maisto kainos

Pastaruoju metu ekonomistai, politikai ar valdininkų vis pasidžiaugia, kad prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo. Tačiau bendras statistinis infliacijos rodiklis toli gražu neparodo visos tiesos. Atidžiau pažiūrėjus į atskirų maisto produktų kainas, galima pastebėti, kad, jeigu dalis jų per pastaruosius metus iš tiesų atpigo, kita dalis – pastebimai pabrango. Algos ir pensijos Lietuvoje taip pat paaugo. Tačiau ne visų maisto prekių už jas galima nusipirkti daugiau.

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos žmonės sunkiai įperka maistą už dabartines kainas. „Maisto bankas“ skelbia, kad gyventojai vis dažniau prašo nemokamo maisto. Mat šalyje produktų kainos toliau laikosi aukštame lygyje, pavyzdžiui, vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį pabrango 2 eurais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjusi vilnietė Judita pasakoja, kad čia produktų ateina pasiimti kartą per tris mėnesius.

Tuo metu, kai politikai ir ekonomistai šneka apie tai, kad Lietuva dar niekada taip gerai negyveno, nemaža dalis joje gyvenančių lietuvių gyvena žemiau skurdo ribos ir priversti gyventi sunkiomis sąlygomis. Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Paslėptas prekių branginimas Kodėl tokiame pačiame pakelyje kefyro yra ne 1, o tik 0,9 l, kodėl pakelis sviesto įprasta etikete sveria nebe 200, o tik 190 g, marinuoti burokėliai – ne 500, o tik 480 g, žirneliai – ne 7...

Nemaža dalis lietuvių apsiperka Lenkijoje. Apie prekes ir jų kainas žmonės diskutuoja socialiniuose tinkluose, kur į diskusijas dažnai įsijungia ir Lenkijoje jau kurį laiką gyvenantis Eugenijus. Vyras ne tik dalija patarimus, bet ir padeda tautiečiams rasti pigiausias prekes. Portalui tv3.lt Eugenijus pasakojo, kad jau keletą metų gyvena Lenkijoje. Jis nedideliame miestelyje tarp Varšuvos ir Krokuvos įsikūrė kartu su žmona. „Ji lenkė, susipažinome, kuomet dirbau Didžiojoje Britanijoje.

Prasidėjus vasarai, didesni gyventojų srautai ėmė plūsti į Lenkiją. Žmonės ten perka ne tik maistą, bet ir sezonines prekes, pavyzdžiui, žoliapjoves, lauko baldus ir kt. Gyventojai džiaugiasi, kad Lenkijoje prekes pavyksta įsigyti dvigubai ar net trigubai pigiau. Todėl ten vyksta net iš pajūrio. Štai Goda iš Kauno pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti vyksta kas mėnesį. „Daugiausiai perkame maisto: pieno, mėsos produktų, kruopų, miltų, konservuotų produktų.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, balandį, patikslintais duomenimis, siekęs 119,3 punkto, gegužę paaugo 0,9 proc. iki 120,4 punkto, pasiekęs aukščiausią per šešis mėnesius lygį. Organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad grūdų kainos pašoko 6,3 proc. ir augo antrą mėnesį iš eilės bei pasiekė aukščiausią per keturis mėnesius lygį, nes padidėjo visų pagrindinių grūdų pasaulinės eksporto kainos, o labiausiai – kviečių kainos.

Per pastaruosius trejus metus maisto produktai Lietuvoje pabrango apie 50 proc. Tačiau šiemet vis dažniau pasigirsta, kad vieni ar kiti dalykai ima pigti. Bent jau tą skaičiuoja oficialioji statistika. Vienas iš tokių maisto produktų ar, tiksliau, gėrimų yra kava, be kurios retas įsivažiuoja rytais. Kava atpigo kone daugiausia Statistikos agentūra „Eurostat“ skaičiuoja, kad šį kovą vidutinės kavos kainos visoje Europos Sąjungoje buvo vos 1,5 proc. didesnės nei 2023 metų kovą.

Vienas iš populiariausių patiekalų Vokietijoje yra kebabas, čia vadinamas, doner kebabu arba tiesiog doneriu. Šis turkiškas patiekalas išpopuliarėjo ne tik dėl skonio ir greito paruošimo, bet ir gana mažos kainos. Tačiau dabar Vokietijoje vis didesnes aistras kelia jų brangimas arba „donerfliacija“. Didžiausia leidžiama kaina – 4,9 euro Per daugelį metų doner kebabas, kurį į Vokietiją atvežė imigrantai iš Turkijos, tapo pagrindiniu pigaus gatvės maisto patiekalu.

