prekybininkai

Iš dešiniųjų susigrąžinę valdžią, kairieji svarsto, kokį apynasrį užmauti prekybininkams ir kaip stabdyti kainų augimą. Tačiau pirmiausia politikai užsimojo duoti darbo būriui biurokratų – atlikti tyrimą, kodėl gi Lietuvoje kyla būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos. Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato.

Išpardavimų sezonas, artėjantis Kalėdinis laikotarpis  – intensyvus darbymetis prieš šventes daugeliui prekybininkų. Tačiau šiuo metu suaktyvėja ir sukčiai, bandantys iš gyventojų išvilioti duomenis ir pinigus. Todėl verta prisiminti kelias taisykles, kad sąskaitos išliktų saugios, o pirkiniai pasiektų namus. Klientų pasitikėjimas yra didelė vertybė elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigoms, nes įkvepia inovuoti, užtikrinti aukštus paslaugų saugumo standartus ir bendradarbiauti.

Socialiniuose tinkluose bei skelbimų portaluose prekeiviai masiškai siūlo pirkti musmires. Nuo džiovintų musmirių galvučių iki miltelių, maisto papildų ar net vaistų – kurie, anot prekeivių, stebuklingai ne tik pagerina nuotaiką, bet ir gali išgydyti nuo alkoholizmo ar migrenos. Gydytojai perspėja, kad šių nuodingų grybų vartojimas gali baigtis reanimacijoje.

Klaipėdos miesto pietinėje dalyje įsikūręs naujausias miesto turgus, pirkėjams siūlo ypač didelį maisto produktų pasirinkimą. „Naujajame turguje“ atskirose patalpose prekiaujama vaisiais ir daržovėmis, mėsa bei žuvimi. Produktų kainos yra įvairios, tačiau šviežių maisto prekių pasirinkimas – kur kas platesnis nei bet kurioje miesto parduotuvėje. Tiesa, norint gauti pačias šviežiausias ir pigiausias prekes, nevertėtų ilgai miegoti, turgus savo duris pirkėjams atveria jau 7 val. ryto.

Pastarąsias savaites vykstant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos prekybininkai sako nefiksuojantys padidėjusių gėrimų ar užkandžių pardavimų. Kavinės teigė olimpiados metu daugiau lankytojų taip pat nesulaukusios.

Jau kurį laiką prekybos centrų lentynose galima įsigyti šiųmečių lietuviškų daržovių. Tiesa, kaip ir visuomet, pirmųjų lietuviškų daržovių kainos nedžiugina, tačiau pirkėjų joms netrūksta. O „Agrošiltnamių“ direktorius Paulius Andriejavas tikina, kad, nepaisant išaugusių auginimo kaštų, šiais metais lietuviškos daržovės net trečdaliu pigesnės.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, tautiečiai jau dairosi eglučių – renkasi, kokią pirkti: gyvą ar plastikinę? Vieni net nedvejodami atkerta, kad jų namus puoš tik kvepianti žaliaskarė. Vilniaus rajone įsikūrusiame eglučių parke netgi galima atvykus išsirinkti norimą žaliaskarę ir ją patiems nusikirsti. O prekybininkai parduotuvėse siūlo plastikines ilgai tarnaujančias eglutes, kurios gali kainuoti ir 100 eurų.

