Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.
SEB banko atstovai savo organizuotame renginyje papasakojo ne tik apie elektromobilių ateitį Lietuvoje, bet ir apie pastebimas naujas tendencijas: automobilių kainas, elektromobilių ir technologijų pažangą, infrastruktūros pokyčius, didėjančią valstybės paramą ir netikėtus vairuotojų lūkesčius apklausose.
Jie nurodė, kas daro įtaką renkantis automobilius, kiek, palyginus su vidaus degimo varikliu, iš tiesų kainuoja važinėti elektromobiliu ir kokius elektromobilius lietuviai šiemet jau galėtų įpirkti.
Savo poreikiams patenkinti automobilio nebereikia
Debesuotą antradienio rytą elektromobiliais ir ekologija Lietuvoje susidomėję spaudos atstovai buvo pakviesti į SEB renginį gryname ore, po automobilių aikštelės stogu. Minkštos kėdės, ratu išdėlioti šildytuvai ir priešais puslankiu išstatyti šeši nauji elektromobiliai puikiai nuteikė išgirsti ekspertų įžvalgas.
Už staliukų su vandens taurėmis rankose stovintys pranešėjai sukaustė visų žvilgsnius į parengtą prezentaciją.
Renginį pradėjo SEB banko Baltijos šalių lizingo vadovas Saulius Mickus.
„Praeitais metais kėlėme klausimą – tai kas gi čia atsitiko, kad visi dabar kreipiame dėmesį į tuos elektromobilius. Ar mes visi staiga nusprendėme, kad mes jų norime? Tikrai ne taip.
Pirmiausia, atsirado reguliacija dėl „Žaliojo kurso“, gamintojai buvo sureguliuoti taip, kad jų gamoje neišvengiamai atsirastų tie elektromobiliai. Tada ta sniego gniūžtė nuo kalniuko ritosi ir didėjo, taigi dabar matome didžiulį kamuolį, kuris rieda toliau ir riedės dar toliau“, – kalbėjo S. Mickus.
Ramiai gurkšnodamas vandenį jis papasakojo, kad prieš 5–7 metus nematėme tokių įmonių, kaip „Spark“ ar „CityBee“, kurie dalinasi automobiliais, kas yra labai patogu.
Juokdamasis Baltijos šalių lizingo vadovas prisiminė, kad tikriausiai vaikystėje tiek jis, tiek šalia jo stovintis SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svajojo, kad pirmas jų pirkinys bus automobilis.
„Tačiau mano sūnus, kuriam yra 18 metų, neturi net vairavimo teisių, jam nereikia automobilio – jis bet kurį tašką gali pasiekti kitomis priemonėmis. Ateina kita tendencija. Joje kirtiniai žodžiai yra: lankstumas, laikas ir patogumas, t.y. man nereikia kažkokio daikto ar turto, kad patenkinčiau savo poreikius.
Daug svarbiau yra laikas, patogumas ir visa elgsena bus nukreipta ta linkme, visi verslai prisitaikys prie šios tendencijos“, – į prie ausies prisegtą mikrofoną kalbėjo specialistas.
Turtas kaip paslauga – nauja ateitis
Priešais sėdintiems žurnalistams S. Mickus papasakojo kažkada uždavęs klausimą, kaipgi atrodys automobiliai po 10 metų: „Vienas toks rimtas žmogus atsakė: jeigu dabar naujas automobilis perkamas vidutiniškai už 30 tūkst. eurų, tai po 10 metų jis kainuos 60 tūkst. eurų.“
Kol spaudos atstovai įnirtingai užsirašinėjo informaciją ant kelių gulinčiuose kompiuteriuose, SEB banko atstovas paaiškino, kad automobiliai brangs dėl kainų augimo, reguliacijos, technologijų pažangos, baudų, kurias gamintojai turės mokėti, dėl metalo brangimo ir visų kitų dalykų.
„Tai automatiškai darys įtaką vartotojams – jie nebegalės nusipirkti tokio automobilio, kokį gali nusipirkti dabar. Ir kas atsitiks? Gatvėje tų automobilių mažės ir tai visas progresas – nebūtina turėti savo automobilį, kad nuvažiuoti iš taško A į tašką B“, – savo kalbą papildydamas rankų gestais dėstė S. Mickus.
Jis nurodė, kad jau dabar žmonės nenori plauti savo automobilio patys, patys keisti padangų, o verslai labai greitai persiorientavo. Turtas tampa paslauga „čia ir dabar“ paspaudus daugiausia 2 mygtukus: „Tai yra nauja ateitis“.
