bankai

Lietuvoje atlyginimai auga per greitai, sako ekonomistai. Anot jų, jei tempas nesumažės, ateityje gali padidėti nedarbas bei bankrotų. Lietuvos verslininkai gali prarasti savo konkurencingumą ir sulaukti Estijos likimo, kuri šiuo metu bando kapanotis iš ekonominio sunkmečio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Pakruojyje parketo gamybos verslas veikia beveik 3 dešimtmečius. Tik 10 procentų ten pagaminamo parketo lieka Lietuvoje, visa kita keliauja į Skandinavijos šalis.

Net ir naudojantis tokiomis kasdienėmis paslaugomis, kaip pinigų išgryninimas ar jų įnešimas, reikia likti budriems, kadangi galite suklysti ne tik jūs, bet ir bankomatas. Pvz., uteniškė Santa socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad, jai dedant į bankomatą 5 tūkst. eurų, šis užskaitė tik 4 tūkst. eurų. Ji teiravosi, ką tokiu atveju daryti ir kaip įrodyti, kad tikrai įdėjo tūkstančiu eurų daugiau, kurių sąskaitoje nėra iki šiol.

Parduotuvės savitarnos kasoje radę kito pirkėjo paliktą grąžą ar bankomate pamirštus išgrynintus pinigus, nedžiūgaukite. Pasidavę pagundai kišenę papildyti svetimu turtu, galite sulaukti policijos dėmesio. Į laikraščio „Rinkos aikštė“ redakciją paskambino savo istorija pasidalinti panorusi skaitytoja Virga. Senjorė, apsipirkinėdama viename iš Kėdainių prekybos centrų, tapo garbingo poelgio liudininke.

Mitų netrūksta jokioje gyvenimo srityje. Bankininkystė – ne išimtis. Šių metų liepos mėnesį LR Finansų ministerijai kartu su Lietuvos banku (LB) pateikus naują būsto paskolų refinansavimo projektą, atsigavo ir populiariausi mitai, susiję su šia sritimi, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis šiais mitais, refinansuoti būsto paskolą yra brangu, ilgai užtrunka ir apskritai nėra prasmės to daryti. Bankų sektoriaus atstovai siūlo vengti skubotų išvadų ir vadovautis faktais.

Lietuvos politinės partijos susidūrė su problema – komerciniai bankai nenori teikti paskolų, kurių politikams prireikia prieš rinkimus. Tai komercinių bankų kerštas, svarsto kai kurios partijos paaiškėjus, kad nė vienai to prašiusiai parlamentinei partijai, bankai paskolų neišdavė, nors anksčiau dėl to problemų esą nekildavo. Dalis politikų mano, kad bankai susitarė politikus šitaip pamokyti už įvestą solidarumo mokestį ir netgi tai vadina karteliniu susitarimu.

Deja, bet Lietuvoje vis pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai šeimos nariams ar kitiems artimiems asmenims patiki savo banko korteles: leidžia išgryninti pinigus ar jomis atsiskaityti, nes patys to padaryti negali ar nemoka. Vis tik taip elgtis bankai griežtai draudžia, mat tai gali sukelti nemalonumų tiek kortelės savininkui, tiek asmeniui, kuriam buvo leista ta kortele pasinaudoti.

Gavus palikimą ar dovaną pinigais, bankas gali paprašyti pasiaiškinti ir pateikti dokumentus apie pinigų kilmę. Bankų atstovai tikina, kad tokiu būdu siekia apsaugoti klientus. Tačiau gyventojai piktinasi, per didele kontrole. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė pasakojo, kad neseniai iš močiutės paveldėjo 10 tūkst. eurų. „Kai visi palikimo dokumentai buvo sutvarkyti, iš močiutės sąskaitos šie pinigai buvo pervesti į mano sąskaitą. Tačiau iš karto palikimu džiaugtis negalėjau.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 260,3 mln. eurų grynojo pelno – 1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai jis siekė 258,4 mln. eurų. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, antradienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Už šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sumokėtas solidarumo įnašas, preliminariais duomenimis, siekė apie 83 mln. eurų. Numatoma, kad už visus 2024 metus jis gali sudaryti apie 240 mln. eurų.

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Gyventojams, ilgiau užtrukusiems prie bankomato, gali tekti ilgokai verstis be savo pinigų. Taip gali nutikti, nes bankas klientams duoda apie 30 sekundžių, per kurias būtina pasiimti pinigus. Kitaip bankomatas juos įtraukia atgal. Bankai tikina, kad pinigus grąžina, tačiau prieš tai gyventojai turi parašyti prašymą. O jo svarstymas gali trukti ir ilgiau nei savaitę. Pinigų bankomate nebuvo Panašioje situacijoje atsidūrė portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Romas.

