nerijus mačiulis

Šoką finansų rinkose sukėlę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai yra paremti archajišku požiūriu ir neturi jokio istorinio precedento, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  „Jeigu jūs parašytumėte ChatGPT: „Nustatykite teisingą būdą apmokestinti importo tarifus, atsižvelgiant į užsienio prekybos deficitą su užsienio šalimis“ – jis pasiūlys būtent tokią formulę, kurią atsinešė D. Trumpas.

Nuo šeštadienio Amerikos jūrų uostuose, oro uostuose ir muitinės sandėliuose įsigaliojo prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji baziniai 10 procentų tarifai prekybos partneriams. O dalis didesnių tarifų įsigalios jau šią savaitę. Rinkos iš karto sureagavo į tokias naujienas. Daugelio kompanijų akcijų kaina smarkiai smuko. Į jas daug lietuvių pinigų yra investavę pensijų fondai. Kritus akcijų kainoms, būsimų pensininkų turtų vertė susitraukė dešimtadaliu ar daugiau.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) nuo praėjusią savaitę paskelbtų Donaldo Trumpo tarifų pačios nukentės labiausiai, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Finansų rinkų reakcija – per dvi dienas nuo tarifų paskelbimo, akcijos nukrito tiek, kiek šiame amžiuje buvo nukritusios tik du kartus. Ekonominio neapibrėžtumo indeksas yra aukščiausias, koks yra buvęs nuo amžiaus pradžios, lygintina tik su COVID pandemija.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Lietuvos vaikinų rinktinei nepavyko pakilti į Europos U17 čempionato atrankos A divizioną. Kazachstane vykusiame atrankos turnyre lietuviai trijų komandų turnyre užėmė antrą vietą, kurios nepakako norint pakilti aukštyn. Pirmose rungtynėse lietuviai 3:0 nugalėjo Sakartvelo bendraamžius, tačiau antroje dvikovoje 2:5 nusileido šeimininkams kazachams ir liko antri. „Antroji vieta grupėje – tai ne tas tikslas, kurio siekėme, pagrindinis tikslas buvo teigiamas rezultatas ir patekimas į A divizioną.

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Lietuvos vaikinų U17 rinktinei nepavyko laimėti Kazachstane vykusio Europos vaikinų U17 čempionato atrankos B diviziono mini turnyro. Antroje ir paskutinėje savo dvikovoje Nerijaus Mačiulio auklėtiniai 2:5 (1:1) turėjo pripažinti turnyro šeimininkų kazachų pranašumą ir su trimis surinktais taškais grupėje tarp trijų komandų užėmė antrą vietą.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Lietuvos vaikinų iki 17 metų rinktinė užtikrintu laimėjimu pradėjo pasirodymą Kazachstane vykstančiame Europos čempionato B diviziono atrankos turnyre. Pirmoje dvikovoje Nerijaus Mačiulio auklėtiniai net 3:0 (1:0) sutriuškino Sakartvelo ekipą ir iškovojo pirmą pergalę. Antroji ir lemiama dvikova su šeimininkais kazachais bus žaidžiama antradienio rytą. Tuo tarpu šiose rungtynėse lietuviai į priekį išsiveržė prieš pat pertrauką, kai tiksliai smūgiavo ir įvartį pelnė Dominykas Taučas.

Geopolitiniai neramumai, Donaldo Trumpo prekybiniai muitai ir besitęsiantis karas Ukrainoje lėmė ryškius pokyčius aukso rinkoje. Aukso kaina muša rekordus – pirmą kartą istorijoje uncija kainavo daugiau nei 3000 dolerių. Pasaulyje tvyrant įtampai, auksas tapo geidžiamesnis nei bet kada: prekybininkai sako, kad pardavimai šoko į aukštumas ir jau jaučiamas aukso trūkumas. 50 gramų sveriantis aukso luitas šiuo metu kainuoja maždaug 4,5 tūkstančio eurų.

Valstybei ieškant šaltinių didesniam gynybos finansavimui kalbėti apie dar vienos ministerijos steigimą yra nepriimtina, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, Vyriausybė turėtų stengtis vengti „perteklinių“ išlaidų sritims, kurios šiuo metu nėra prioritetinės. „Keisčiausiai atrodo, kai greta mokesčių didinimo gynybos reikmėms yra diskutuojama ir apie papildomų ministerijų steigimą.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas. Kai kurie sako, kad valdantieji taip vis tiek nesprendžia esminio dalyko – gynybos finansavimo.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Socialdemokratai nori kartoti įstrigusį konservatorių žygį ir bandys daugiau žmonių apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Šiuo metu NT apmokestinamas nuo 150 tūkst. eurų ribos.

Mokantiems paskolas, ar planuojantiems skolintis – geros žinios. Europos centrinis bankas dar ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas, o tai jau vasarą iki maždaug 2 procentų turėtų numušti „Euribor“. Vidutinis namų ūkis su 100 tūkstančių eurų paskola dėl to sutaupys dar 600 eurų per metus, arba 50 eurų per mėnesį. Ar ši suma didelė – tautiečiai vertina skirtingai. Mat kai kas už 50 eurų nusiperka maisto savaitei, o kai kam tokie pinigai – katino ašaros.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, skolinantis, taip pat – parduodant dalį valstybės turto.  Ekonomistas pabrėžia, kad didelė dalis planuojamų išlaidų divizijai reikalaus vienkartinių pajamų šaltinių.