S. Mickus neslėpė savo entuziazmo sakydamas, kad pasaulis labai smarkiai keičiasi – artėja taškas, kai vidaus degimo varikliams ateis pabaiga ir jie nebebus registruojami. Ir nors dyzelinius ar benzininius automobilius matysime dar ilgai, su laiku tai pasikeis, o infrastruktūra eis iš paskos.
Atsakydamas į vienos iš žurnalisčių klausimą, jis užtikrino, kad, jo nuomone, nors tikslas atsisakyti automobilių vidaus degimo varikliu kol kas yra tik Europoje, kiti žemynai natūraliai turėtų sekti paskui. Todėl tai nebus tik lokali Europos iniciatyva.
Po 5 metų elektromobiliai nuvažiuos ir 600 km
Ilgai netrukus S. Mickus perjungė skaidrę ir pateikė SEB tyrimo rezultatus, kodėl lietuviai nesvarsto apie elektromobilio įsigijimą.
Remiantis 1 tūkst. gyventojų iš įvairių Lietuvos vietų atsakymais, daugiau nei 70 proc. teigė, kad per didelė kaina (elektrinis automobilis – 20–30 proc. brangesnis nei įprastas analogiškas).
Apie 60 proc. kaip priežastį pateikė nepakankamą nuvažiuojamą atstumą. SEB atstovas pateikė savo asmeninį skirstymą: 1-oji elektromobilių karta, anot jo, buvo prieš 10 metų, kai didžiausias nuvažiuojamas atstumas buvo 113 km. Per 10 metų jis padidėjo 3 kartus – iki 350 km.
„Esu beveik tikras, kad per artimiausius 5 metus sulauksime normalaus elektromobilio, kuris nuvažiuos tuos pačius 500–600 km“, – su šypsena veide savo įžvalgomis dalinosi ekspertas.
55 proc. apklaustųjų kaip neigiamą rodiklį paminėjo mažą krovimo stotelių tinklą.
S. Mickus prisiminė, kaip apsistojus su šeima Juodkrantėje buvo patogu naudotis nemokama stotele, per programėlę patikrinant, ar yra laisva jungtis, tačiau tokios iniciatyvos buvo panaikintos.
Baltijos šalių lizingo vadovas taip pat pastebėjo naują tendenciją, kad privatūs asmenys soc. tinkluose dalinasi, kad už tam tikrą mokestį gali leisti pasikrauti savo automobilį įvairiose Lietuvos vietose. Jis tiki, kad tai vienas iš raidos požymių.
„Linijos elektromobiliams, daugiau įkrovimo stotelių stipriai paveiktų žmones – mažos dovanėlės stiprina draugystę. Tai, jeigu norime draugauti su elektromobiliais, net ir tos mažos „dovanėlės“ prisideda“, – klausytojams linksėjo pranešėjas.
Nagrinėdamas kito tyrimo rezultatus S. Mickus pranešimo metu neslėpė savo nuostabos, kad kaip trečią svarbiausią kriterijų perkant automobilį tiriamieji nurodė saugumą.
„Tikiu, kad sulauksime tos dienos, kaip nustosime už tą pačią sumą pirkti 12 metų senumo „Audi“, nors galima nusipirkti 3 metų apynaujį automobilį. Saugumas yra tas faktorius – jei į jį ir toliau kreipsime dėmesį, visa tai turėtų keisti elgseną“, – įsitikinęs SEB atstovas.
50 mln. eurų parama
Renginiui įpusėjus savo mikrofonu prakalbo ir šalia jo stovėjęs SEB banko ekonomistas T. Povilauskas.
Jis papasakojo, kaip pirkėjų elgseną lemia valstybės sprendimai: „Jei žiūrėsime paskutinių dviejų metų programas, apie pusė ar net daugiau visų įsigytų ar registruotų elektromobilių buvo pirkta naudojantis šia parama.“
Susikaupusiu veidu ekonomistas atkreipė dėmesį, valdžios atiduodami pinigai už sunaikintą automobilį anksčiau buvo 5–10 mln. eurų, dabar turime 12 mln. eurų: 8 mln. eurų viešajam transportui ir 4 mln. eurų mažiau taršiam transportui. Jo teigimu, vos tik tie pinigai ateina, jie įneša tam tikrus pokyčius.
„Nuo birželio buvo paleista nauja programa tikrai didele suma – 50 mln. eurų: 35 mln. – fiziniams ir 15 mln. eurų – juridiniams asmenims. Lietuvoje tikrai neblogai, nes yra šalių, kur nėra ir tokių skatinimo priemonių“, – komentavo T. Povilauskas.