Užsukus į restoraną ar kavinę, dar net nespėjus užsisakyti maisto, padavėjai dažnai pasiūlo vandens. Dažnas lankytojas galvoja, kad jis bus nemokamas, ypač jeigu tai yra stalo vanduo. Tačiau, gavę sąskaitas, žmonės nustemba, kai už vandenį tenka sumokėti keletą eurų. Portalo tv3.lt skaitytojas pasidalijo restorano „Talutti“ čekiu. Trys dienos patiekalai atsiėjo beveik 19 eurų, dar papildomai 2,45 euro teko susimokėti už 0,5 l vandenį su vaisiais.

Tai, kad maisto produktai Lietuvoje – itin brangūs, žino daugelis. Vis tik kiekvienai šeimai su tokiomis kainomis tvarkytis pavyksta skirtingai: vieni per mėnesį išleidžia 300 eurų, kitiems tenka pakloti net ir 1 tūkst. eurų. Lietuviai papasakojo, kad vieniems sutaupyti padeda mėsos atsisakymas, kiti valgo tik namie. Yra ir tokių, kurie akcijų metu užsiperka didelį kiekį produktų ir juos tiesiog užšaldo.

Paprastai lietuviai yra linkę skųstis, kad pas mus prekių ir paslaugų kainos auga itin sparčiai. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, bent jau per pastaruosius metus Lietuvoje viskas brango mažiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tokius oficialius infliacijos arba kainų augimo duomenis skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Mažiausia infliacija – Lietuvoje Per pastaruosius metus – šį kovą, palyginti su 2023 m. kovu – infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc.

Graikijoje smarkiai išaugo alyvuogių aliejaus kaina. Vartotojai šiuo metu už litrą įprasto alyvuogių aliejaus moka daugiau nei kada nors anksčiau – nuo 12 iki 15 eurų. Kovą „skystojo aukso“ – taip kartais vadinamas alyvuogių aliejus – kaina buvo 67,2 proc. didesnė, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, trečiadienį pranešė statistikos agentūra „Elstat“. Kainų sprogimą sukėlė labai prastas 2022/2023 metų sezono derlius.

Pastaruoju metu kai kurie ekonomistai džiūgauja, kad kainų augimas Lietuvoje neva nuslopo, o kai kas esą net ir atpigo. Tačiau dažnai pamirštama pasakyti tai, kas iš tiesų svarbu kiekvieno kišenei ir skrandžiui. Per kelerius metus maisto kainos Lietuvoje augo daug sparčiau nei visoje Europos Sąjungoje (ES) ir netgi kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje. Dar daugiau – atlyginimų augimas mūsų šalyje toli gražu nebuvo toks spartus, kaip maisto kainų augimas.

Nors prekybos tinklai pirkėjus prieš Velykas vilioja nuolaidomis, daugelis lietuvių apsipirkti vis tiek vyksta į Lenkiją. Žmonės pasakoja, kad maisto parsiveža tiek, kad užteks ne tik šventiniam stalui, bet ir visam balandžio mėnesiui.  Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija iš Kauno pasakojo, kad jau praėjusią savaitę Velykoms apsipirko Lenkijoje. „Su šeima vykome į Suvalkus, daugiausiai pirkome mėsos, pieno produktų, įvairių saldumynų. Taip pat miltų, cukraus, kruopų.

Gyventojai jau suskubo ruoštis Velykoms. Žmonės skaičiuoja, kad šio mėnesio pabaigoje maistui teks išleisti kur kas daugiau nei įprastai. Už gausų šventinį stalą teks pakloti nemažai pinigų. Tiesa, panašu, kad kainos šiemet bent kiek mažesnės nei pernai prieš Velykas.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį vis daugiau tenka išleisti maistui. Žmonės nebežino, ko griebtis, dažnas perka tik pigiausius produktus, tačiau išlaidos maistui vis tiek auga. Tuo metu prekybininkai tikina, kad nėra iš ko mažinti kainų, o ekonomistai bando guosti, kad maisto kainos jau nusistovėjo ir ateityje turėtų nebekilti. Vis dėlto gyventojai tikina, nematantys jokio kainų balanso. Anot jų, maistas tik brangsta ir apie tai jie diskutavo viename iš socialinių tinklų.

Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – net penktadalis, kai Airijoje gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį išleidžia grubiai 600 eurų.

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Gyventojai skaičiuoja, kad maistui tenka išleisti vis daugiau pinigų. Kainų specialistai pastebi, kad daugelis žmonių įprastomis kainomis maisto tiesiog nebeįperka, todėl ieško akcijų ir nuolaidų. Jų metu gyventojai plūsta į parduotuves ir tuština lentynas. Štai portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad pirmadienį nuvykusi apsipirkti į „Norfos“ parduotuvę rado tuščias lentynas. „Perskaičiau, kad būtent pirmadieniais, nuo 17 val.

