Europos centrinis bankas ėmėsi skatinimo priemonių – pigindamas skolinimą sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių žemumų – 0,75 procento.
Tokio žingsnio – 0,25 proc. punkto sumažinimo – tikėjosi daugiau nei du trečdaliai „Dow Jones Newswires“ apklausti analitikai.
Tai pirmasis palūkanų normos sumažinimas nuo gruodžio mėnesio. Taip pat ECB sumažino vienos nakties indėlių ir skolinimo palūkanas atitinkamai iki 0 ir 1,5 procento. Taip ECB skatina bankus skolinti perteklines lėšas, o ne laikyti ECB.
Poveikis tik teigiamas
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šis ECB sprendimas Lietuvai turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį: gerins vartotojų lūkesčius, skatins bankus kredituoti, be to, mažins ne tik naujų paskolų palūkanas, bet ir jau paimtų paskolų aptarnavimo išlaidas.
„Dėl to turėtų mažėti tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, nes vis dar didžioji dalis Lietuvos gyventojų turi pasiėmę paskolas su kintama palūkanų norma, kurios yra susietos su EURIBOR. Tarpbankinės palūkanų normos VILIBOR taip pat yra artimai susiję su EURIBOR, tad tikėtina, kad ir jos sumažės, - tvirtina jis. - Turintys paskolas su kintamomis palūkanomis jau netrukus pajaus teigiamą poveikį – sumažės skolos aptarnavimo išlaidos. Naudos bus ir planuojantiems pasiimti naujas paskolas, nes jos pigs.“
Anot N. Mačiulio, pastaruoju metu pastebimos vis geresnės gyventojų ir verslo nuotaikos, paskatinsiančios juos skolintis. O ir bankai turės pakankamai lėšų teikti kreditus.
„Lietuvos gyventojai jaučiasi geriau negu dauguma euro zonos gyventojų, verslo lūkesčiai taip pat yra šiek tiek pasitaisę. Nors augant vartotojamųjų paskolų portfeliui, verslo kreditavimo augimas yra nuosaikus, nes verslas nesijaučia gerai dėl euro zonos perspektyvų ir nėra linkęs investuoti į gamybinių pajėgumų plėtrą.„, - aiškina „Swedbank“ vyrsiausiasis ekonomistas.
Išjudins bankus
Jis taip pat neatmeta galimybės, jog ECB ateityje sumažins bazinę palūkanų normą iki 0,5 proc.
„Jei šis sprendimas paskatins euro zonos bankus aktyviau skolinti, padidės gyventojų ir įmonių kreditavimas, aišku, didės ir Lietuvos eksporto galimbės į šį regioną, - teigia N. Mačiulis. – Turbūt dar svarbiau yra sumažinta ECB laikomų indėlių palūkanų norma, nes dabar komerciniai bankai, laikydami indėlius ECB visiškai, negauna jokių palūkanų ir jiems tai yra nepalanku, bet šis sprendimas bando paskatinti euro zonos bankus aktyviau kredituoti gyventojus ir verslą. Šiuo metu ECB komerciniai banko laiko 800 mlrd. eurų indėlių – tai didžiulė suma, beveik tokia pati, kokią paskolino ECB ilgalaikėmis likvidumo paskolomis šių metų pradžioje. Žinoma, ECB yra nepatenkintas, kad tos lėšos laikomos kaip likvidumo, mokumo garantas, o ne nukreipiamos į euro zonos gyventojų ir verslų kreditavimą.“
Šiuo sumažinimu apsidžiaugs pietinės Europos bankai, kurie iš ECB yra pasiėmę daug paskolų. Palūkanų normos apkarpymas reiškia, kad trijų metų 1 trln. vertės paskolos palūkanos sumažės apie 2,5 mlrd. eurų.
„Šioje stadijoje toks rezultatatas tikriausiai yra labiausiai priimtinas ECB, - „Reuters“ sakė „Nomura“ ekonomistas Jensas Sondergaardas. – Manau didžiausias klausimas, ar tai buvo „vienbalsis palūkanų normos sprendimas“, ar kai kai kurios narės norėjo, kad niekas nesikeistų?“
„Bazinė palūkanų norma šiuo metu nėra svarbi, tačiau vienos nakties indėlių palūkanų sumažinimas iki nulio – tai neištirta ECB teritorija , -sakė „Bloomberg“ Jamesas Nixonas iš „Societe Generale“. – Pinigų rinkos paskatinimas išsprendžia kai kurias finansavimo problemas, su kuriomis susiduria bankai. Tai gali leisti bankams skolinti ekonomikai.“