Vis tik jis pabrėžė, kad automobilių kainos Lietuvoje per metus padidėjo sparčiau negu gyventojų galimybės juos įsigyti. SEB atstovas spėja, kad tai, kartu su kylančia infliacija, brangstančiais energetiniais ištekliais ir laukiančia recesija artimiausiais metais gali pristabdyti elektromobilių ir apskritai automobilių pardavimą.
Pasak jo, palyginti su praėjusiais metais, vidutinė svertinė perkamo naujo automobilio kaina padidėjo beveik trečdaliu, o įperkamo dviejų asmenų namų ūkio automobilio kaina didėjo apie 12 proc.
153 eurais pigesnis kuras
T. Povilauskas įvardijo, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų (mėnesio lizingo įmoka – 264 eurai).
Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį (mėnesio lizingo įmoka – 520 eurų). Tai – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.
Pasak jo, lizingu įsigyjamų elektromobilių skaičius per pastaruosius metus padidėjo pustrečio karto, panašiu tempu auga ir Lietuvos elektromobilių rinka.
SEB atlikta analizė parodė, kad elektromobilis šiuo metu yra ir gerokai ekonomiškesnė alternatyva už benzininį automobilį.
„Atlikome analizę ir palyginome visas tokio paties modelio automobilio elektrinės ir benzininės versijos eksploatacijos sąnaudas per penkerius metus nuvažiavus 100 tūkst. kilometrų. Paaiškėjo, kad pigiausiai kainuotų važinėti elektromobiliu turint saulės elektrinę, šiek tiek brangiau – kraunant jį iš tinklo ar viešose stotelėse, o brangiausiai riedėtų benzininė versija.
Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio varianto eksploatacijos per penkerius metus – net 12 centų už vieną nuvažiuotą kilometrą, o mėnesio išlaidos vien tik kurui skiriasi daugiau negu tris su puse karto. Pavyzdžiui, iš saulės kraunamo elektromobilio kuro kaina mėnesiui yra 58 eurai, o važinėjant analogišku benzininiu modeliu kurui teks pakloti 211 eurų per mėnesį“, – kolegą papildė S. Mickus.
Valstybės subsidijos elektromobiliams – iki 6 tūkst. eurų
Baltijos šalių lizingo vadovas paminėjo, kad, „Regitros“ duomenimis, vien pirmą šių metų pusmetį buvo užregistruoti 586 nauji elektromobiliai – beveik tris kartus daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai jų užregistruota vos 210.
Jis entuziastingai pranešė, kad kažkada pagal jų apskaičiuotą įperkamumą nebuvo nei vieno elektromobilio, kurį būtų galima įpirkti.
Tačiau prezentacijoje nurodė, kad dabar tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje gyvenantis vienas asmuo vidutiniškai turėtų pasirinkimą iš kelių naujų arba bent keliolikos vienerių–penkerių metų senumo EV modelių.
Vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvoje gali įpirkti prabangesnius ir talpesnius elektromobilius, įskaitant elektrinius miesto visureigius. Jų pasirinkimas apima dešimtis naujų ir naudotų EV modelių.
SEB atstovai paaiškino, kad Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas apskaičiuotas atsižvelgus į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis bei sumą, už kurią lizingu gyventojai galėtų įsigyti automobilį.
Į indeksą taip pat įskaičiuotos valstybės taikomos subsidijos (5 tūkst. eurų perkant naują elektromobilį, 2.5 tūkst. eurų – naudotą, papildoma 1 tūkst. eurų išmoka – už sunaikintą seną automobilį, kai įsigyjama mažiau tarši transporto priemonė) elektromobiliams įsigyti.
Lietuviams įperkamų elektromobilių sąrašas
Banko atstovai ekrane parodė nemažai elektromobilių markių ir išvardino, kurie jau yra įperkami lietuviams.
Jie išskyrė vieno asmens galimų įsigyti elektromobilių penketuką: „Dacia Spring“ (naujas), „VW Up!” (naujas), „Fiat 500“ (2022 m. ir senesnis), „Škoda Citigo“ (2021 m. ar senesnis), „Renault Zoe“ (2020 m. ar senesnis).
Ir dviejų asmenų šeimos galimų įsigyti elektromobilių penketuką: „BMW i3“ (naujas), „Nissan Leaf“ (naujas), „Cupra Born“ (naujas), „Dacia Spring“ (naujas), „Hyundai Kona“ (naujas).
Ta linksma gaida pranešimas buvo baigtas. Nors oras buvo nykus, apsupti šildytuvų, su kavos puodeliu rankoje svečiai galėjo jaukiai padiskutuoti su banko atstovais, iš arčiau susipažinti su lietuviams įperkamais elektromobilių modeliais, į juos atsisėsti, apžiūrėti ir įvertinti.
