Susidūrimai su laukiniais gyvūnais ir Lietuvoje, ir užsienyje – dažnas ir skaudus reiškinys. Ne visada ir dieną juos lengva pastebėti, o didžiausia grėsmė, kai tamsu. Vairuotojai sako, kad apsaugos priemonių keliuose trūksta:
„Jei per mišką važiuoji didelį atstumą, pavojinga, gali bet kada išbėgti.“
„Koks tas greitis saugus, užmiestyje – 90 km, o gyvūnas greitai iššoka ir gaunasi įvykis.“
„Perspėjimo ženklai yra, bet jų mažoka. – O tvoros? – Bet jie išeina ir per tvoras.“
Tad lietuviai sukūrė prietaisus, kurie vairuotojus iš anksto įspėtų apie kelkraščio zonoje esantį žvėrį.
„Norėjome sukurti tokią priemonę, kad vairuotojas būtų informuojamas visame kelio ruože. Taip pat norėjome, kad daviklis ar prietaisas būtų pigus, maitinamas saulės elementais ir kadangi visame kelio ruože, tai sugalvojome, kad išnaudoti esamus kelio ženklinimo stulpelius“, – pasakoja prietaiso idėjos autorius Darius Pratašius.
„Uždedamas, labai greitas montavimas, 5 laipsnių kampu žiūri nuo kelio, kad nereaguotų į pravažiuojančius automobilius“, – kalba Kauno technologijos universiteto profesorius Darius Gailius.
O veikimo principas, pasak kūrėjų, paprastas – fiksuoja visus didesnius gyvius:
„Registruoja infraraudonąją spinduliuotę, visi šilti kūnai šviečia kaip lempos ir gyvūnai šiltakraujai ne išimtis“, – aiškina D. Gailius.
„Reaguoja į šilumos pokytį, tai jei eis ir žmogus, tai ir žmogų užfiksuos“, – sako D. Pratašius.
Prietaisą įkrauna saulės baterija, jis pradeda veikti temstant, kai blogėja matomumas. Apie esantį prie kelio gyvūną įspėja žybsinti raudona jutiklio lemputė.
„Integruoti jutikliai ir LED lemputė – tai per tą pačią akį fiksuojamas gyvūnas ir informuojamas vairuotojas“, – teigia D. Pratašius.
„Idėja būtų, kad šitas daiktas būtų autonomiškas, nereikėtų instaliuoti maitinimo ir kad jis išgyventų energetiškai tamsiuoju paros metu, kai gruodis, sausis, vasaris ir tamsu“, – tvirtina D. Gailius.
Šiuo metu prietaisą kūrėjai kaip tik išbando kelyje Kaunas – Zapyškis – Šakiai. Jis itin avaringas. Mokslininkai rodo jų užfiksuotą vaizdą, kaip tame ruože automobilis tik per plauką išvengia susidūrimo su stirnų banda.
„Paskutinį gyvūną, tai jau metro kito atstumas… Po 10 sekundžių žmogus sustojo ir praktiškai vos vos išvengė susidūrimo“, – kalba D. Gailius.
Veikiant šiai įrangai, mirksintį įspėjimo signalą vairuotojas matytų iš anksto. Tokia priemonė ir gan pigi.
„Yra paprasta įmontuoti, demontuoti, jie nėra poreikio, galima pakeisti vietą – tokio savikaina, vien tik medžiagos – tai apie 80 eurų kainuoja“, – sako D. Pratašius.
Automobilių kelių direkcija sako, svarstytų tokių daviklių įrengimą miškinguose ir mažesnio intensyvumo keliuose.
„Jeigu jie galėtų patapti masiniu produktu, kuris galėtų atsirasti rinkoje, tai bus galima svarstyti, ar tokią priemonę galima įdiegti keliuose“, – komentuoja Automobilių kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis.
Nors nuo laukinių žvėrių efektyviausia apsaugos priemonė – tvoros, jų visur nepastatysi, nes brangios, tad tveriamos tik šalia magistralinių kelių, kur dideli greičiai.
„Atverti tinklo tvora 1 kilometrą kainuoja 150 tūkst. eurų, tai pakankamai brangi priemonė, kad aptverti visus kelius. Atskirais atvejais rengiami žalieji tiltai, tokiuose keliuose kaip „Via Baltica“ – tai jų kaina yra apie 2 milijonai ir daugiau“, – teigia A. Vilkelis.
Policija sako, kad visos priemonės, sumažinančios skaudžią statistiką, sveikintinos.
„Kas mėnesį turim 300–400 įvykių, susijusių su laukiniais gyvūnais ir šiemet per 8 mėnesius yra beveik 3000 atvejų, pernai jų buvo 2 atvejais mažiau“, – kalba Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Įvykiuose sužeista 30 žmonių, tragiškų atvejų nėra, o štai pernai Ignalinos rajone po susidūrimo su briedžiu 65 metų vairuotojas neišgyveno.
