lietuvos ekonomika

Ko tikėtis Lietuvai per artėjančius 10 metų? Apie tai prakalbo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistas teigia, jog prognozuoti, kur bus Lietuva po 10 metų, yra gana sudėtinga. Tiesa, jei augimo tempai liktų tokie patys, kokie jie yra dabar, ateityje pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, turėtume aplenkti Italiją. O Lietuva galėtų tapti viena pirmųjų šalių, šiame amžiuje įstojusių į Europos Sąjungą, kuri pagal šį rodiklį pasivytų Europos Sąjungos vidurkį.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad ketvirtąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022-aisiais – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 0,03 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko 0,3 proc., agentūros vadovė Jūratė Petrauskienė sako, kad 2023-ieji buvo permainingi metai. „Kokie buvo tie 2023-ieji, vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra.

2023 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudarė 72,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2022-aisiais buvo 0,3 proc. mažesnis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Vien tik ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,7 mlrd. Eur. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,3 proc.

Ekonomistai žada, kad šiemet gyvensime geriau. Dar labiau mažės infliacija, o tai įvertinę centriniai bankai turėtų sumažinti ir palūkanų normas. Taip pat atlyginimai augs sparčiau nei kainos. Vis tik neatmetamas ir blogesnis scenarijus, kurį gali lemti geopolitiniai procesai ar ekonominės politikos klaidos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad mato gerėjančias ekonomikos tendencijas pasaulyje ir Lietuvoje.

2023-aisiais darbuotojai dirbo intensyviau ir daugiau, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. „2023-ieji darbuotojams buvo ypatingai sunkūs, nes didėjo, intensyvėjo darbo krūvis, ilgėjo darbo valandos, nemažai darbuotojų susiduria su psichologine įtampa.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nepaisant iššūkių Lietuvos ekonomika išlaiko stabilumą, o ekonomines prognozes kitąmet pagerinti galėtų spartesnis vartojimas, kuriam bus nemažai prielaidų.  Lietuvos bankas šią savaitę atnaujino šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes ir mano, kad ekonomika šiemet smuks 0,2 proc., o 2024 metais augs 1,8 procento. Finansų ministerija rugsėjį prognozavo, kad BVP šiemet smuks 0,4 proc., o kitąmet augs 1,7 procento.

Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2022 metais sudarė 89 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 73 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 79 proc., Estijoje – 85 proc., remdamasi Eurostato išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Žemiausias BVP realios apimties indeksas pernai buvo Bulgarijoje ir sudarė 62 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Lietuvos bankas (LB) gerina rugsėjį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,2 proc., o 2024 metais jis augs 1,8 procento. Rugsėjį LB prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 0,6 proc., o kitąmet augs 2,1 procento. Šiemet išbandymų ekonomikai netrūko „Apibūdinčiau Lietuvos ekonomiką taip – išvarginta iššūkių, prislopusi, bet nepraradusi ištvermės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė neleidžia ramiai gyventi mūsų stambiausiems verslininkams, o verslas kaip niekada anksčiau priklauso nuo karų ir konfliktų pasaulyje. Tad Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, stos atlyginimų augimas, o jei padėtis nepasikeis galime tapti brangūs, bet neturtingi.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvoje už maistą mokame brangiau nei daugelis europiečių, o būsto neįperkame dėl per aukštų palūkanų. Tačiau panašu, kad daugelis gyventojų savo finansinę padėtį vertina labai gerai. Toks lietuvių optimizmas stebina ekonomistą Žygimantą Mauricą. Anot jo, šiemet beveik išvengę recesijos, kitais metais taip sėkmingai galime ir nepraslysti.