Prekybininkai nebegalės taikyti baudų tiekėjams, jei jie nespės laiku pagaminti ar atgabenti prekių ir apie tai per vieną darbo dieną praneš užsakovams. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai.  Tiekėjai sako, kad produkciją kartais vėluojama pristatyti dėl vienu metu staiga išaugančių užsakymų, pavyzdžiui, prieš ilguosius savaitgalius, didžiąsias šventes.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymas būtų subsidija verslui, o ne pagalba nesugebantiems įpirkti maisto. Anot jo, Europos Komisijos (EK) atlikti tyrimai parodė, kad tokia priemonė pasiteisino tik Norvegijoje, kitose Europos valstybėse kainos beveik nepasikeitė.  „Galima pasižiūrėti Europos Komisijos tyrimus ir tie rezultatai nėra labai džiuginantys.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Pajūryje įpusėjusi Jūros šventės mugė šiemet klaipėdiečius ir miesto svečius vilioja pačiais įvairiausiais pirkiniais. Nors žmonių netrūksta ir nuotaika gera, vis tik prekybininkai neslepia apmaudo dėl gerokai išaugusios prekybinės vietos mugėje kainos. Pasak jų, šiemet ji kone padvigubėjusi, o dėl to kai kuriems jų teko net ir pakelti dirbinių kainas. Vakar Klaipėdoje prasidėjo 64-oji Jūros šventė.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, parlamentarai sako, kad prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis. Visgi maišelių naudojimui nemažėjant, politikai neatmestų, kad gali pasiūlyti griežtinimų.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebelikus nemokamų itin lengvų plastiko maišelių, kai kuriose parduotuvėse jie kainuos po centą, tačiau dalis prekybininkų įspėja, kad jeigu šiuos maišelius parduotuvėse žmonės ims be saiko, bus didinama jų kaina.   „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, vieno cento maišelių kaina gali pasikeisti, jei nemažės maišelių vartojimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijai tvirtinant, kad prekybos tinklai beveik atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams, Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo įstatymu uždrausti prekybininkams taikyti baudas, kai tiekėjai negali pristatyti sutartimis neapibrėžtos produkcijos per labai trumpą laiką.

Seimui uždraudus prekybininkams nemokamai dalinti vienkartinius plastikinius maišelis, pirkėjai nuo liepos privalės už kiekvieną parduotuvėje paimtą vienkartinį maišelį papildomai susimokėti. Jau dabar aiškėja, kad kai kurie prekybinininkai iš pirkėjų už vieną maišelį prašys po vieną centą. Imti vienkartinius plastikinius maišelius daugeliui lietuvių gana įprasta, nes tai nieko nekainuoja.

Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas.  Visi didžiausi prekybos tinklai nurodė dar nepriėmę sprendimo, kokia bus galutinė maišelio kaina, tačiau svarstoma pasirinkti tarp 1 ir 5 centų.  Už maišelius nereikės mokėti, kai į juos bus pakuojama šviežia mėsa, jos produktai ir šviežia žuvis, jos produktai.

Pagal pernai Seimo priimtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, nuo 2025 metų sausio 1 dienos Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų – bus leidžiama tik nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Taip pat įteisinta specializuotų tabako gaminių parduotuvių ir skyrių veikla, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai atšilus orui dažniau užsuka į turgų, ten ieško šviežių daržovių, vaisių ir kitų produktų. Turgaus pardavėjai stengiasi užkalbinti kiekvieną praeivį, o atkakliausi siūlo ir nuolaidas. Taigi, savaitgalį, balandžio 16 d. apsilankius Kalvarijų turguje Vilniuje, štai ką pavyko nusipirkti už 16 eurų. Daugiausiai turguje galima įsigyti vaisių ir daržovių. Vienos jų atvežtinės, kitos lietuviškos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų.  Todėl Seimo Kaimo reikalų komitetas svarstys, ar inicijuoti pataisas, kurios užkirstų kelią prekybininkams taikyti baudas tiekėjams, jeigu jie objektyviai negali pristatyti prekybininkių prašomų prekių.

Kėdainių miesto turgavietėse pasirodė pirmoji sula. Ją pradėję leisti žmonės sako, kad gyvybės eliksyru dar vadinamas skystis bėga labai neblogai. Ir nors miške sulos galima gauti nemokamai, tačiau ir turguje ja prekiaujančiųjų netrūksta – už litrą sulos čia prašoma euro. Sulos mėgėjai sako, kad po žiemos jie labai laukia taip išsiilgto pačios gamtos paruošto natūralaus gėrimo. Todėl žmonės skuba į miškus, parkus, sodybas patikrinti, ar medžiai jau dalinasi gamtos gėrybėmis.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto prekės jose ir toliau brangsta. Prekybininkai sako, kad nėra iš ko atpiginti maisto. Tačiau vardija produktus, kuriems netrukus skelbs akcijas ir nuolaidas, o kurie veikiausiai dar brangs. Tuo metu ekonomistė skaičiuoja, kad trečdaliu pabrangęs maisto koreguoja daugelio žmonių išlaidas. Todėl patys gyventojai ir gali sustabdyti kainų augimą, tiesiog nustoję pirkti brangius produktus.

