieinamumą žmonėms, rašoma partijos pranešime spaudai.

Paskolų palūkanų didinimo pabaigos dar nematyti. Europos centrinis bankas dar kartą padidino bazinę palūkanų normą 25-iomis šimtosiomis procentinio punkto. Ekspertai skaičiuoja, kad vidutiniškai paskolos turėtojui nuo praėjusios vasaros būsto paskola per mėnesį pabrango apie tris šimtus eurų. O naujas Europos centrinio banko bazinės palūkanų normos padidinimas paskolas pabrangins dar keliasdešimt eurų.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą. Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas. Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Lietuviai vieni pirmųjų Europoje pasiūlė investuoti į anglies taršos sertifikatų išdavimą. Per „HeavyFinance“ platformą į Žaliąsias paskolas jau investuota daugiau nei 1 mln. Eur. Per „HeavyFinance“ platformą galima investuoti į Žaliąsias paskolas ūkininkams. Jų dėka smulkaus ir vidutinio dydžio ūkiai pereina prie aplinką tausojančios žemdirbystės ir už tai gauna taršos kreditus. Šie sertifikatai vėliau parduodami tarptautinėms korporacijoms.

Regina nori pradėti naują gyvenimo etapą – viena, be Vaido. 17 metų kartu išgyvenusios poros santykiai šiuo metu griūna. „Tinginys, nesirūpina šeima, psichologinis smurtautojas“. Taip tikina Regina. „Neištikima ir visiška savanaudė“ – atkerta Vaidas. Ar šeima atlaikys santykių krizę, ar laikas skirstytis ir nebeskaudinti vienam kito? Tai nuspręsti jie atvyko į „TV Pagalbos“ studiją. Nesulaikydama ašarų Regina pasakojo, kad su Vaidu nesutaria jau porą metų, o pastarąsias 7 dienas net nesikalba.

Investavimas į paskolas vertinamas kaip saugesnė alternatyva investicijoms akcijų biržoje. Investuotojas ir „HeavyFinance“ platformos finansų direktorius Andrius Liukaitis pataria, į ką atkreipti dėmesį investuojant į skolos turto klasę.  Investuodami į privačios skolos turto klasę jūs, supaprastintai, atliekate banko funkciją. Tačiau, palyginti su banku, jūs skolinate smulkesniems klientams ir priimate įvairesnių formų užstatą.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“. Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose? Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.

Kai kuriems opozicijos atstovams siūlant dalį būsimo bankų solidarumo įnašo skirti gyventojų būsto paskolų palūkanoms kompensuoti, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sako, kad tai prieštarautų Konstitucijai ir turėtų neigiamų pasekmių rinkai. Anot Mindaugo Lingės, šie papildomi pinigai turi būti skirti ne „pravalgymui“, o krašto apsaugai ir valstybės saugumui.