Lietuvos ekonomika šiemet patirs nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) vėl augs, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Lietuvos ekonomika šiemet patiria negilų nuosmukį, tačiau kitąmet bendrasis vidaus produktas vėl turėtų augti.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti, todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Lietuvos ekonomikos padėtis rodo, kad šalies verslas sugeba greitai reaguoti į pokyčius. Tiesa, ekonominių sektorių rezultatai buvo gana skirtingi ir vienoms įmonėms džiaugiantis pasiekimais, kitoms teko priimti nemalonius sprendimus, pavyzdžiui, sumažinti darbuotojų skaičių ar juos apskritai atleisti.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kol kas nekeičia prognozės, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 1,3 proc., tačiau šį nuosmukį jis vadina korekcija arba stabtelėjimu prieš tolesnį tvarų augimą.  „Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje.

Nors iš verslo ir ekonomistų vis girdime negerų žinių ir skaičių, liudijančių, kad šįmet išgyvename nemenkas ekonomines problemas, kai kas skuba mus nudžiuginti. Yra teigiančių, kad padėtis visai nebloga ir tuoj dar gerės, o lietuviai esą aptekę pinigais, džiaugiasi turintys darbus ir galintys mėgautis pingančia energetika. Apie tai, ar šis džiugus vaizdas atitinka tikrovę, kalbamės su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Dvi savaites analizavusi Lietuvos ekonominę situaciją ir perspektyvas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pirmadienį baiga darbą ir pristatys išvadas bei rekomendacijas.  Skelbta, jog TVF dėmesį skyrė šalies verslo ir darbo rinkos aplinkai, konkurencingumui, situacijai energetikos sektoriuje, progresui įgyvendinant žaliąją transformaciją ir kitiems klausimams.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Latvijoje, mažiausia – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo 14,5 proc. brangesnės nei pernai balandį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 15,1 proc., Estijos – 13,5 procento.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Lietuvos ekonomikos, arba bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet išliks teigiamas ir sieks 0,5 proc. (palyginamosiomis kainomis, 47,13 mlrd. eurų), o 2024–2026 metais jis turėtų stiprėti ir siekti apie 3 proc. kasmet, pirmadienį panešė Finansų ministerija, atnaujinusi ekonominės raidos scenarijų.  Pernai gruodį ministerija prognozavo 0,7 proc. BVP augimą šiemet ir po 3 proc. 2024–2025 metais.  Vidutinė metinė infliacija, numatoma, sieks 8,5 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,4 proc., rodo nauja rizikos valdymo bendrovės „Coface“ prognozė. Pernai spalį ji prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 1,1 proc. „Coface“ ekonomistas Gžegožas Sielevičius sako, kad Lietuvos ekonomiką neigiamai veikia vartotojų perkamosios galios ir investicijų smukimas, jas toliau neigiamai veiks augančios palūkanų normos.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako BNS apklausti ekonomistai. Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Lietuvos eksportas pernai sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo  29,6 proc. iki 40,4 mlrd. eurų, o importas – 40,9 proc. iki 47,8 mlrd. eurų. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 18,9 proc., importas – 20,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 28,9 proc., be mineralinių produktų – 19,2 proc., o užsienio prekybos deficitas buvo –7,4 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Milijardinė parama Lietuvai iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano (RRF) mažinama 125 mln. eurų, trečiadienį pranešė finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, subsidija mažėja, nes Lietuvos ekonomika per pandemiją nukentėjo mažiau, tačiau tokią pat sumą Vyriausybė galės pasiskolinti.  „Pats plano „Naujos kartos Lietuva“ subsidinės dalies numatymas Lietuvai buvo susietas su ekonominiais rodikliais.

Pastaruoju metu vis garsiau prognozuojama, kad pasaulio, Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos ekonomika susitrauks. Kol kas mums pavyksta atsilaikyti ir demonstruojame augimą. Tačiau artimiausiu metu viesulas gali įsisukti ir Lietuvoje. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinklo „Facebook“  asmeninėje paskyroje apžvelgė naujausius duomenis apie trijų Baltijos šalių ekonominę būklę.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Daugelis tikisi, kad jau pasiekėme infliacijos piką, tačiau taip pat baiminasi ir galimo ilgalaikio ekonomikos įšalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Aleksandras Izgorodinas atsakė, koks ekonomikos scenarijus labiausiai tikėtinas kitiems metams.