Pasisaldinti gyvenimą nusprendusi kaunietė susiviliojo „Iki” prekybos tinklo skelbiama akcija saldainiams ir šokolado plytelėms. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad saldumynams taikoma akcija ne visai teisinga. „Norėčiau, kad kauniečiai atkreiptų dėmesį į nesąžiningą ir net labai jau negražų „Iki” prekybos centro elgesį. Šios savaitės reklaminiame leidinyje nurodyta, kad VISIEMS „Pergalės” sveriamiems saldainiams ir šokolado plytelėms taikoma 50 procentų nuolaida.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas siūlo riboti didiesiems prekybos centrams dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tokią Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą antradienį jis oficialiai registravo Seime.

Lietuvių geidžiamiausia ir bene labiausiai perkama prekė visose parduotuvėse – bananai – brangsta. Prekybininkai vardija priežastis, kodėl gyventojams už šiuo vaisius tenka mokėti daugiau. Be to, užsimena, ar tokia situacija rinkoje tęsis ir toliau. Maisto produktams parduotuvėse ir toliau brangstant, prekybos tinklai, panašu, pradėjo nuolaidų dvikovą.

Prekybos centruose įsibėgėjo sėklų pirkimai, pardavėjai pastebi ne tik padidėjusius gėlių sėklų pardavimus, bet ir išaugusią šiltiems kraštams ne visai įprastų vaisių, daržovių ir gėlių prekybą.

Maistui Lietuvoje ir toliau brangstant prekybininkai turi susimažinti pelno apetitus, tačiau valdžia to nurodyti neturi teisės – taip tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė. Kodėl valdantieji negali pažaboti maisto kainų, ministrė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Lietuvos bankas jau baigė tyrimą dėl maisto kainų. Ar žinote išvadas? Artimiausiu metu planuojame aptarti preliminarias išvadas su Lietuvos banku, tačiau viešai jie planuoja jas pristatyti vasario viduryje.

Prasidėjus metams prekybos tinklai vienas po kito ėmė siūlyti nuolaidas maisto produktams. Jie tikina, kad padeda pirkėjams kovoti su infliacija, augančiomis kainomis. Tačiau ekonomistas pastebi, kad nuolaidas tenka taikyti, nes pirkėjai ėmė jau taupyti ir maistui. Be to, nuolaidas taikyti tapo įmanoma sumažėjus dujų ir elektros kainoms. Tačiau Lietuvos ūkininkai skundžiasi, kad yra stumiami iš rinkos ir tikina, kad didžiąją pelno dalį susižeria būtent prekybininkai.

Metų pradžioje prekybos tinklai kaip niekada aktyviai ėmė konkuruoti ir skaičiuoti, kuriame iš jų prekės pigesnės. Vieni aktyviai savo kainas garsiai lygino reklamose, kiti sekdami konkurentų pavyzdžiu, jas tyliai sumažino. Finansų ir pardavimų ekspertai tikino, kad ši konkurencija naudinga pirkėjams. Anot jų, žmonės sulauks dar daugiau akcijų ir nuolaidų maisto prekių parduotuvėse. Štai vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ metų pradžią pradėjo lygindamas kainas savo ir konkurentų parduotuvėse.

