Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.
Du iš penkių šalies ekonomistų mano, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) spalį-gruodį, palyginti su tuo pat laiku 2021-aisiais, traukėsi 0,2 proc. arba 0,4 proc., o trys teigė, jog šalies ūkis augo 0,3 proc., 0,8 proc. ar 0,9 procento.
Tuo metu ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, visų apklaustų ekspertų vertinimu, šalies ekonomika nuosmukio neišvengė.
„Išskirtinis klestėjimas, kurį matėme pastaraisiais metais, baigiasi, bet be trenksmo. Tikėtina, kad matysime metus trunkantį atvėsimą, o vėliau grįšime prie tvaraus augimo kelio“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Per visus 2022-uosius, analitikų teigimu, Lietuvos BVP augo 2,2–2,4 procento.
2022-ieji stebino pozityviai
Pasak BNS apklaustų ekonomistų, Lietuvos BVP augimas 2022 metais nustebino teigiamai, atsižvelgiant į tai, kad ekonomiką neigiamai veikė tiek Rusijos karinė invazija į Ukrainą, tiek ir energetinių prekių kainų šuolis.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad ūkio augimas pernai palaipsniui lėtėjo, tačiau gerokai mažiau nei buvo nuogąstauta prasidėjus karui. Anot jos, galutinis metų rezultatas rodo, kad Lietuva negandas pasitiko su sveika plėtros inercija, didelėmis finansinėmis atsargomis, žemomis tiek privataus, tiek valstybinio sektoriaus skolomis, o tai didino manevro laisvę ir atsparumą.
„Teko atlaikyti eilę išbandymų: akistata su karo kaimynyste, veiklą ir investicijas paralyžiuojančiu neapibrėžtumu, energetikos kainų šoku, prarastomis agresorių rinkomis, patogiais pigių žaliavų ir medžiagų kanalais iš agresyvių kaimynių, rekordine infliacija ir kylančiomis palūkanų normomis“, – BNS sakė ekonomistė.
„Luminor“ banko atstovas Žygimantas Mauricas pastebi, kad Lietuvos BVP augimas pernai buvo sparčiausias Baltijos šalyse.
„Be to, Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių 2022 metais išvengė techninės recesijos – Estijos ekonomika į techninę recesiją paniro dar 2022 metų trečiąjį ketvirtį, o Latvijos, tikėtina, – ketvirtąjį“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, pernai, kaip ir 2021 metais, pagrindiniai Lietuvos ekonomikos varikliai išliko pramonės bei aukštųjų technologijų sektoriai. Be to, žemas nedarbo lygis, sparčiai augantys atlyginimai bei rekordiškai išaugęs gyventojų skaičius (labiausiai dėl imigracijos iš Ukrainos ir Baltarusijos) leido palaikyti santykinai aukštą vidaus vartojimo lygį.
Išsikvėpimo ženklai metų pabaigoje – visose srityse
Nepaisant to, kad Lietuvos BVP augimas 2022 metais nustebino teigiamai, ekonomistai sako pastebintys, kad metų pabaigoje jis išsikvėpė, prigeso ne tik pagrindinis augimo lokomotyvas – pramonė, bet ir kitos sritys.
„Ketvirtąjį ketvirtį mažmeninė prekyba sumažėjo maždaug 2 proc., apdirbamosios gamybos apimtys susitraukė 3,5 procento. Gyventojų perkamoji galia sumenko dėl infliacijos, įmonių konkurencingumas apkarpytas dėl energijos kainų šoko ir spartaus darbo sąnaudų augimo“, – teigė N. Mačiulis.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, jog energetikos kainų šokas paveikė pramonei itin imlias trąšų, metalų, statybinių medžiagų ir kitas šakas, be to, atlėgus pandemijai, neigiamai suveikė ir bazės efektas reagentų gamyboje.
Metinį nuosmukį ketvirtąjį ketvirtį prognozuojantis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad BVP augimą žemyn labiausiai tempė pramonė – išaugus energetikos kainoms, energijai imlios įmonės smarkiai susimažino gamybos apimtis. Visgi jis sako, kad yra pagrindo kalbėti apie geresnį nei tikimasi mažmeninės prekybos rezultatą.
