ecb

Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos šalių vyriausybės turėtų įgyvendinti planus, kaip sumažinti valstybės deficitą ir valdyti savo skolas. Europos Sąjungos išlaidų taisyklių įgyvendinimas „visapusiškai, skaidriai ir nedelsiant padės vyriausybėms sumažinti biudžeto deficito ir skolų santykį“, sakė Ch. Lagarde. – Dabar vyriausybės turėtų ryžtingai pradėti įgyvendinti savo vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį atnaujino prieš tris mėnesius skelbtas euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos šiame 20-ies valstybių bloke prognozes. Eurosistemos ekspertų naujaisiais vertinimais, euro zonos ūkio prieaugis šiais metais sieks 0,8 proc. ir bus kuklesnis už anksčiau prognozuotus 0,9 procento. Prognozė 2025 metams apkarpyta nuo 1,4 proc. iki 1,3 proc., o 2026-iesiems – nuo 1,6 proc. iki 1,5 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą. Pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų – naudojimosi indėlių galimybe palūkanų norma – sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc. Pakeitimas įsigalios rugsėjo 18-ąją.

Naujausiems infliacijos duomenims sustiprinus lūkesčius, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjo 12-ąją vyksiančiame posėdyje sumažins palūkanų normas, o tai, kaip yra minėję pinigų politikos formuotojai, yra tikėtina, euro kursas penktadienį smuko kiek žemiau 1,108 JAV dolerio kartelės, priartėjęs prie žemiausio per dvi savaites lygio, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pritarė, kad naująja „Citadele“ banko generaline direktore ir valdybos pirmininke taptų Rūta Ežerskienė. R. Ežerskienė, iki šiol ėjusi „Citadele“ banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės Baltijos šalyse vadovės pareigas, turi sukaupusi strateginio vadovavimo, į klientus orientuotų sprendimų kūrimo Baltijos šalyse patirtį.  „Dėkoju už stiprų pasitikėjimą, suteikiant man galimybę eiti šias pareigas.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde per spaudos konferenciją ketvirtadienį atsisakė įsipareigoti dėl galimo palūkanų normos mažinimo rugsėjo mėnesį, pareikšdama, kad kito pinigų politikos posėdžio scenarijus lieka „labai atviras“ ir priklausys nuo naujausių duomenų. ECB valdančioji taryba neturi „jokio išankstinio nustatyto dėl palūkanų normų kurso“, pabrėžė Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, per liepos mėnesio pinigų politikos svarstymo posėdį, bazinių palūkanų nepakeitė. Sprendimas, priimtas po pirmo nuo 2016-ųjų jų apkarpymo ketvirčiu procentinio punkto birželio pradžioje, pateisino prognozes rinkose. Refinansavimo palūkanų norma lieka 4,25 proc., indėlių palūkanų norma – 3,75 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,5 proc. dydžio.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ apskundė teismui Europos Centrinio Banko įpareigojantį sprendimą mažinti veiklą Rusijoje, rašo britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis Italijos banko pareiškimais. Antrą pagal dydį iš Vakarų bankų kapitalą Rusijoje turintis „UniCredit“ buvo vienas iš kelių euro zonos kreditavimo įstaigų, gegužę gavusių ECB oficialų laišką, kuriuo pareikalauta spartinti lėšų išvedimą iš Rusijos.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų apkarpius palūkanų normas ir pradėjus mažinti rekordiškai dideles skolinimosi kainas, euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė, kad būsimo palūkanų normų mažinimo laikas ir greitis yra „labai neaiškūs“. „Labai neaišku, kokiu greičiu keliausime ir kiek laiko tai užtruks“, – sakė ji spaudos konferencijoje ir pridūrė, kad „šiame kelyje bus nelygumų“. Nors infliacija sumažėjo, Ch.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažinus palūkanų normas 0,25 proc. punktais, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad atnaujintos ECB prognozės rodo, jog tikėtina, kad palūkanos bus mažinamos ir toliau.  Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistės Eglės Stonkutės teigimu, pramonė į pradėtą palūkanų mažinimą žvelgia su atsargiu optimizmu, nors skolinimasis verslui vis dar išliks brangus.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino euro zonos ekonomikos augimo 2024 metais prognozę nuo 0,6 iki 0,9 proc., bet kartu numatė, kad kitais metais bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas bus kiek lėtesnis negu tikėtasi anksčiau. Dabar numatoma, kad 2025 metais euro zonos BVP padidės 1,4 proc., o ne 1,5 proc., kaip buvo prognozuota kovą. 2026 metais euro zonos ūkio prieaugis turėtų siekti 1,6 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normas, apkarpęs rekordiškai dideles skolinimosi kainas, tačiau pateikė nedaug užuominų apie kitą savo pinigų politikos žingsnį ir įspėjo apie tebesitęsiantį infliacinį spaudimą. Visos trys pagrindinės ECB palūkanų normos buvo sumažintos 25 baziniais punktais.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip tikimasi, pradės mažinti rekordiškai dideles palūkanų normas – pirmą kartą per beveik penkerius metus, tačiau nepastovi infliacija reiškia, kad tolesnės normų mažinimo perspektyvos yra neaiškios. Po precedento neturinčios euro zonos palūkanų normų didinimo serijos, kuri buvo pradėta 2022 metų viduryje siekiant pažaboti sparčiai kylančias energijos ir maisto produktų kainas, infliacija pamažu mažėja ir artėja prie ECB nustatyto 2 proc. tikslo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Anot jos, per šiuos metus palūkanų normos gali mažėti bent keletą kartų. „Kiek esame girdėję iš monetarinės politikos formuotojų, absoliuti dauguma kalba apie tai, kad Europos Centrinis Bankas pradės birželį mažinti palūkanų normas.