Prekybininkai dažnai vykdo akcijas, kurių metų su nuolaida siekia parduoti kuo daugiau vienų ar kitų prekių. Tačiau pirkėjai pastebi, kad akcijos Lietuvoje gali būti ir atvirkštinės – kaina su nuolaida gali būti ir didesnė už įprastinę. Pirkėjai vieni kitus ragina neapsigauti, o prekybininkai atsiprašo už „klaidą“. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Romas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Visuomenei pristatyti šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojamo naujo 480 kv.m. pastato projektiniai pasiūlymai, rašoma pranešime spaudai. Projekto viešinimo posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu, metu visuomenei buvo pristatytas šalia sostinės prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ planuojamo statyti naujo pastato projektiniai pasiūlymai ir jo architektūriniai sprendiniai. Šalia esamo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ Vilniuje planuojama statyti 480 kv.

Prekybininkai sako, kad klientų srautai ir pardavimai per 2022 metų Kalėdų ir Naujųjų metų šventes buvo šiek tiek didesni negu 2021 metų pabaigoje, trečiadienį rašo portalas vz.lt.   Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiuoja, kad prieškalėdinę savaitę pardavimai augo 18 proc., o nuo lapkričio 1-osios iki Kalėdų – beveik 14 proc. Anot jos, pavyzdžiui, kūčiukų pardavimai išaugo beveik trečdaliu, silkės – 40 proc., spanguolių – 80 proc.

Gyventojai skaičiuoja, kad maisto produktai parduotuvėse brangsta beveik kas savaitę. Iš viso per metus maistas pabrango daugiau nei 30 proc. Žmonės nerimauja, kad, jeigu kainos nesustos augti ir kitais metais, pinigų nebeužteks kitoms išlaidoms.  Tačiau prekybininkai vardija produktus, kurių kaina kitais metais mažės. Tuo metu gamintojai ir ekonomistai su tokiomis prognozėmis nesutinka. Anot jų, pirmąjį metų ketvirtį matysime maisto produktų brangimą.

Naujų ir senųjų metų sandūros naktį į dangų bus iššauta mažiau fejerverkų – tai liūdina menkiau uždirbsiančius prekybininkus, bet džiugina prieš fejerverkus esančius kritikus.  Pardavėjai vis tik dar prognozuoja, kad daugiau pirkėjų sulauks per paskutines šių metų dienas, kada dažniausiai ir skubama apsirūpinti fejerverkais, kurių kainos šiemet prasideda nuo septynių eurų.

Lietuvoje smarkiai pakilus prekių kainoms, gyventojai ėmė dairytis į Lenkiją, ten ne tik vyko apsipirkti, bet ir siuntėsi prekes internetu. Žmonės šio įpročio nežada atsisakyti ir kitais metais – važiuos ir apsipirkinės Lenkijoje. Lietuvos prekybininkai ir ekonomistai to nesibaimina ir tikina, kad Lenkijoje apsiperka esą tik pasienio gyventojai.  Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.

Knygynų ir elektroninių knygų parduotuvių apyvarta prieš didžiąsias metų šventes šiemet neaugo tiek, kiek norėtų prekybininkai. Jų teigimu, šiek tiek mažiau jų knygynuose nuperkama, nes žmonės taupo, o  knygų pasiūlai augant prekybos centruose, mažiau pirkėjų užsuka į knygynus.     Interneto knygyno patogupirkti.lt pardavimų ir rinkodaros vadovas Giedrius Milašiūnas BNS sakė, kad šiemet, palyginti su 2021-aisiais, pardavimai mažesni apie 15 procentų.

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų naudojasi lojalumo kortelėmis, o prekybininkai, siūlydami nuolaidas, prašo nurodyti ne tik telefono numerį, vardą, pavardę, gimimo metus, bet ir lytį ar gyvenamąją vietą. Be to, kai kuriais jūsų duomenimis gali naudotis ir tretieji asmenys, o dalis prekybininkų surinktą informaciją saugo net 10 metų. Verslo atstovai, parduodami tam tikrą produkciją ar suteikdami skirtingas paslaugas, siekia gauti uždarbį.

Konkurencijos taryba netirs, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai Lietuvoje galėjo sudaryti kartelinius susitarimus, neva nulėmusius itin dideles maisto produktų kainas, o kartu  – ir rekordinę infliaciją.  Į tarybą prašydamas tokio tyrimo kreipęsis europarlamentaras Bronis Ropė teigia, kad jį stebima institucijos neveiklumas, todėl jis ketina paraginti Vyriausybę atlikti tokį tyrimą.