Atostogas užsienyje gali apkartinti pamesta ar užblokuota banko kortelė. Bankų atstovai pažymi, kad keliautojų korteles blokuoja, norėdami juos apsaugoti. Taigi, ką daryti tokiais atvejais ir kaip užsienyje nelikti be pinigų? Nepaisant kortelės blokavimų, bankų atstovai tikina, kad klientams nebūtina jų įspėti prieš keliones.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komitete vyks svarstymas dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektų. Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė BFK pirmininkas Mindaugas Lingė, bus bandoma iš šiuo metu Seimui pateiktų 3 įstatymo projektų sukonstruoti vieną modelį. „Yra 3 pateikti projektai, tai mes planuojame juos apjungti ir svarstyti kaip vieną modelį. Ir tikiuosi, kad rasime konsensusą.

Lietuvoje veikiančių bankų skyrių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Uždaryti skyrius bankus skatina mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, mažas lankomumas, skaitmeninių paslaugų populiarėjimas. Vis dėlto reikšmingai daliai klientų, tarp kurių yra ir socialiai labiausiai pažeidžiamų, bankų skyriai išlieka labai svarbiomis paslaugas teikiančiomis įstaigomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Finansų ministerijos parengtam Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydinčiajam įstatymo projektui, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. Už projektą po svarstymo balsavo 110, susilaikė 4, prieš nebuvo nei vienas parlamentaras. Seimas dėl įstatymų pokyčių dar turės balsuoti priėmimo stadijoje.

Dalis žmonių į pinigų pervedimus žiūri atsakingai ir, baimindamiesi nesusipratimų, paskirtyje įrašo reikiamą žodį, pavadinimą ar kodą. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet žmonės juokauja ar net prie teismo įpareigotų mokėjimų žmonės nepamiršta savo principų ar ego. Specialistai įspėja, kada dėl to pervedimas gali būti sustabdytas ar net grėsti teisinė atsakomybė.

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė pareiškė, kad šalies bankai turi labiau prisidėti prie valstybės poreikių negu kitas verslas. Jos teigimu, kompensuodami išlaidas solidarumo mokesčiui jie didina paslaugų įkainius ir taip demonstruoja didelę socialinę neatsakomybę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepritarsianti nei vienam iš įstatymo projektų, siūlančių pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, už mokestį „viena ar kita forma“ susimoka vartotojai. „Išliksiu nuosekli ir nepalaikysiu bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, nei vieno iš trijų siūlomų projektų. Visos priežastys, kurios buvo praėjusiais metais, jos tik dar labiau sustiprėjo.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar dar vieneriems metams kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. Finansų ministerija siūlo prašyti Seimo jos parengtas tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas svarstyti skubos tvarka.  Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar dar vieneriems metams kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. Finansų ministerija siūlo prašyti Seimo jos parengtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas svarstyti skubos tvarka.  Siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. Jo tikimasi surinkti apie 60 mln. eurų.

Finansų ministerijai siūlant papildomam gynybos finansavimui padidinti pelno mokesčio tarifą, dėl ko daliai bankų jis didėtų iki 21 proc., Lietuvos bankų asociacija (LBA) ragina atsisakyti idėjos dar metams pratęsti solidarumo įnašo galiojimą. „Siūloma tvarka yra neproporcinga, joje vėl atsispindi dvigubas kredito įstaigų apmokestinimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako laukusi kritikos dėl siūlymo pratęsti bankų solidarumo įnašą, nes liberaliojo flango koalicijos partneriai išlaiko savo prieš tai buvusias pozicijas. Tačiau, jos nuomone, pasiūlymas yra tikslingas ir leistų laikinai „uždengti laikotarpį“ iki pelno mokesčio padidinimo faktinio poveikio.

Finansų ministerijai siūlant metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą kaip papildomų lėšų gynybai šaltinį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad valdžia laužo pažadą, kad pernai įvestas mokestis bus laikinas.  „Tai griauna investuotojų pasitikėjimą ir investicinė aplinka Lietuvoje tampa neprognozuojama. Vis tik buvo pažadas įstatymų rengėjų, sprendėjų, ir tas pažadas yra laužomas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Seimo opozicijai siūlant neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tai reikštų naują mokestį bankams.  „Matosi, kad vienintelis (bankų – BNS) sektorius yra apmokestinamas ir ne vieną kartą.

Dažnas gyventojas turi atsidaręs sąskaitas keliuose bankuose. Tačiau ne visomis vienodai dažnai naudojasi. Bankai įspėjo, kada gali uždaryti savo klientų banko sąskaitas ir paaiškino, ką daryti, kad nesikauptų jų administravimo mokesčiai.