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 2,5 proc., o 2023 metais jis turėtų sulėtėti iki 1,6 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).  Antradienį paskelbtoje atnaujintoje EBPO ekonominėje apžvalgoje rašoma, kad šalies ekonomikos lėtėjimą kitąmet lemia aukšta infliacija, Rusijos karo Ukrainoje poveikis ir silpnesnė išorės paklausa, o privatų vartojimą neigiamai veikia didesnis nedarbas ir realaus darbo užmokesčio mažėjimas.

Lietuvoje infliaciją lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai, pastebi specialistai. Viena iš priežasčių – darbo užmokesčio augimas. Tuo metu ekonomistas pastebi, kad atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, todėl Lietuva esą praranda konkurencingumą.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,8 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,5 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP mažėjo 0,4 proc.

Nepaisant karo Ukrainoje sukelto šoko ir didžiulio neapibrėžtumo, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti – augimas sieks 1,6 proc. ir BVP bus sukurta už 46,27 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis). 2023 metais ekonomika turėtų augti 2,1 proc., o 2024–2025 metais – po 3 proc. (iki 50,1 mlrd. eurų 2025 metais) Tai numatoma Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.

Lietuva sparčiai atsigavo po pandemijos, Rusijos invazija į Ukrainą ir jos įtaka energijos ir žaliavų kainoms jau turėjo reikšmingos įtakos ekonomikai ir infliacijai bei toliau kelia rizikų, tačiau stiprūs makroekonominiai pagrindai, amortizacinės priemonės ir lanksti darbo rinka padės išlaikyti šalies ekonomikos atsparumą, naujausioje ataskaitoje teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Misiją Lietuvoje baigusio TVF teigimu, artimiausiu metu pagrindinis iššūkis yra neleisti, kad infliacijos ...

Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuva tapo viena pirmųjų šalimų, parodžiusių pasipriešinimą Kremliaus agresijai ir nutraukusi dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvai teks pirkti energijos produktus iš kitų šalių, o dėl to gali kisti jų kainos, įspėja specialistai. Jų teigimu, kad dėl karo dujų kainos šiemet augs, tačiau bus stengiamasi jas išlaikyti kuo patrauklesnes pirkėjui.

Karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai linkę taupyti pinigus – dalis pristabdė pramogas, atsisakė stambių pirkinių, planuotų kelionių. Pasak asmeninių finansų ekspertų, šoko būsena atsispindi gyventojų vartojimo įpročiuose. O Lietuvos bankas pateikia tris skirtingus ekonomikos raidos scenarijus ir viename jų – didesnio šoko prognozės: besitraukianti Lietuvos ekonomika ir dviženklė vidutinė metinė infliacija.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas sako Seimo pavasario sesijoje pasigendantis Vyriausybės žadėtų reformų. Anot jo, dabar „viską bandoma pridengti karu“. „Nors iš tikrųjų, tai unikali galimybė kalbėti ir apie energetinę nepriklausomybę, apie mokestinius ilgalaikius pertvarkymus, nes iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta Ukrainoje su karu, bus poveikis ir Lietuvos ekonomikai. Natūralu, kad taip bus, vadinasi, turime dėl mokesčių galvoti“, – nurodo jis.

Dėl Ukrainoje pradėto karo Rusijai pritaikytos sankcijos nutrauks jos ir Europos šalių ekonominį bendradarbiavimą. „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“  Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad verslas greitai reikia ieškoti kitų rinkų, tačiau įspėja, kad kurioms įmonėms gali tekti stabdyti gamybą.  Pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, verslo nuotaikos šiomis dienomis tokios pačios, kaip ir visos visuomenės.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas mažiausių iš 20 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 8,6 procento. Mažiau iš 20 valstybių BVP augo tik Suomijoje – 7,4 proc. ir Čekijoje – 7,8 procento. Latvijoje BVP per metus augo 10 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 13,2 proc.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.

