Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, bazinės palūkanų normos dar didės jau nuo vasario mėnesio.
Pajūryje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ ilgiau nei ketveri metai maitina klaipėdiečius. Verslas džiaugiasi, kad kol kas visas ekonomines negandas jiems įveikti pavyko.
„Paskutiniai 3 metai verslams apskritai buvo kupini iššūkių įvairių, bet išgyvenom ir, jeigu 3 metus išgyvenom, manau, ateityje bus tik geriau“, – sako kavinės „10 tiltų“ rinkodaros vadovė Aušra Pocevičiūtė.
Kavinė stengiasi kelti savo darbuotojų atlyginimus.
„Priklauso nuo sezoniškumo, vasarą tikrai atsižvelgiam, jeigu verslui gerai sekasi, dažnai motyvuojam, kad darbuotojams turėtų sektis ir būti didesni atlyginimai. 10, 15 procentų“, – teigia A. Pocevičiūtė.
„Swedbank“ prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos gyventojų algos turėtų vidutiniškai kilti beveik dešimtadaliu. Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Kur čia 10 procentų, lyginkim su tomis kainomis, kurios pakilo visos, tai čia nesąmonė, 30 procentų mažiausiai.“
„Galėtų dvigubai pagerėti, o ne 10 procentų, kainų infliacija tai daug didesnė. Jeigu žmogus vienas gyvena be antros pusės, tai turėtų bent 2000 turėti, kad galėtų gyventi laisvai.“
„Kainos kyla kasdien kartais, tiesiog parduotuvėje pasimato, o atlyginimai kyla kartą, 2 kartus per metus. Tikrai nesijaučia.“
„Greičiau brangsta produktai, nespėji apsisukti, jau žiūri, kad padidintos kainos.“
„Jau tuos 10 procentų suėdė infliacija. 10 procentų – valdžia vejasi iš paskos.“
„Lietuva turbūt 400 metų atgal tai gerai vis tiek negyveno, kaip dabar gyvenam, mes nemokame vertinti tą, ką turime. Per tuos 30 metų, ką pasiekėm, jau atbukom ir nematom. Nelabai yra ko verkti.“
Atlyginimų augimą pajusti bus sunku.
„Šiemet ta perkamoji galia neatsistatys. Mes prognozuojame, kad labai panašiais tempais ir panašiai padidės vidutinis kainų lygis, lyginant su praėjusių metų vidutiniu kainų lygiu“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Dar praėjusių metų spalį „Swedbank“ prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet nei trauksis, nei didės, tačiau šiandien ekspertai piešia niūresnį šalies paveikslą.
„Pasaulinė prekyba tikėtina sumažės, matome mažėjančius eksporto užsakymus, problemos ir Švedijos, ir euro zonos, ir kitose Lietuvos eksporto rinkose. Kitą žiemą mes vėl galime matyti brangesnę energiją ir netgi dujų trūkumą Europoje, tai nėra išspręsta visiškai problema, išliekanti problema su kainų šuoliu, kurį mes matėme pernai metais“, – teigia N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomika esą šiemet turėtų smukti 3-imis dešimtosiomis procento.
„Pramonė yra tas Lietuvos ekonomikos stuburas, kuris labai daug apsprendžia. Jis ir pagrindinis eksporto variklis, ir pagrindinis mokesčių mokėtojas. Kuomet pramonė silpsta, lėtėja, tai natūralu, kad ir ekonomikos augimo pamatas silpnėja“, – tvirtina „INVL“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Bėdų pridarys ir toliau augančios palūkanos.
„Labai tikėtina, kad euriboras pakils iki 3,5 procento, ir tai jau labai mažina būsto įperkamumą, tai turės įtakos ir sandorių skaičiui ir gali neigiamai paveikti kainas. Būtent palūkanų normų šokas yra tai, kas sukurs daugiausiai šiemet problemų“, – teigia N. Mačiulis.
Gyventojai, kurie dirba jautriuose verslo sektoriuose, ekonomikos sulėtėjimą pajaus labiausiai.
„Yra tam tikri verslai jautresni cikliniam svyravimui, tam tikri atsparesni. Tam tikros profesijos susiduria su nerimu dėl vangesnio vartojimo, tai į vidaus orientuotos paslaugos, viešbučiai, restoranai, įvairios gyventojams teikiamos paslaugos“, – kalba I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, yra ir tokių, kuriuos sunkumai paveiks neženkliai.
„Palankiausia situacija yra finansuose, draudimo srityje ir moksle, ten matome, kad vidutinis valandinis įkainis yra sąlyginai didžiausias. Jeigu niekas nesikeis, galėtumėm prognozuoti ir ateityje tokio pobūdžio situaciją“, – tvirtina Vytauto Didžiojo universiteto ekonomikos mokslų daktarė Viktorija Tauraitė.
„Turizmo sektorius, ypač visoje euro zonoje, pietų Europos valstybėse, turėtų šiemet klestėti, taip išlieka klestintis atsinaujinančios energetikos sektoriai, kurie toliau šiemet sparčiai augs. Nėra priežasčių dėl ko žemės ūkis turėtų susidurti su iššūkiais“, – kalba N. Mačiulis.
Pasak Mačiulio, tik, kai infliacija sumažės iki kelių procentų, Europos centrinis bankas pradės keisti savo politiką ir galbūt nuo kitų metų pradės mažinti palūkanas.
Sukelimo esme panaikinti konservatorius, bei patraukti baudziamojon atsakomyben partijos vadovus bei vyriausybes narius