indrė genytė-pikčienė

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus tęsiamas Taivano puslaidininkių lustų gamyklos projektas, Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog skaudžiausias smūgis būtų suduotas ilgalaikei Lietuvos ekonominei raidai. Ekonomistės teigimu, tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas yra priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.

Lietuvoje gyvenimas gerėja. Ekonomistai skaičiuoja – algos per penkerius metus pakilo net 72 procentais. Kadangi kainų augimas buvo lėtesnis, lietuvių perkamoji galia padidėjo maždaug ketvirtadaliu. Tai vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia Lietuvoje ir toliau sėkmingai augs.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad gyventojų ekonominė padėtis per pastarąjį penkmetį kaip reikiant pagerėjo.

Lietuviai savo finansinę padėtį Europos Sąjungoje vertina optimistiškiausiai. Pasak ekonomistų, Lietuva kol kas puikiai įveikia visas ekonomines negandas: gyventojų perkamoji galia sėkmingai auga, dėl to žmonės šalyje net nustoja taupyti: vėl sėkmingai leidžia pinigus, skolinasi nežiūrėdami didžiulių palūkanų ir pradeda galvoti apie vis stambesnius pirkinius. Lietuviai savo finansinę padėtį ir jos perspektyvas vertina labai gerai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo. „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl vis dar per aukštų infliacijos rodiklių. Visgi, jos manymu, toks mažinimas atgaivins vartojimą, investicijų ir eksporto rinkas.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas – Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga. Kur Lietuvoje algos mažiausios, o kuriose savivaldybėse didžiausios – TV3 žinių reportaže. Vilkaviškio rajone gyvenantis Saulius prieš du mėnesius grįžo iš užsienio, kur uždarbiavo. Vyras darbavosi ne vienoje užsienio šalyje, bet apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą pas šeimą.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

Statistikams skelbiant apie ketvirtą mėnesį iš eilės trunkančią defliaciją, ekonomistai sako, kad tokia tendencija buvo kiek netikėta. Pasak jų, rugpjūtį tikėtasi nulinės arba 0,2 proc. infliacijos, tačiau sezoniškumas ir pigęs maistas padarė didesnės įtakos kainoms. Tuo metu gerokai smukusi metinė infliacija rodo, kad pernykštis infliacinis šokas yra visiškai išsikvėpęs.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Kaip tai palies kiekvieną gyventoją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo ketvirtajame metiniame pranešime ekonomikai skyrė mažai dėmesio, o įvardijęs problemas konkrečių sprendimų nepasiūlė, sako BNS kalbinti ekonomistai.  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė prezidento kalboje neišgirdęs gairių, ką daryti stiprinant Lietuvos ekonomiką.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Per metus vidutinė alga Lietuvoje padidėjo 140 eurų į rankas ir kovą pasiekė beveik 1200. Vien minimali alga padidėjo 100 eurų. Tačiau žmonės skundžiasi, kad atlyginimų augimo nejaučia, mat infliacija dar didesnė. Tiesa, nepaisant recesijos, šiemet ekonomistai prognozuoja algas padidėsiant dar dešimtadaliu, tačiau jau kitąmet augimas sulėtės. „Indritus“ restoranas priklauso Panevėžio rajone kaimo parduotuvių ir restoranų verslą valdančiai bendrovei.

Vyriausybė jau svarsto, kiek kitąmet didinti minimalią algą maždaug šimtui tūkstančių ją gaunančių lietuvių. Finansų ministerija parengė planą, pagal kurį minimali alga į rankas padidės 76 eurais. Darbdaviai jau nerimauja, kad išgirdę apie minimalios algos didėjimą ir kiti, daugiau uždirbantys darbuotojai, ims reikalauti dar didesnių algų, nors Lietuva paniro į recesiją. O profsąjungos atšauna, kad tokie norai pagrįsti ir kvalifikuoti darbuotojai turi uždirbti bent penktadaliu daugiau.

Finansų ministerijos siūloma mokesčių reforma sulaukia vis daugiau diskusijų ir kritikos – net iš ministrės koalicijos partnerių. Anot ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, mokesčių reformos Lietuvoje nesulaukia pasitikėjimo, nes sistema keičiasi per dažnai ir kompromituoja tam tikras mokesčių mokėtojų grupes. Pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktore Aiste Adomavičiūte ir „INVL Asset Management“ vyr.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad 12 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 23 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Ar lietuvių finansinės galimybės tik blogės, o gal kaip tik gyvensime sočiau? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo dviem procentais ir siekia 15 procentų, tačiau žadėtosios defliacijos ir toliau nesulaukėme. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, infliaciją vis dar lemia aukštos maisto kainos.  Ar prasminga tokiu metu visuotinai apmokestinti būstų savininkus, ekonomistė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, tačiau žadėtosios defliacijos mes ir toliau nematome, nes šį mėnesį kainos vėl kilo daugiau nei 0,5 proc.