Seimas nusprendė – gyventojams teks susimokėti už permatomus plastiko maišelius parduotuvėse, o prekybininkams, atsisakiusiems taikyti tam tikrą mokestį, grėstų ne tik įspėjimas, bet ir bauda.  Dalis prekybininkų užsimena, kad nors Lietuva ir išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kasmet vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvą.

Kasmet vis anksčiau prasidedanti prekyba kalėdinėmis prekėmis didžiuosiuose prekybos centruose jau įsibėgėjo, tuo metu smulkus verslas dėl per pandemiją apnykusių kalėdinių mugių tradicijų pirkėjų antplūdžio kol kas nejaučia. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, prekybą kalėdinėmis prekėmis parduotuvėse jau įsibėgėjo, o šiuo metu populiariausios prekės – kūčiukai ir advento kalendoriai.

Apsilankę parduotuvėse gyventojai pastebi, kad maisto produktai brangsta kas mėnesį, o kai kurie net kas savaitę. Prieš patekdami ant mūsų stalo jie pereina per prekybininkų, perdirbėjų, gamintojų, ūkininkų rankas. Anot ekonomisto, nė viena šių grandžių savęs nenusiskriaudžia, visi pakelia kainą, kurią susimoka galutinis vartotojas. Tačiau patys prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai kainų augimo atsakomybės bando nusikratyti kaltindami vienas kitą ar valstybę.

Didelės elektros sąskaitos didina ir prekybininkų kaštus, kurie neatsiperka, nes žmonės pradeda pirkti vis mažiau. Dėl to dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tai padėtų ir darbuotojams praleisti daugiau laiko su šeima, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas laikosi nuomonės, jog kada dirbti ar nedirbti turėtų būti pačių parduotuvių reikalas.

Teisininkams pareiškus, kad grupės Seimo narių siekis įpareigoti prekybininkus netinkančius prekybai, bet saugius maisto produktus atiduoti labdarai, gali prieštarauti Konstitucijai. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pirmadienį rengia diskusiją dėl maisto švaistymo. „Ieškome formų, kurios būtų teisingos ir teisėtos, kad kuo mažiau produktų, kurie, nebetinkami pardavimui, atsirastų labdaros organizacijose“, – BNS sakė komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė.

Ne paslaptis, kad įvairūs reklaminiai triukai prekybininkams padeda pritraukti pirkėjų dėmesio bei padidinti savo pardavimus. Visgi ne visais atvejais pardavėjai elgiasi sąžiningai su pirkėjais ir neretai pažeidžia reikalavimus. Apie galiojančius reklamos įstatymus, jų pažeidimus bei populiariausius prekybininkų naudojamus triukus, pasakoja specialistai. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dr.

Dėl smarkiai išaugusių elektros sąnaudų veiklą jau nutraukia nedidelės prekybos įmonės regionuose, sako Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vadovas. Eimučio Radžvilos teigimu, valstybė turėtų padėti mažiesiems prekybininkams padengti išlaidas elektrai.

Šalies prekybininkai pereina prie griežto energijos taupymo režimo, praneša portalas vz.lt. Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima“ 30 proc. mažins parduotuvių apšvietimą, naktį išjungs šviečiančias reklamas, „Aibė“ dalyje parduotuvių riboja gėrimų vėsinimą šaldikliuose, mažina apšvietimą. „Lidl“ ne darbo metu apšvietimas išjungiamas automatiškai, o „Iki“ kai kur atsisakys šildymo dujomis, spartina saulės elektrinių projektus.

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 metų  sausio teikti kasos kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), penktadienį rašo portalas vz.lt. Pastaroji inicijuoti termino atidėjimo nesiruošia, tačiau žada, kad iš pradžių griežtos kontrolės priemonių netaikys, ypač jei aplinkybės nepriklausys nuo pačių mokesčių mokėtojų. BNS anksčiau rašė, kad Seimas praėjusių metų gegužę paankstino išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse.