Nuo sausio pradžios prekybininkai ėmė nuolaidomis kariauti dėl pirkėjų. Pirmasis kovą pradėjo prekybos tinklas „Lidl“. Šis išplatino reklamą, kurioje teigiama, kad kituose prekybos tinkluose už 8,49 euro išeis tik 1 kg „Dvaro“ varškės, o „Lidl“ parduotuvėje pirkėjai už 8,33 euro gali nusipirkti ne tik „Pilos“ prekinio ženklo varškės, bet dar ir pieno, grietinės ir jogurto.
Netrukus kainų mažinimo reklamą paskelbė ir prekybos tinklas „Iki“. Jis siūlė įsigyti „Dvaro“ varškės su nuolaida.
Tuo metu prekybos tinklas „Rimi“ siūlė atkreipti dėmesį į nukainotus produktus.
„Specialūs nukainavimo lipdukai tapo priemone mūsų pirkėjams ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti maisto švaistymą. Ne paslaptis, kad pirkėjai mėgsta nubrauktą kainą ir noriai renkasi produktus su ja, nepaisant to, kad yra pratę pirkti kito prekės ženklo produktą.
Pastebime, kad nukainotų produktų pardavimai auga. Tiesa, tokių produktų galiojimo laikas trumpas, tad jį suvartoti ar užšaldyti reikia dar tą pačią dieną. Daugiausiai sumažinta išpardavimo kaina yra parduodami trumpo galiojimo produktai – mėsa ir pienas, bei jų gaminiai. Maksimali nukainavimo nuolaida siekia 50 proc.“ – komentavo „Rimi“ atstovė G. Šerėnienė.
Tuo metu „Maxima“ skelbia naują kainų mažinimo akciją „Mes mažiname kainas“. Prekybos tinklas žada pirkėjams kas savaitę siūlyti vis daugiau kasdienio vartojimo maisto prekių už mažesnę įprastą kainą.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad stebi konkurentų veiksmus, tačiau reklama užsiimti nežada.
„Mūsų pozicija tokia, kad jeigu konkurentas nuleidžia kainą, mes irgi nuleidžiame ją tiek pat. Jeigu tik galime, mes kainą laikome dar ir žemesnę nei konkurentai. Matome, kad pirkėjai mus renkasi. O viešos reklamos – toks dalykas. Ne visada pats gražiausias yra tas, kuris garsiai rėkia“, – apie konkurentus kalbėjo prekybos tinklo vadovas.
Žmonės jau taupo ir maistui
Stebėdamas visas siūlomas nuolaidas ir akcijas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad jas nulėmė gyventojų taupymas. Be to, nukritus dujų ir elektros kainoms, įmonėms atsirado galimybių nebedidinti arba net mažinti maisto produktų kainas parduotuvėse.
„Konkurencija maisto rinkoje gana didelė. Todėl maisto prekes prekybininkai ėmė mažinti. Tačiau tam įtakos turi ir gyventojų taupymas. Žmonės nebeperka ne pirmo būtinumo maisto produktų.
Prekybos tinklai bando nuolaidomis ir akcijomis prisivilioti pirkėjų ir išlaikyti jų lojalumą, kiek tai įmanoma padaryti. Todėl ir pradeda kovoti tarpusavyje mažindami būtinų produktų krepšelio kainą“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, pavasarį matysime, kas toliau vyks su kainomis, jos toliau kils, ar mažės.
„Tai priklausys, kaip po Covid-19 krizės atsigaus Kinija. Kol kas prognozuojama, kad Kinijos atsigavimus bus spartus, jos paslaugų vartojimas auga. Jeigu jis sparčiai augs, rinkos patikės, kad Kinijos atsigavimu. Todėl maisto kainos gali padidėti, – komentavo A. Izgorodinas.
Lietuvos gamintojai stumiami iš rinkos?
Nepaisant prekybininkų skelbiamų akcijų ir nuolaidų žmonės vis tiek skundžiasi, kad kai kurie maisto produktai tampa nebeįperkami. Į tai dėmesį atkreipė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, Lietuvos ūkininkai, ypač smulkieji yra stumiami iš rinkos. Šalies vadovo teigimu, didelį nerimą kelia spartus ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, mažėjimas. 2016–2020 metais šis skaičius siekė net 44 procentus. Šis procesas taip pat lemia ir konkurencijos mažėjimą, o tai galiausiai atsiliepia ir maisto kainoms.
„Atsakingos institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ūkininkais, privalo ieškoti ir rasti veiksmingų priemonių, kurios prisidėtų prie smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimo, konkurencijos didinimo, trumpųjų maisto grandinių, kooperacijos skatinimo“, – sakė Prezidentas.
Netrukus tapsime brangiausio maisto šalimi
Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Raimundas Juknevičius sutiko su Prezidentu ir tikino, kad vietiniai gamintojai tikrai yra stumiami iš rinkų.
„Apskritai žemės ūkio verslas Lietuvoje tarsi medis su vos keliomis gyvomis šakomis. Nors dar visai neseniai turėjome daugiašakį žemės ūkį. Žemės ūkis kitose šalyse yra remiamas, tam yra sukurtos įvairios paramos schemos. O tiems ūkininkams, kurie yra mažiau remiami sunkiau konkuruoti.
Jau ne vieni metai, kai nei ši, nei buvusi valdžia atitraukia paramą iš žemės ūkio, kiek tai leidžia padaryti Europos Sąjungos (ES) teisės dokumentai. Lietuvos politika nėra draugiška Lietuvos ūkiui“, – komentavo ūkininkų atstovas.
R. Juknevičiaus, pirkėjai, galutiniai vartotojai yra nepatenkinti maisto kainomis.
„Jos pas mus didesnės nei Vokietijoje, nors lietuvių perkamoji galia mažesnė nei vokiečių ar skandinavų. Švedija buvo laikoma brangiausio maisto šalimi, dabar mes artėjame link jos kainų lygio. Kodėl taip atsitiko? Tiesiog susidarė sąlygos kažkam iš to praturtėti, t. y. prekybininkams ir perdirbėjams.
Reikia suteikti galimybę ūkininkams konkuruoti lygiavertėje kovoje su kitų Europos šalių ūkininkais. Lietuvoje rinka yra neapsaugota nuo maisto kainų, kurias gali pasiūlyti užsienio gamintojai. Pavyzdžiui, dėl dempingo kainomis į Lietuvą patenkančios kiaulienos iš perteklinės rinkos ES, vietiniai gamintojai dūsta ir traukiasi iš gamybos. Valstybė negina savo rinkos“, – piktinosi R. Juknevičius.
Anot jo, bandoma deklaruoti, kad vykdoma trumpųjų grandinių politika, kai gyventojai perka maistą tiesiai iš ūkininkų.
„Tačiau daugiau kalbama apie tai negu imamasi tikrų veiksmų.
Be to, pas mus vyrauja stambūs prekybininkai, smulkių nebeliko. Prekybos srityje einame link monopolio. Nors prekybos verslas yra reguliuojamas įstatymų, matome, kad tie įstatymai yra bedančiai, nes ten koncentruojasi dideli pinigai. Politikams pritrūksta politinės valios sukurti rimtesnius, ūkininkus ginančius įstatymus“, – tikino R. Juknevičius.
