Prieš stojant į Europos Sąjungą (ES) būta prognozių, kad Lietuva atsidurs automobilių pramonės milžinų akiratyje.
Deja, praėjus beveik ketveriems metams ryškėja kitokios realybės paveikslas - naujų mašinų gamintojų žvilgsnis mūsų šalies net nekliudė ir, panašu, ilgam laikui nukrypo į Vidurio Europos valstybes.
Praėjusių ketverių metų išvada paprasta - aplenkėme kitas naująsias ES nares pagal emigracijos skaičių ir, nepaisant patogios geografinės padėties, nesugebėjome niekuo sudominti pasaulio pramonės gigantų.
„Tenka pripažinti - pramonės banginių pas mus neatsirado, esame autsaideriai“, - šalies situaciją apibūdina Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.
Anot jo, uostamiesčio LEZ turėjo keletą kontaktų su stambesniais atskirų sričių automobilių pramonės atstovais, „tačiau, be žvalgybinio domėjimosi, toliau nepasistūmėta.“
„Krito bendras Lietuvos investicinis patrauklumas. Priežasčių daug - ir formalios kliūtys, ir nelankstus biurokratinis aparatas, ir žemės klausimai, politinis nestabilumas, galų gale esamos ir būsimos energetinės problemos“, - aiškina P. Vasiliauskas. Anot jo, mūsų šalies konkurencingumas buvo trumpalaikis.
„Kalbant apie investicijas, galioja susisiekiančių indų principas - negali būti didelių skirtumų tarp investavimo sąlygų. Jei, turėdami uostą ir gerą geografinę padėtį, esame patrauklūs logistikos prasme, tačiau negalime pasiūlyti pigesnės darbo jėgos ar energijos, daug dėmesio nesulauksime“, - sako vienas LEZ vadovų.
Nuo 2004-ųjų, kai su naryste ES buvo siejamos didelės viltys, ne vienas ekspertas tikino, kad Lietuva dėl pigios darbo jėgos, nedidelių žaliavos bei energijos resursų kaštų taps patrauklia didiesiems Vakarų gamintojams. Tačiau, pasak P. Vasiliausko, per tuos ketverius metus investicinė aplinka Lietuvoje pasikeitė į blogąją pusę.
„Pigesni žaliavų kaštai - jau praeitis, pigesni energetikos resursai - taip pat. Pagaliau niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje darbo jėga, ypač kvalifikuota, taip pat tapo deficitu“, - teigia jis.
Rekordine emigracija pasaulio pramonės milžinų dėmesio stoką aškina ir Roma Budrienė, „Renault“ koncernui automobilių laidus gaminančios uostamiesčio įmonės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ (YWTL) generalinė direktorė.
„Automobilių pramonė yra labai pulsuojanti ir kintanti, priklausoma nuo sezoniškumo, kuro kainų lygio, bendro pragyvenimo lygio ir t. t. Todėl vienas iš automobilių gamintojų reikalavimų tiekėjams - užtikrinti lankstumą ir greitai bei kokybiškai prisitaikyti prie jų užsakymų kitimo.
Jeigu automobilių pardavimas auga, gamintojas didina gamybą ir to paties reikalauja iš savo tiekėjų. Pavyzdžiui, 2003 metais „Renault Megane“ ir „Renault Scenic“ modelių pardavimai taip sparčiai augo, kad mūsų įmonė per 4 mėnesius priėmė daugiau kaip 1 000 naujų darbuotojų“, - sako R. Budrienė.
Dabar, jos teigimu, YWTL to užtikrinti negali - dėl darbo jėgos trūkumo. „Emigracijos padariniai labai juntami, ypač tose įmonėse, kur specifika reikalauja daug rankų darbo jėgos“, - teigia vadovė.
„Surinkti žmonių įmonei yra pakankamai sudėtinga. Trečdalis jaunimo jau emigravo, geriausi specialistai išgraibstyti kitų. Net Lietuvoje gamyklą įkūrėme Vilniuje, nes nei Kaune, nei Klaipėdoje nebūtume radę tiek darbo jėgos“, - tikina ir Gintaras Milenčius, UAB „Žiemgalos automobiliai“ (ŽA) pardavimų vadovas. Ši įmonė - viena iš dviejų, Lietuvoje surenkančių automobilius.
ŽA pagal sutartį su Baltarusijos Minsko automobilių gamykla (MAZ) Vilniuje gamina šios markės sunkvežimius, o UAB „Automobilių verslo centras“ Rokiškio autogamykloje - Rusijos GAZ krovininius mikroautobusus „GAZelle“ bei „Valdaj“.