Infliacija Vokietijoje gegužės mėnesį ūgtelėjo, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, tačiau analitikai tikina, kad priaugį lėmė vienkartiniai veiksniai ir tai nesutrukdys Europos centriniam bankui (ECB) pradėti mažinti palūkanų normas. Remiantis preliminariais federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ skaičiavimais, vartotojų kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 2,4 proc.

Infliacija euro zonoje nepaliaujamai lėtėja, tad atėjo laikas pradėti bazinių palūkanų mažinimą, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas. „Infliacija nepaliaujamai artėja prie 2 proc. tikslo, todėl birželį būtų metas sušvelninti pinigų politiką, pradėti mažinti bazines palūkanas“, – teigiama O. Rehno pareiškime, paskelbtame Suomijos centrinio banko svetainėje.

Sulėtėjus nekilnojamo turto (NT) rinkai bei Europos Centriniam Bankui (ECB) vis dar nemažinant palūkanų normų, naujų namų ieškantiems pirkėjams atsirado nauja, tačiau laikina galimybė sutaupyti, sako ekspertė, NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė. „Šiuo metu paskolas gauti bandantieji jau pastebėjo pokyčius bankų veikloje, apie juos mums pasakoja ir klientai. EURIBOR vis dar nemažėjant, bankai ėmė mažinti savo palūkanų normas.

Tikimasi, kad dėl mažėjančios infliacijos Europos centrinis bankas (ECB) šį ketvirtadienį paskutinį kartą paliks palūkanas nepakeistas ir padės pamatus pirmam normų sumažinimui birželį. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija savo pagrindinių palūkanų nekeičia nuo 2023 m. spalio. Iki tol ECB vykdė beprecedentę normų didinimo kampaniją, kad galėtų sutramdyti aukštą infliaciją.

Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra vis labiau užtikrinti, kad infliacija pasieks 2 proc. tikslą, tačiau įžvelgia poreikį apsišarvuoti kantrybe, nors ir sutaria, jog palūkanų apkarpymo perspektyva stiprėja, ketvirtadienį parodė kovo 6-7 dienomis vykusio posėdžio protokolas. „Nariai išreiškė didesnį užtikrintumą, kad infliacija tvariai ir laiku pasieks 2 proc. infliacijos tikslą, – parodė protokolas.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo apie riziką, kad palūkanų normos gali būti sumažintos „per vėlai“, ir dar kartą patvirtino galimybę, kad skolinimosi išlaidos pirmą kartą bus sumažintos birželio mėnesį. ECB nuo spalio mėnesio išlaikė stabilias palūkanų normas po beprecedentės jų didinimo serijos, kuria buvo siekiama sutramdyti sparčiai augančią infliaciją.

 „Labai tikėtina“, kad Europos centrinis bankas palūkanas sumažins pavasarį, penktadienį pasakė vienas iš ECB valdytojų tarybos narių, pakurstydamas rinkos lūkesčius, kad palūkanos gali būti sumažintos iki birželio. Prancūzijos centrinio banko valdytojo Francois Villeroy'jaus de Galhau komentarai pasirodė dieną po to, kai ECB jau ketvirto posėdžio iš eilės metu nusprendė palūkanų nekeisti.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą bei pasibaigus COVID-19 pandemijai, infliacija, atrodo, didėjo žaibo greičiu: brango ne vien nekilnojamasis turtas, bet ir elementariausi maisto produktai. Tačiau 2024 m., panašu, bus atokvėpis visai Europai – Lietuvoje infliacija yra viena iš mažiausių ir nesiekia 2 proc. Portalas „EuroNews“ skelbia, kad 2024 m. sausio mėnesio duomenimis, metinė infliacija ES svyravo nuo 0,9 proc. iki 7,3  proc.

Europos centrinis bankas (ECB) dar nėra „pakankamai įsitikinęs“ pažanga mažinant infliaciją, ketvirtadienį pareiškė šios institucijos vadovė Christine Lagarde. Toks jos komentaras nuskambėjo po to, kai ECB Valdančioji taryba nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. „Darome pažangą siekdami infliacijos tikslo... bet nesame pakankamai įsitikinę“, – spaudos konferencijoje sakė Ch.

Bulgarija turi realias galimybes 2025 metais prisijungti prie euro zonos, nes pajėgs įvykdyti visas narystės sąlygas, pareiškė Bulgarijos finansų ministras Asenas Vasilevas. „Visos prognozės – tiek Europos Komisijos, tiek ir Europos Centrinio Banko – rodo, kad paskutinis mūsų neįvykdytas kriterijus – infliacija – bus pasiektas šiais metais, o tai atvers duris narystei kitąmet“, – ministrą cituoja Bulgarijos žiniasklaida.

Europos Sąjunga privalo sparčiai sukurti būdus plataus masto investicijoms, kad rastų savo vietą dramatiškai besikeičiančioje pasaulio tvarkoje, pareiškė buvęs Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininkas, Italijos ekspremjeras Mario Draghi. „Per pastaruosius kelerius metus pasaulio ekonominėje tvarkoje įvyko daug esminių permainų.

Europos Centrinis Bankas pareiškė, kad diskutuoti apie bazinių palūkanų mažinimą kol kas per anksti, nepaisant pastaruoju metu silpstančio infliacinio spaudimo euro zonoje, matyti iš pastarojo ECB tarybos posėdžio protokolo, skelbia „Trading Economics“. Pinigų politikos formuotojai perspėjo, kad toks žingsnis gali būti per ankstyvas ir gali trukdyti arba atitolinti infliacijos grįžimą prie siektino tikslo.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pranešė, kad dėl palūkanų normų pakėlimų serijos 2023 m. pirmą kartą per beveik du dešimtmečius patyrė nuostolių, o greito grįžimo į pelningumo trajektoriją nesitikima. Ši Frankfurte įsikūrusi institucija pernai neteko 1,3 mlrd. eurų. Praradimai būtų buvę kur kas didesni, jei ECB nebūtų panaudojęs praeityje atidėtų 6,6 mlrd. eurų, skirtų padengti nuostolius.

Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos formuotojai sutaria, kad kitas pokytis palūkanų srityje bus normų sumažinimas. Tai antradienį pareiškė ECB vadovė Christine Lagarde. Ch. Lagarde televizijos kanalui „CNN International“ sakė, kad plačiai sutariama, jog „jei turėsime pasirinkimą arba kelti, arba mažinti“, kitas ECB žingsnis bus „sumažinimas“. „Gali būti pauzė, pauzė, pauzė ir dar kartą pauzė, bet kitas žingsnis bus žemyn“, – pridūrė ji.

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) balandžio arba gegužės mėnesį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, metų pabaigoje bazinės palūkanos turėtų sumažėti iki 2,5 proc. „Centriniai bankai labiau žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį darydami savo sprendimus, nes jie laukia duomenų, kada galės pagrįsti savo sprendimus, bet tai galbūt jiems pakiša koją, nes jie dažniausiai vėluoja.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad šiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas. Tačiau, pasak jo, kad tai įvyktų kovo mėnesį tikimybė maža. „Kuo gilyn mes einame į 2024 m., tuo palūkanų normų pokytis yra labiau tikėtinas. Kalbu tikimybėmis ir manau, kad tai pakankamai aišku. Tas pokytis ko gero nebus tiesinis.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos sutrikimai Raudonojoje jūroje gali dar kartą išauginti infliaciją euro zonoje, ketvirtadienį perspėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5, 4,75 ir 4 proc. Kaip nurodoma banko pranešime, gaunama informacija iš esmės patvirtino jo ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą.

Prognozuojama, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį įvyksiančiame pirmajame šių metų posėdyje pinigų politikos klausimams aptarti euro zonoje šiuo metu galiojančios rekordiškai aukštos palūkanų normos euro zonoje keisti neturėtų. Frankfurte įsikūręs centrinis bankas savo sprendimą paskelbs 14:15 val. (13.15 val. Grinvičo laiku). Ilgai trukusi ECB nulinių ir neigiamų palūkanų era baigėsi 2022 m. liepą.

Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde darbą kritikuoja banko profesinė sąjunga – Tarptautinė ir Europos viešųjų paslaugų organizacija (IPSO). Apklausa, atlikta įpusėjus jos aštuonerių metų kadencijai, parodė, kad nedidelė dauguma darbuotojų jos vadovavimą įvertino kaip „prastą“ arba „labai prastą“, o beveik trys ketvirtadaliai išreiškė nepasitenkinimą jos vadovavimo stiliumi ir įvertino jį kaip „autokratinį“. Apklausoje, kurioje dalyvavo 1 159 žmonės, taip pat buvo atskleistas ...

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, Europos centrinio banko (ECB) Valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, kad investuotojai puoselėja pernelyg dideles viltis, jog palūkanų normos galėtų būti sumažintos artimiausiu metu. Nors skolinimosi išlaidų sumažinimo tikimybė metams bėgant didėja, palūkanų normos galėtų būti apkarpytos tik apytikriai vasarą, interviu „Bloomberg“ tvirtino G. Šimkus. Rinkos pirmo sumažinimo šiuo metu tikisi pavasarį.

Remiantis „Bloomberg“ ekonomistų apklausa, Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB) šiais metais gali sumažinti palūkanų normas keturis keturis sykius. Tam įtakos turi daug sparčiau, nei tikėtasi mažėjanti infliacija. Tikimasi, kad palūkanų normos bus pradėtos mažinti birželį, po 25 bazinius punktus, o rugsėjį, spalį ir gruodį palūkanų norma bus sumažinta iki 3 proc. Tai yra vienu žingsniu daugiau, nei tikėtasi praėjusio mėnesio apklausoje.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje spalį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, padidėjo 0,6 proc. – prieaugis kukliausias nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) antradienį paskelbti duomenys.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ ir Šiaulių banko sandoris sujungiant įmonių mažmeninius verslus bus užbaigtas lapkričio 30 dieną.  Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę leido „Invaldai INVL“ įsigyti 10–20 proc. Šiaulių banko akcijų – tai buvo paskutinis iš būtinų priežiūros institucijų leidimų.