Valstybės gynybos taryba nusprendė, kad šalies gynybos finansavimui reikia skirti dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo tai daryti naudojant Lietuvos valiutos atsargas bei panaudoti gyventojų pinigus, laikomus bankuose.  Šalies vadovo siūlymus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ įvertino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Šiaulių banko“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pastaruosius kelerius metus gyventojų pajamos Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau taip pat gerokai pabrango ir maisto prekės. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko gi maistas pas mus tiek pabrango. Tikisi, kad atlyginimų nemažins „Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominę krizę išgyvenančių estų pavyzdžiu galime pasekti ir mes, jei naujoji valdžia pakels mokesčius. Ekonomistas pabrėžia, kad reikia pasimokyti iš kaimynų klaidų ir pradėti daugiau dėmesio skirti verslo plėtrai.  Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Europa ir iš kokių klaidų turime pasimokyti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ – pokalbis su Nerijumi Mačiuliu.

Per metus Lietuvoje sumažėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei, pastebi ekonomistai. Jie įvardijo to priežastis ir taip pat dar kartą įvertino, kokie mokestiniai pakeitimai šaliai galėtų būti naudingi. „Žinių radijo“ laidoje „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad vidurinei klasei Lietuvoje priskiriami žmonės, „į rankas“ gaunantys nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Tačiau pačių gyventojų požiūris, kas yra vidurinė klasė, pasak ekonomisto, skiriasi.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvoje gyventi dar niekada nebuvo taip gerai. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Visgi, šalyje vis dar matomas ryškus atlyginimų atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų gyventojų. Tačiau net ir čia esame pažangūs – pasak N. Mačiulio, 2024 m. sparčiausiai algos kilo neturtingiausiuose Lietuvos regionuose.

Prieššventinis maratonas jau prasidėjo – žmonės skuba į parduotuves, perka maisto produktus šventiniam stalui ir kai kurie plačiai atveria pinigines, žada dovanoms išleisti ir 1000 eurų. Ekonomistai pastebi, kad tai daro ne visi: esą dalis lietuvių pradėjo labiau taupyti, ieško, kur investuoti pinigus. Pasak prognozių, kitąmet gyventojų algos augs sparčiau nei kainos. Dovanų pirkimo bumas įsibėgėjo. Prekybos centruose pilna žmonių, kurie ruošiasi didžiosioms metų šventėms, leidžia pingus.

Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti recesija. Taip pat, anot jo, naujos valdžios prioritetai turėtų būti užsienio investicijų ir talentų pritraukimas. „Skubota mokesčių reforma, bandant bet kokia kaina padidinti perskirstymą, duotų daugiau žalos nei naudos tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis turėjo labai nemalonią patirtį užsienyje esančioje ligoninėje. Apie tai jis pasidalino savo Facebook‘o paskyroje ir gyrė Lietuvoje esančią sveikatos sistemą. Ekonomistas, pasakodamas apie prastą apsilankymą užsienyje pas daktarus, prisiminė, kaip ne kartą vaikystėje yra susilaužęs kaulus.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje. „Sakyti, kad viskas, toliau plaukiame ir 12,5 proc. didiname minimalų atlyginimą kiekvienais metais – labai neužilgo bus ir estiškas scenarijus.

Pastarąjį dešimtmetį lietuviai galėjo džiaugtis vienu sparčiausių minimalaus ir vidutinio atlyginimo augimu Europos Sąjungoje (ES). Besidžiaugiant verta savęs paklausti – ar toks augimas gali tęstis, ar nepamatysime neigiamų šalutinių jo pasekmių ir kaip užtikrinti, kad jis neapkarstų. Vyriausybė jau priėmė sprendimą nuo kitų metų minimalų mėnesinį atlyginimą padidinti dar 12,4 procento, iki 1038 eurų.

Rugpjūtį išankstinei metinei infliacijai nesiekiant 1 proc., o per mėnesį fiksavus nedidelę defliaciją, artimiausiu metu infliacijos augimas gali paspartėti, teigia „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad mėnesio defliacija liepą – didesnė nei tikėtasi ir tai yra itin palanki tendencija vartotojams.

Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu didelėje dalyje pasaulio buvo neigiami siurprizai dėl (ekonomikos – ELTA) augimo, dėl nedarbo lygio, tai Lietuva buvo teigiamas siurprizas.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Apie tai, kokia ekonomikos situacija Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Liepą metinei infliacijai siekiant 0,9 proc., o per mėnesį kainoms sumažėjus 0,1 proc., „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis defliaciją sieja su sezoniškumu.  „Vasarą būtent šiuo metu mes matėme mėnesinę defliaciją, per mėnesį kainos šiek tiek sumažėjo, bet tai visuomet yra toks sezoniškumas dėl pigesnių vaisių, daržovių, dėl tam tikrų kitų prekių išpardavimų“, – ketvirtadienį BNS sakė N. Mačiulis.

Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?  2022 metų vasarą, reaguodamas į link rekordinių aukštumų šuoliuojančią infliaciją, ECB pradėjo didinti bazines palūkanų normas ir per metus pakėlė jas beveik iki rekordinių aukštumų – 4 procentų.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad Lietuvos skolai siekiant vos 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), yra vietos skolintis gynybai ar kitiems svarbiems tikslams. Anot jo, skolinimasis taip pat padėtų mažinti ekonomikos sektoriaus lėtėjimo pasekmes. „Ypač dabar, kai yra tiek galimybių investuoti ir į krašto apsaugą, energetikos infrastruktūrą ir tą pačią pramonę. Tai turint omenyje, kad Lietuvos BVP ir skolos santykis yra 40 proc., o Europos yra 100 proc.

Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir  pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).   „Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildomų 100 mln. eurų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvai, kuri užsienio atvykėliams jau tapo patrauklia valstybe, reikėtų atidžiau stebėti, kokie trečiųjų šalių piliečiai atvyksta dirbti į šalį,  Anot jo, imigrantai iš trečiųjų dažnai atvyksta su fiktyviomis darbo sutartimis, be to, tarp jų yra per mažai aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Lietuvai turint mažiausią skolą Europos Sąjungoje, valdžia neturėtų bijoti skolintis gynybos finansavimui, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Jeigu mes kalbame apie tai, kad mums reikia čia ir dabar, sutarus jau, kad yra kažkokios priemonės, kurių pagalba galėtume labai padidinti Lietuvos saugumą, tai skolinimasis turbūt yra vienas iš geriausių instrumentų“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Nerijus Mačiulis.

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad vien tik pelno mokesčio padidinimas nesukurtų tvaraus finansavimo šaltinio gynybos poreikiams. Anot jo, šio mokesčio pajamos yra nestabilios ir gali smarkiai sumažėti. „Kai kurios politinės partijos siūlo labiau didinti pelno mokestį, kas yra populiari idėja tarp kai kurių rinkėjų. Bet pajamos iš pelno mokesčio yra labai nestabilios. Ypač kai yra sunkesnis ciklas verslui, gali nelikti pelno.

Šį pavasarį švenčiame du jubiliejus – lygiai prieš 20 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare. Ką pavyko pasiekti per šiuos du dešimtmečius, kaip šis progresas atrodo kitų šalių kontekste ir ko galima tikėtis ateityje? Pirmoje dalyje apžvelkime gal ne tai kas svarbiausia, bet tai, ką lengviausia pamatuoti – pinigus. Stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui (atsižvelgus į kainų skirtumus) nesiekė 50 proc. ES vidurkio. Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Šiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Dėl sumažėjusios paklausos ir neigiamo poveikio dėl palūkanų normų, privačiame sektoriuje prognozuojamas kuklesnis augimas. „Daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla ir šiais metais jie kyla sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Rusijai vykdant brutalų karą Ukrainoje ir Lietuvos pašonėje žvanginat ginklais, mūsų politikos elitas ėmė galvoti, iš kur paimti pinigų būtinam šalies gynybos stiprinimui.

 „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos pramonės apimtys per 2023 m. susitraukė 5 proc., bendri gamybos mastai, lyginant su dešimtmečio pradžia, yra 30 proc. didesni. Taip pat, anot jo, toks gamybos susitraukimas nėra pastebimas tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi pasibaigus pandemijai vartotojai pereina prie paslaugų vartojimo. „Lietuva išsiskyrė gerąją prasme. Mūsų bendrasis vidaus produktas nuo dešimtmečio pradžios yra įšaugęs smarkiausiai.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Paslaugos šiemet ir toliau brangs, tiesa, perpus lėčiau nei pernai – 7 procentais. O aukštos maisto kainos, anot „Swedbank“, išlieka problema – jei kažkiek ir kris, tai labai nežymiai. Ekonomistai mano, kad kainas lentynose lems ir žmonių vartojimas – jeigu prekybininkai jaus, kad žmonės taupo, kainas turės nuleisti. Visgi tendencijos priešingos – vartojimas atsigauna, o perkamoji galia sugrįžo į priešinfliacinį lygį. Tad į šiuos metus ekonomistai žvelgia optimistiškai.

Siekdamas šalies vadovo posto Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuvoje būtų sukurta gerovės valstybė. Pasak antros kadencijos sieksiančio dabartinio prezidento pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius Lietuva jau lenkia Italiją ir Ispaniją.  Esą dabar yra laikas šias šalis aplenkti ir pagal darbuotojų atlyginimus. O jie yra dvigubai mažesni nei ES vidurkis ar Pietų šalyse. Viešėdamas Raseiniuose apie tai jis kalbėjo TV3 žinioms.

Augant gyventojų pajamoms, mažėjant palūkanoms ir nekylant nekilnojamo turto (NT) kainoms šių metų pabaigoje būstą turėtų įpirkti daugelis vidutines pajamas gaunančių gyventojų, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  „Prie labai tikėtino scenarijaus, kad ir toliau maždaug 8,5 proc.