O pastarieji apeina įstatymą, kuris leidžia turėti ribotą dirbamos žemės hektarų skaičių, užgrobdami vis daugiau žemių per dukterines įmones. Tokius monopolinius verslininkų žaidimus liudija ir statistika, skelbianti, kad 10 procentų susietų šalies įmonių valdo net 80 proc. Lietuvos žemių.
Ūkininkauti 36-erių Vytautui patinka. Agronomijos jis mokėsi universitete, o studijuodamas magistrantūrą jau žinojo, kad turės ūkį ir augins grūdus. Netrukus tą ir pradėjo daryti. Vyras Utenos rajone ūkininkauja jau 7 metus. Tiesa, savo žemės turi tik 25 hektarus, tad kitus 55 tenka nuomotis. Nors pirkti žemes esą bandė ne kartą, bet iš po nosies vis nugvelbia didieji žemdirbiai.
„Stambieji ūkininkai gana stipriai hektarus išgraibsto, nes turi nemažai hektarų, o besiribojantys turi pirmumo teisę pirkti. Ir mums, smulkiesiems ūkiams, yra labai sudėtinga plėstis“, – sako ūkininkas Vytautas Abukauskas.
Anot ūkininko, dabar galiojantis žemės ūkio įsigijimo įstatymas neužtikrina vienodų teisių visiems ūkininkams.
„Dabar tai kuo tu didesnis, tuo greičiau pletiesi. Tas jau labai seniai vyksta“, – tikina V. Abukauskas.
O tai, kad didžiųjų žemdirbių monopoliniai žaidimai su žemės pirkimais kenkia smulkiesiems ūkininkams, ir apskritai – Lietuvos kaimams – sako ir šalies šeimos ūkininkų sąjunga.
Esą didieji ūkininkai apeina žemės ūkio įsigijimo įstatymą, kuris leidžia fiziniams ir juridiniams asmenims turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Mat įstatymas negalioja tiems, kas įmonėje turi ne daugiau kaip 25 proc. akcijų. Tokioms įmonėms netaikomas susietumas ir bendras hektarų kiekis nėra sumuojamas. Tad esą didieji žemdirbiai užvaldo žemes per dukterines įmones.
„Yra tam tikros schemos ir pagrindinė problema turbūt yra, kad Lietuvoje nėra taikomas susietumas su fizinius asmeniu juridiniams asmenims. Ir kiekvienas juridinis asmuo laikomas atskiru vienetu ir netaikomas susietumas“, – teigia Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Tą įrodo ir Šeimos ūkininkų sąjungos statistika, kuri skelbia, kad 10 procentų įmonių, kurios susietos atskirais juridiniais vienetais – dukterinėm įmonėm – valdo apie 80 proc. Lietuvos žemių.
„Maža grupė žmonių per susietus fizinius ir juridinius asmenis – tai yra 3 proc. pareiškėjų gauna daugiau kaip 50 proc. investicijų į Lietuvos kaimą“, – kalba V. Buivydas.
Tai taip pat reiškia, kad 20 proc. pareiškėjų pasiima 80 proc. Europinių investicijų ūkiui. Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, būtent dėl tokių nevienodų žaidimo taisyklių didžiuosius ūkius turintys verslininkai lobsta, o mažieji ūkininkai lieka nuskriausti ir dažnai tiesiog neatlaiko konkurencijos ir uždaro ūkius.
O nuo stojimo į ES, pagal Šeimos ūkininkų sąjungos statistiką, Lietuvoje žemdirbių sumažėjo beveik 60 proc.
„Ir maisto kainos, žaliavų kainos, kitos problemos. Tai yra pasekmė. Kyla pavojus ne tik šeimos ūkininkams, bet ir nacionalinis pavojus, kad maža grupė žmonių gali valdyti žemę, kaip akcijas, ir vėliau nekontroliuojamai gali vykti prekyba ne tik Lietuvoje, bet per akcinį kapitalą su įvairių pasaulio šalių, draugiškų ar nedraugiškų“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Tad Šeimos ūkininkų sąjunga šiandien Žemės ūkio ministrui Navickui įteikia rezoliuciją.
Tokią pat įteikia ir šalies prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Ir ja prašo keisti Žemės įsigijimo įstatymą taip, kad būtų taikomas susietumas ir įmonės ateityje negalėtų gudrauti, įsigydamos žemes per dukterines kompanijas. Taip pat prašo uždėti paramos lubas stambiems ūkininkams – jog labai stambūs ūkiai, kurie gali dirbti savarankiškai, ir tie, kurie gauna daugiau kaip 60 tūkst. eurų bazines išmokas, nebebūtų remiami.