Lietuvoje rekordinis kainų augimas sunkiai sustabdomas. Ekonomistai keičia savo prognozes: spėja, kad infliacija šiemet bus didesnė nei manyta anksčiau. O pagrindinė priežastis – nebesiliaujantis maisto produktų brangimas. Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.

Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita. Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.

Infliacija Lietuvoje toliau nežymiai tirpsta – pasmuko dar pusantro procento. Ekonomistai prognozuoja, kad ši tendencija tęsis ir kai kurie produktai netrukus gali pradėti pigti. Dalis ekspertų puse lūpų jau svarsto, kad gal ir recesijos Europa išvengs. Dėl rekordinių kainų išryškėjo ir taupymo mastai – maisto produktų žmonės perka jau dešimtadaliu mažiau nei prieš metus. O taip pirkėjai siunčia žinią verslininkams, kad jie už neadekvačias kainas produktų nebepirks.

Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai. Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.

Nepaisant didelio neapibrėžtumo, praėjusiais metais Lietuvos ekonomika stebino pozityviai, tačiau metų pabaigoje pasimatė jos išsikvėpimo ženklų, sako BNS apklausti ekonomistai. Jų vertinimu, paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisias, Lietuvos ekonomika galėjo šiek tiek susitraukti. Dalis analitikų neatmeta, kad šio laikotarpio pokytis išliko teigiamas ir siekė iki 0,9 procento.

Dalis ekonomistų blogina Lietuvos ekonomikos prognozes. Esą Lietuvoje krizės nebus, bet ekonominio nuosmukio valstybei išvengti tikriausiai nepavyks. Nors atlyginimai turėtų kilti beveik dešimtadaliu, pinigus suvalgys toliau siautėjanti infliacija ir augančios paskolų palūkanos. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio. Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius.

Išankstinei metinei infliacijai sausį sumažėjus iki 18,4 proc., ji toliau mažės, o vasarį gali būti mėnesio defliacija, prognozuoja ekonomistai. Vis dėlto kiti sako, jog didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, nes įtempta padėtis pasaulio rinkose kurį laiką gali palaikyti didesnį tiek metinės, tiek mėnesio infliacijos lygį.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Nors infliacijos tempai sulėtėjo, maistas Lietuvoje ir toliau brangsta. Tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis gruodį pabrango dar pora procentų, o per metus iš viso – 35-iais procentais. Akis toliau bado ir tokių pat lietuviškų ir lenkiškų produktų kainų skirtumai. Vis tik objektyvių priežasčių kainoms kilti ekonomistai nebemato ir tikina – kainas verslininkai kels tol, kol žmonės savęs neribos ir brangius produktus pirks.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Kol lietuviai skundžiasi, kad valdžia pernelyg menkai juos gelbsti nuo infliacijos, iš Europos Komisijos atskriejo priešinga žinia. Esą ką tik patvirtintas kitų metų Lietuvos biudžetas švaistūniškas. Briuseliui kliūva ir esą nepakankamai tikslingos kompensacijos gyventojams, ir valstybės išlaidos žmonių pajamoms didinti. Finansų ministerija teisinasi, kad biudžetą dėliojo neeilinėmis sąlygomis, visgi dalis ekonomistų aiškina, kad Komisijos pastabos teisingos.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Lietuvoje infliacija – viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau lietuvių galvose, anot ekspertų, kainos išsipūtė dar labiau – dvigubai daugiau nei realybėje. Žmonės infliacijos, anot ekspertų, bijo labiau nei reikėtų, dėl to vėl masiškai kiša pinigus į kojines. Ekonomistai sako, kad labai nerimaudami dėl infliacijos lietuviai per daug pesimistiškai vertina tiek savo, tiek visos šalies ekonominę padėtį.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Regis, egzistuoja dvi Lietuvos: dalis verslininkų skundžiasi, kad nuolat trūksta darbuotojų, o bendrovių vadovai suka galvas, kaip privilioti naujų žmonių. Tad darbuotojams siūlo viską iš eilės: sveikatos draudimą, galimybę dirbti iš namų, premijų už kiekvieną surastą žmogų, savanorystės atostogas, dairosi ir į užsienio piliečius.