Europos Centrinio Banko trečiadienį paskelbtoje naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje teigiama, kad euro zonos bankų balansai rodo „ankstyvuosius streso požymius“ pirmiausia dėl didėjančios blogų paskolų dalies bei vėluojančių mokėjimų, taip pat dėl geopolitinės įtampos. Reguliavimo institucija paragino bankus didinti atidėjimas galimiems nuostoliams dėl kreditavimo padengti ir įspėjo, jog silpstantis skolinimasis ir didėjanti to kaina gali atsiliepti pelnui.

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde, pasisakydama antradienį Vokietijos sostinėje vykusiame renginyje, pabrėžė, jog „skelbti pergalę“ prieš infliaciją dar ne laikas, ir įspėjo, kad prireikus euro zonos pinigų politikos formuotojai gali vėl imtis atitinkamų veiksmų. Per pastarąjį ECB tarybos posėdį spalio pabaigoje nuspręsta skelbti pertrauką agresyviausiame nuo euro įvedimo pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės.

Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas 2024 metais bazines palūkanas mažins mažiausiai tris kartus, o pirmas jų apkarpymas veikiausiai įvyks birželio mėnesį, prognozuoja „Financial Times“ kalbinti analitikai.

Europos centriniam bankui 10-tą kartą iš eilės padidinus palūkanų normas ir stipriai išaugus žmonių įmokoms už būsto paskolas, Latvijos valdžia užsimojo padėti savo gyventojams: šalies parlamentas Finansų ministerijai paskyrė parengti projektą, įpareigosiantį šalies bankus dvejus metus perpus sumažinti savo maržų dalį paskolų kainoje. Lietuvos valdžia, finansų įstaigos ir ekonomistai Latvijos pavyzdį kritikuoja.

Europos Centrinis Bankas (ECB) gali pradėti mažinti bazines palūkanas vėliau nei po „poros ketvirčių“, penktadienį per „Financial Times“ organizuotą renginį pareiškė reguliavimo institucijos vadovė Christine Lagarde. Ji įspėjo, kad spartus pastaruoju metu infliacijos euro zonoje lėtėjimas neturėtų būti laikomas savaime suprantamu reiškiniu, o jos atsigavimas neatmestinas. Ch. Lagarde pabrėžė, jog metų infliacija euro zonoje smuks iki 2 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį pareiškė, kad ECB „labai atidžiai stebi Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ konflikto keliamą ekonominę riziką“. „Stebime padėtį, labai atidžiai stebime galimas ekonomines pasekmes – tiesioginį ar netiesioginį poveikį energijos kainoms arba pasitikėjimo lygį, kurį ekonominiai subjektai ir toliau demonstruos“, – sakė ji, kalbėdama apie krizę Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą po 15-kos mėnesių nepadidinus bazinių palūkanų normos, kai kurie Lietuvos ekonomistai sako, kad ši kova su infliacija baigiasi – ECB jau kitų metų viduryje turėtų pradėti mažinti palūkanas, o tokią taktiką galėtų keisti nebent dideli netikėtumai. Visgi kai kurie ekspertai ECB žingsnį vertina atsargiau.

 Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė skelbti pertrauką agresyviausiame  savo istorijoje pinigų politikos griežtinimo cikle, per kurį bazinės palūkanos buvo keliamos 10 kartų iš eilės. Sprendimas atitiko daugumos analitikų lūkesčius. Refinansavimo palūkanų norma palikta aukščiausiame nuo 2001-ųjų lygyje – 4,5 procento. Indėlių palūkanų norma lieka 4,0 proc., o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – 4,75 proc. dydžio.