Lietuvos ekonomikos raida trečiąjį ketvirtį buvo palanki, rodo statistikų paskelbti bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas. Statistikos departamentas paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį BVP buvo 3,7 proc. didesnis nei ankstesnį ketvirtį. tačiau palyginti su praėjusių metų tuo at laiku, jis vis dar buvo 1,7 proc. mažesnis.

Vadinamasis kietasis „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be prekybos sutarties – nebėra tarp rimčiausių grėsmių Lietuvos ekonomikai, sako ekonomistai. Anot jų, šiuo metu Lietuvai rimčiau grasina kitos problemos – visų pirma, koronaviruso pandemija, kuri šalies ekonomikos smarkiai nenusmukdė, tačiau rimčiau paveikė svarbiausias eksporto rinkas. „Brexito“ klausimas tikrai nėra darbotvarkės prioritetų pirmoje vietoje, nes yra rimtesnių klausimų.

Lietuvos ekonomika sėkmingai atlaiko koronaviruso sukeltus iššūkius, o prie to prisidėjo ir valstybės suteiktos ekonomikos gelbėjimo priemonės, teigia premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas antrojo karantino laikotarpio šalies ūkio raidos rodiklius.   „Naujausia ekonomikos analizė rodo, kad Lietuvos verslas parodė puikius išlikimo instinktus. Mūsų ekonomikos atsigavimas – vienas sparčiausių Europoje.

Lietuvos ekonomika prieš prasidedant koronaviruso COVID-19 krizei neturėjo akivaizdžių disbalansų ir tai padėjo atlaikyti pandemijos smūgį šį pavasarį, todėl šalies verslas neblogas sąlygas šių metų trečią ir ketvirtą ketvirtį sparčiai lipti iš antrą ketvirtį pasiektos duobės, teigia SEB bankas. Naujausioje SEB Lietuvos ekonomikos apžvalgoje prognozuojama, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies ekonomikos smukimas šiemet sieks 6,7 proc.

Daugelis euro zonos valstybių jau pasinėrė į gilią recesiją, tačiau šį kartą Baltijos šalys nebus labiausiai nukentėjusios šalys. Lietuvai pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, nors ūkis smuks daugiau nei prognozuota. Taip mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, trečiadienį pristatęs naujausią banko parengtą ekonomikos apžvalgą. Anot jo, tam tikri Lietuvos ūkio atsigavimo požymiai matomi jau dabar, o jis įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį.

Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2020 metų pirmą ketvirtį buvo 2,5 proc. didesnis negu prieš metus. Palyginti su ketvirtu 2019 metų ketvirčiu, ekonomika susitraukė vos 0,2 procento. Paskelbtas BVP pokytis buvo daug geresnis negu tikėjomės (prognozavome, kad pirmą ketvirtį metinis ekonomikos smukimas bus 0,2 proc.).  Lietuvos ekonomika sausį ir vasarį augo didesniu negu 3 proc.

Kaip teigė romėnų poetas Publilijus Siras, bet kas gali valdyti laivą, kai jūra rami. Tik kilus audrai matyti, ko vertas kapitonas, o nepaisant ištuštėjusiose miestų gatvėse juntamos tylos ir ramybės, koronavirusas visuomenės gyvenime ir ekonomikoje sukėlė tokią audrą, kokios neregėjome dešimtmečius. Vis dėlto, žvelgiant į šalies kapitono – Vyriausybės, - veiksmus tampa šiek tiek ramiau.

Šiandien Europos Komisija (EK) skelbia kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose bus išanalizuoti jų ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Lietuva ne išimtis. Pavasarį ataskaitos virs rekomendacijomis, kurias vyriausybė rudenį turės įtraukti į Lietuvos reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.