„Kelis pastaruosius mėnesius gerėja Lietuvos vartotojų nuomonė apie savo finansus, ekonominę ir darbo rinkos situaciją (...) Todėl manau, kad bendrai paėmus, Lietuvos BVP sumažėjimas ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį neturėtų būti ženklus“, – sakė A. Izgorodinas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog paskutinių mėnesių gamybininkų apklausos rodo, kad jų užsakymų portfelis sumažėjęs, o tai reiškia, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį metinis gamybos pokytis bus neigiamas.
Anot jo, kaip ir ankstesnį ketvirtį, teigiamos įtakos BVP metų pabaigoje turėjo finansų, IT, profesinė ir mokslinė, apgyvendinimo ir maitinimo, pramogų veikla. Tuo metu statybų sektoriaus indėlis į BVP, pasak T. Povilausko, veikiausiai buvo neutralus, nes atliktų darbų vertė paskutinį ketvirtį buvo minimaliai didesnė negu prieš metus.
2023-iaisiais šalies ekonomika stabtels
Ekonomistai vertina, jog 2023-aisiais Lietuvos ekonomika gali neišvengti susitraukimo, ją ir toliau veiks didelis neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje, prastesni pramonės rezultatai.
„Pernai rudenį Lietuvos ekonomikai 2023 metais prognozavome negilų slystelėjimą į recesijos teritoriją – 0,5 proc. nuosmukį, šiuo metu nėra reikalo šios prognozės keisti. 2023 metai vis dar skendi dideliame neapibrėžtume tiek dėl geopolitinių veiksnių, tiek dėl kertinių pasaulio ekonomikos perspektyvų“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, Lietuvos ūkio stabtelėjimo priežastys objektyvios: karas pašonėje, neapibrėžtumas, kylančios palūkanų normos, kuklesnis verslo apetitas investicijoms ir plėtrai, žemas svarbių eksporto rinkų vartojimo apetitas, energetinė krizė ir labai išaugusios gamybos sąnaudos ir mažėjantis likvidumas rinkoje.
„Rezultatas iš dalies lemtas ir techninių matematinių veiksnių – pastaruosius porą metų Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai, tad bus sunku pranokti šiuos rekordinius rezultatus, kai išorinė aplinka kardinaliai pasikeitusi“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ž. Maurico teigimu, Lietuvos BVP šiais metais gali susitraukti 1,2 proc., o tai labiausiai lems prastesni pramonės rezultatai bei kylančių palūkanų normų atvėsintas nekilnojamojo turto sektorius.
„Tebesitęsiantis neapibrėžtumas bei vis dar aukšta infliacija taip pat stabdys vidaus vartojimo augimą. Visgi 2024 metais laukiame itin spartaus atsigavimo – iki 5,5 procento“, – teigė jis.
Tuo metu A. Izgorodinas mano, kad Lietuvos BVP šiemet augs 0,6 proc. Pasak jo, nepaisant sulėtėjimo, JAV vartojimas liks stiprus ir palaikys Lietuvos pramonės eksporto į Vakarų Europą apimtis.
„Sumažėjus dujų kainai į viršų sparčiai kopia euro zonos vartotojų pasitikėjimas – jos gyventojų indėliai bankuose yra 1,2 trln. eurų didesni nei prieš pat kovido pradžią. 2023 metų pradžioje mūsų laukia euro zonos vartojimo atšokimas, o ne nuosmukis. Galų gale Kinijoje, panašu, baigiasi nulinės kovido politikos era, kas yra super pozityvu Lietuvai per eksportą į Vakarų Europos rinką“, – teigė A. Izgorodinas.
Pasak jo, antrasis pusmetis šalies ekonomikai bus iššūkių metas, kai JAV panirs į recesiją, o tai turės neigiamą poveikį Lietuvai per eksportą į Vakarų Europą.
Valstybės duomenų agentūra paskutinio praėjusių metų ketvirčio BVP pirmąjį įvertį skelbs sausio 31 dieną.