Jei parduotuvė SMS žinutėmis skatina klientus pirkti produktus palankesnėmis kainomis nei konkurentai, ji privalo paaiškinti, kaip atliko tokius skaičiavimus, teigia teisininkai, komentuodami prekybos tinklų „Biedronka“ ir „Lidl“ ginčą Lenkijoje.

Sausį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su 2023 metų gruodžiu, šalies parduotuvėse pabrango 0,42 cento (0,6 proc.), tačiau buvo 10,92 euro (14,3 proc.) pigesnis nei pernai metų sausį, rodo  kainas stebinčio portalo Pricer.lt analizė. Sausio mėnesio pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitinge kaip įprastai, pagrindinė konkurencija vyko tarp prekybos tinklų „Maxima“ ir „Lidl“. „Maxima“, sumažinusi krepšelio kainą 0,79 euro liko pirmoje vietoje.

Prekybos tinklai, kaip ir bet kuris kitas verslas, siekia uždirbti pelno. Prekybininkai to siekia ne tik mažindami savo išlaidas, bet ir didindami pajamas. T.y., imdamiesi tokių triukų, dėl kurių pirkėjai išleidžia daugiau pinigų.

Vis daugiau gyventojų apsiperka Lenkijoje, žmonės skaičiuoja, kad ten apsimoka pirkti ne tik maisto produktus, bet ir buitinę techniką, statybos ir remonto prekes, drabužius ir batus. Banko atstovai skaičiuoja, kad pernai gyventojai Lenkijoje išleido milijonus eurų. Tačiau tikina, kad ten apsipirkti ne visada apsimoka. Patys gyventojai skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia mažiausiai 100 eurų.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Praėjusį lapkritį Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, leidusias Lietuvos prekybininkams pardavinėti maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė rekomendacijas, kiek laiko skirtingi produktai taip gali būti pardavinėjami ir kaip nustatyti, ar pirkėjams juos galima siūlyti.

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu padidėjus PVM maitinimo paslaugoms maistas jau brangsta, o plačiau pinigines teks atverti ne tik restoranų lankytojams, bet ir po atostogų į mokyklas grįšiantiems kai kuriems moksleiviams. Daugiau už vaikų maitinimą kai kuriuose darželiuose turės mokėti ir tėvai. Nuo naujų metų valdantiesiems padidinus pridėtinės vertės mokestį maitinimo įstaigoms iki 21 proc. vietoje buvusių 9proc., maitinimo įstaigos jau kelia kainas.

Išvykę gyventi ar atostogauti svetur lietuviai lygina maisto produktų kainas ir stebisi, kad kitose šalyse lietuviška produkcija pigesnė. Anot ekonomistų, lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti rinkose, todėl užsieniečiams ir taiko nuolaidas. O ūkininkai tikina, kad už nuolaidas svetur tenka susimokėti Lietuvos pirkėjams.

Nuo sausio 1 d. viešojo maitinimo paslaugoms nebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Nuo Naujųjų jis sieks 21 proc. Dėl to maistas brangs ne tik kavinėse, bet ir mokyklų bei darželių valgyklose. Anot mokyklų atstovų, dėl to mokiniai esą yra stumiami į greito maisto kavines, kioskus ar parduotuves, kur pirks pigesnį maistą ar užkandžius, tad nukentės jų mitybos kokybė.

Pastaruoju metu oficialioji statistika ir kai kurie ekspertai ramina, kad maisto produktų kainos Lietuvoje esą nedidėja, o kai kurių net ir mažėja. Tačiau kai kurie, regis, nebaisiai ypatingi produktai parduotuvėje jau kainuoja daugiau nei tikras sidabras. Už sidabrą brangesnės braškės Dėmesį į tai atkreipė kainų lyginimo portalas „Pricer.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant šventėms, kai kurie gyventojai iš anksto ėmė rūpintis šventiniu stalu. Žmonės tikina, kad maistui per šventes išleidžia bene daugiausiai pinigų. O finansų specialistai pastebi, kad daugelis gyventojų švenčių stalui taupo. Vieni tai pradeda daryti jau prieš pusmetį, o kiti – vos prieš porą mėnesių. Šventiniam stalui iki 50 eurų planuoja skirti 12 proc. gyventojų. Didžiausia dalis gyventojų savo stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 250 eurų – tokių bus 79 procentai.

Gruodį įsibėgėjusi Kalėdų karštinė priverčia dažną pirkėją į prekių krepšelį įsidėti didesnį produktų kiekį nei buvo planuota iš anksto. Slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūros SeeNext atliktas gruodžio mėnesio tyrimas, kuriame palygintos dažno vartojimo maisto prekių kainos, atskleidė, kad šventiniu laikotarpiu žemiausiomis kainomis galima apsipirkti prekybos tinklų „Lidl“ ir „Maxima“ parduotuvėse.