Su naujuoju valstybės biudžetu Seime prasideda kovos ir dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Viena jų – maitinimo įstaigoms. Ši lengvata jau kelia nesutarimų valdančiojoje koalicijoje. Gąsdindama restoranų ir kavinių bankrotais ir išaugsiančiu šešėliu, Laisvės partija reikalauja lengvatą tęsti visus ateinančius metus, tačiau koalicijos partneriai tvirtina, kad pakaks ir pusmečio.

Vyriausybės planuojamas kitų metų biudžetas padės gyventojams ir verslui išgyventi smarkiai pabrangusių energetikos išteklių sąlygomis, smarkiai didinti viešąsias išlaidas valdžiai leidžia geros galimybės skolintis, sako analitikai. Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sprendimą dabartinėmis sąlygomis reguliuoti ekonomiką skolinantis vadina taikliu, nes Lietuva tam turi geras galimybes.

Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų. Demografai mano, kad planus vaikams lietuviai atidėlioja tiek dėl ekonominio sunkmečio, tiek dėl to, kad daugiau laiko nori skirti sau, karjerai ir kelionėms. Ir tik vėliau ima mąstyti apie šeimos pagausėjimą. Kiti renkasi bevaikystę.

Daliai pirkėjų teks pamiršti šaltus rasojančius gėrimus, o kai kam ir apskritai savo pamėgtas kitas lietuviškas prekes. Nebeišmanantys, kaip susimokėti elektros sąskaitas, kai kurie parduotuvių savininkai taupydami išjungia šaldytuvus, atsisako dalies prekių. Neslopstanti energetikos infliacija ir smunkanti pramonė blogina ir visos šalies ekonomikos prognozes. Pasak Lietuvos banko, bendrasis vidaus produktas kitąmet augs triskart lėčiau, nei prognozės rodė dar vasaros pradžioje.

600 eurų sąskaitą už elektrą gavęs muzikos prodiuseris Stano liko šokiruotas. Sako, kad jam šiuo metu važinėti su kolekciniu „Cadilac“ pigiau nei elektromobiliu. O prezidentas Gitanas Nausėda pila pažadus Lietuvos gyventojams – esą valdžia bandys suderinti du tikslus: ir kompensuoti dalį elektros kainos, ir nepersistengti su biudžeto deficitu. Pasak ekonomistų, jei Seimas pradės švaistytis pinigais, valstybė gali atsidurti pavojuje.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Milžiniškos elektros sąskaitos jau smogė didiesiems prekybos centrams – vieni didžiausių – Vilniaus „Akropolis“ ir „Ozas“ trumpina darbo laiką. O kitas prekybos tinklas sako jau mąstantis stabdyti atlyginimų darbuotojams kėlimą. Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Atlyginimų augimas Lietuvoje – ir toliau dviženklis. „Sodra“ skelbia, kad antrąjį šių metų ketvirtį tautiečių pajamos augo 14 procentų. Visgi tai yra kone septyniais procentais mažiau, nei stiebėsi kainos, taigi žmonės įperka mažiau nei prieš metus. Daugiausia šįkart didėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygiai. Ekonomistai perspėja, kad atlyginimai ir antrąjį pusmetį iš inercijos dar augs, tačiau tempai lėtės, vadinasi, infliacija prieaugį valgys dar labiau.

Lenkijoje baigiasi pusę metų trukęs beprecedentis eksperimentas, kai maisto kainoms nebuvo taikomas pridėtinės vertės mokestis. Tai buvo infliacijos mažinimo plano dalis, šalies Vyriausybė taip esą norėjo palengvinti lenkų gyvenimą. Tik vargu, ar tai pasiteisino: kainos Lenkijoje kyla, infliacija didėja.

Infliacijoms pasekmėms mažinti – papildomas komercinių bankų apmokestinimas. Tokiu keliu eina Ispanija, kurioje metinė infliacija perpus mažesnė nei Lietuvoje. Šimtamilijoninius pelnus uždirbančių ir įkainius vis didinančių bankų papildomo apmokestinimo idėją jau pasičiupo mūsiškė Seimo opozicija. Valstiečiai jau kalba, kad bankai turėtų mokėti ir PVM, nuo kurio šis sektorius atleistas. Patys bankai atkerta, kad jau dabar moka papildomą mokestį.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Pirmą kartą po 11-os metų pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad gyventojams toliau brangs dauguma paskolų, o didžiausius nuostolius patirs stambiausių būsto paskolų turėtojai. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio: vieniems per metus gali tekti papildomai primokėti ir 500-us, kitiems net ir tūkstantį eurų.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.