Neseniai kai kurie komerciniai bankai savo klientams pranešė, kad didina paslaugų įkainius. Kai kuriems gyventojams mėnesiniai planai brango – dvigubai. Pasipiktinę klientai ėmė svarstyti apie galimybę savo sąskaitas perkelti į kitus bankus, kur įkainiai mažesni. Bankai tvirtina, kad klientai tokią galimybę turi, tačiau nemato priežasčių, kodėl esami klientai turėtų išeiti kitur.

Politikai vis labiau nusiteikę ir toliau įpareigoti kone milijardą eurų pelno pernai uždirbusius komercinius bankus dalį viršpelnių skirti gynybos biudžetui. Krašto apsaugos ministro teigimu, iš bankų jau surinkti daugiau nei 200 milijonų eurų ženkliai pasitarnavo pasirengimui priimti Vokietijos brigadą, tad vadinamąjį solidarumo įnašą esą reikėtų pratęsti dar metams.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad bankų solidarumo mokesčio pratesimas neribotam laikui būtų netinkamas žingsnis. Bet, anot jos, būtų galima diskutuoti dėl apmokestinimo pratęsimo vieniems metams, jei šios lėšos būtų skirtos tik gynybai. „Kritiškai vertinu pasiūlymą šį laikiną mokestį priimti amžinai, kaip siūloma dabar Seime“, – Eltai penktadienį teigė A. Armonaitė. „Dėl kitų metų galima svarstyti.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą.  Ketvirtadienį įregistruotą projektą iniciavusios opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko teigimu, jau surinkta daugiau nei 47 parašų, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos būtų įtrauktos į gegužės 30 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę.

Valdžios koridoriuose į priekį stumiasi idėja, kad bankai, suteikdami žmonėms būsto paskolas, privalėtų pasiūlyti tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas. Dabar tą šalyje veikiantys bankai daro tik spaudžiami, o dažniausiai tokios galimybės nesiūlo. Jei daugiau gyventojų būtų pasirinkę fiksuotas palūkanas, per šią palūkanų krizę tūkstančiai žmonių sutaupytų didžiules sumas.

Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta, rodo kovo mėnesį atliktos sociologinės apklausos. Atsisako grynųjų ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų. „Urbo“ banko užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad kasdien grynuosius naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. respondentų. Tad iš viso net 38 proc., arba beveik 2 iš 3–ų šalies gyventojų grynaisiais atsiskaito ypač dažnai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.  „Turime, pirmiausia, ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – žurnalistams penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.

Vyriausybė penktadienį pritarė, kad finansų įstaigos būtų įpareigotos vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis.

Nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys be visi didieji bankai. Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.  Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta praėjusį penktadienį LRT televizijai sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Nuo 2021 m. vieno namų ūkio mėnesio pajamos Vilniuje augo sparčiausiai tarp Baltijos valstybių sostinių ir padidėjo 919 eurų, rodo „Swedbank“ tyrimas. Su 42 proc. atlyginimų augimu metus vilniečiai pajamomis beveik pasivijo Baltijos šalių lyderį Taliną, o Rygos gyventojai užsidirba mažiausiai iš visų trijų kaimynių. „Namų ūkio pajamos per pastaruosius trejus metus kilo visose šalių sostinėse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias.

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 30 mln. eurų – 10 proc. daugiau (27,3 mln. eurų), pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos augo 12 proc. iki 39,6 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 40 proc. ir siekė 6,5 mln. eurų.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. Pasak jo, LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelną bei į valstybės biudžetą pervedė daugiau nei 14 mln. eurų. „Centriniai bankai patyrė išlaidų, dėl prisiimtų įsipareigojimų, kur buvo taikomos kintamos palūkanų normos.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. Skaičiuojama, kad Ministrų kabineto patvirtinti Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Komerciniai bankai pernai susižėrė beveik milijardą eurų pelno – dvigubai daugiau nei užpernai. Finansų žinovai rėžia – institucijos nepadarė nieko, kad komerciniai bankai žmonėms bent jau nekeltų aptarnavimo mokesčių ir kitų įkainių. Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų.

Pernai uždirbę beveik milijardą eurų grynojo pelno Lietuvos bankai veną po kito regionuose uždaro klientų aptarnavimo skyrius – anot jų, tokį sprendimą priima įvertinę žmonių poreikius.  Tačiau kai kurie parlamentarai ir Lietuvos centrinis bankas (LB) pasigenda jų pastangų surasti klientams patogius aptarnavimo būdus.  Konservatorius Antanas Čepononis piktinasi, kad bankai, uždirbdami milijoninius pelnus, neskiria lėšų skyriams įrengti.

Gyventojams nerimaujant dėl regionuose mažėjančių bankų skyrių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnio jų skaičiaus laikyti neleidžia kaštai ir ekonomika, o judėjimas yra į elektroninių paslaugų kryptį. „Kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje. To nei buvo, nei yra, nei bus. Judėjimas yra į elektronines paslaugas, elektronine bankininkyste.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“. „Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.