Skelbiama, kad maisto produktų kainos mažėja. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad pigo paukštiena, cukrus, sultys. Bet kaip yra iš tikrųjų? Kodėl realybėje parduotuvių lentynose žmonės tokių pokyčių nepastebi, o prekybininkai kalba apie dar vieną maisto kainų šuolį po naujųjų metų? Apie tai naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ diskutuoja: „Norfos“ tinklo vadovas Dainius Dundulis, „Luminor“ banko vyresnysis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kainų lyginimo portalo „Pricer.

Gyventojai skundžiasi, kad maistui tenka išleisti reikšmingą dalį savo pajamų. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl nuo sausio 1 d. leido prekybininkams pigiau prekiauti pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Patys prekybininkai šį siūlymą vertina atsargiai ir tikina, kad kol kas neskubės lentynose dėlioti prekes su pasibaigusiu galiojimu.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse lapkritį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su spaliu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis lapkritį pigo 2,2 proc. (1,48 euro), o palyginti su 2022-ųjų lapkričiu buvo 12,1 proc. (9 eurais) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 17,1 proc. (9,52 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Daugiau nei pusė europiečių teigia, kad per pastaruosius trejus metus jų biudžetas sumažėjo. Kylančios kainos beveik trečdalį europiečių įstūmė į „nesaugią“ finansinę padėtį ir jie turi taupyti savo ar vaikų maistui, rodo naujausias tyrimas. Jo išvadas nagrinėjantis portalas „Euronews“ pastebi, kad europiečių perkamoji galia per pastaruosius trejus metus jos sumažėjo. Todėl dauguma jų buvo priversti atsisakyti maisto ir griebtis sudėtingų finansinių sprendimų.

Iki didžiųjų žiemos švenčių liko mėnuo. Gyventojai jau ėmė joms ruoštis. Nemaža dalis žmonių apsipirkti šventėms vyksta į Lenkiją: jie perka maistą, kitas prekes ne tik sau, bet ir giminaičiams ir draugams. Žmonės skaičiuoja, kad vieno apsipirkimo metu išleidžia ir beveik 1 tūkst. eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad praėjusią savaitę vyko apsipirkti į Suvalkus. „Pirkome mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių. Taip pat nemažai buitinės chemijos.

Ketvirtadienį Seimas gautinai pritarė Maisto įstatymo pataisoms. Jomis numatoma nuo kitų metų pradžios prekybininkai galės pratęsti maisto, paženklinto žyma „Geriausias iki...“, vartojimo terminą ir leisti jį pardavinėti ilgiau. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 92 parlamentarų, 6 buvo prieš, o 14 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas. Tą padarius, jis įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Ką leis ir ko neleis pardavinėti pasibaigus galiojimui Žyma „Geriausias iki.

Prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad maisto produktai Lietuvoje ir toliau brangs. O didesnis kainų šuolis esą numatomas po Naujųjų metų, kuomet brangs beveik visas maistas, nuo mėsos iki pieno produktų. Tačiau kainų stebėjimo specialistas tikisi kainų burbulo sprogimo. Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis prognozavo, kad nuo kitų metų gali brangi daugelis maisto produktų. Esą tai yra susiję su didinamais akcizais kai kuriam iškastiniam kurui.

Maistas Lietuvoje pinga trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su pernai, pigiausių maisto produktų krepšelio kaina krito net dešimčia procentų. Tačiau kainų stebėtojai akcijų miške mato triuką – kainas pamažino iki šiol jas didžiausias turėję prekybos tinklai. Tad tie, kurie ir šiaip ieškojo mažiausių kainų pigiausiose parduotuvėse, praktiškai nieko neišlošia. Ekonomistai prognozuoja, kad maistas dar pigs, tačiau itin palengva ir gyventojai kainų mažėjimą menkai tepajaus.

Per pastaruosius dvejus metus smarkiai išaugus daugeliui maisto produktų, pirkėjai ėmė jų pirkti mažiau. Nenorėdami prarasti pajamų prekybos tinklai ėmė taikyti įvairias akcijas. O kai kurios jų rodo, kad sumažinus kainą pardavimas gali išaugti kelis ar keliolika kartų.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau.  Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas bendras maisto kainų indeksas, atspindintis penkių maisto produktų grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius tarptautinėje rinkoje, praėjusį mėnesį buvo 10,9 proc. žemiau nei pernai spalį. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) maisto kainos tarptautinėje rinkoje sumenko 0,5 proc., penktadienį skelbia organizacija.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Elena pasakojo, kad vos išgirdusi apie naujo prekybos tinklo atidarymą, iš karto jame apsilankė. „Parduotuvė atsidarė Lazdynų mikrorajone, gyvenu netoliese, todėl jau tą pačią dieną atėjau apsižvalgyti. Žmonių buvo labai daug.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.