Beje, šią gamybą lėmė narystė ES, tačiau Rusijos ir Baltarusijos investicijos į mūsų šalį atėjo dėl kitokių priežasčių, ir Rytų kaimynai Lietuva naudojasi kaip tramplinu į Vakarų Europą.
„Lietuvai įstojus į ES, MAZ sunkvežimiams atsirado 20 procentų muitas. Todėl labiau apsimokėjo čia atidaryti gamyklą ir gamintis sunkvežimius patiems“, - „Vakarų ekspresui“ teigė G. Milenčius.
Vis dėlto vienas svarbiausių veiksnių šių investicijų atėjimui buvo galimybė per Lietuvą pasiekti plačią Vakarų Europos rinką - ŽA gavo generalinę teisę rinkti MAZ markės automobilius bei prekiauti jais visose ES šalyse.
„Sunkvežimius renkame laikydamiesi visų ES standartų. 60 proc. „mazuose“ naudojamų detalių - Vakarų gamintojų, būtent mes, o ne patys baltarusiai, diegiame vakarietiškas inovacijas“, - sako G. Milenčius.
Šiuo metu ŽA plečia pardavimų tinklą Europoje - įkurtas įmonės filialas Varšuvoje (Lenkija), įmonė Rumunijoje, naujas filialas Vengrijos sostinėje Budapešte, veikia atstovai kitose Vidurio Europos šalyse.
Ar įmanoma Lietuvai sudominti Vakarų gamintojus? R. Budrienės receptas paprastas: „Skambės utopiškai, bet reikia stabdyti gyventojų emigraciją, skatinti juos grįžti. Taip pat liberalizuoti darbo jėgos įsivežimą iš kitų šalių, nes šiuo metu egzistuoja pakankamai dideli apribojimai".
„Dar yra vilčių, dar galime įgyti teisę dėti „Made in EU“ antspaudą ant gaminių, o ne tik juos vartoti. Mokslas, informacinės technologijos - tą galime pasiūlyti, ir Lietuvos ekonomika turi į tai atsigręžti. Be to, išnaudoti tranzitinio taško pranašumą“, - teigia P. Vasiliauskas.
Be to, pasak jo, būtų lengviau, jei ateitų bent vienas garsus automobilių gamintojas: „Įprasta, kad vadinamieji ekonominiai klasteriai kuriasi ten, kur jau veikia tam tikros įmonės. Jei, pavyzdžiui, Klaipėdoje įsikurtų vienas automobilių gamintojas, čia sulaukti lydinčiosios pramonės - detalių ar mazgų gamintojų - būtų kur kas paprasčiau.“
Lenkija
2006 m. čia pagaminta apie 700 tūkst. automobilių („Fiat“, „Opel“, „Volkswagen“, „Toyota“, „Isuzu“ markių), jų eksportas vertinamas 16 mln. eurų. Automobilių pramonės srityje veikia 2 250 įmonių, nemažai jų įsikūrusios Katovicų, Vroclavo, Poznanės ir Varšuvos klasteriuose. Padangos, sėdynės, salono apdailos detalės, elektronika, laidai ir stabdžių sistemos gaminamos jau minėtų, taip pat „Mercedes-Benz“, „Porsche“, „Lamborghini“, „Ferrari“, „Rolls-Royce“, BMW, „Honda“, „Volvo“, „Citroen“, „Peugeot“, „Nissan“ markių modeliams. Veikia 7 variklių gamyklos, „Bridgestone“ ir „Michelin“ padangų gamyklos.
Vengrija
2006 m. šalyje pagaminta 188 tūkst. automobilių. Jų gamyba sudaro 14 proc. visos šalies pramonės. Surenkami „Audi“, „Opel“, „Suzuki“ markių modeliai. „Bosch“ detalių gamykla Hatvane yra didžiausia pasaulyje „Robert Bosch Electronic Ltd.“ firmos gamykla. Veikia „Renault-Nissan“ dalių gamykla Gyore. Padangų gamintoja „Bridgestone“ į gamyklą Tatabanya mieste investavo 190 mln. eurų, „Hankook“ į gamyklą Dunaujvarose - 300 mln. eurų, stiklų gamintoja „Asahi Glass Co.“ į gamyklą Tatabanya - 60 mln. eurų, variklių dyzelinių įpurškimo sistemų gamintoja „Japanese Denso“ į gamyklą Szekesfehervare - 100 mln. eurų.
Čekija
Be 26 700 darbuotojų (2006 m.) turinčios „Škoda“ įmonės, čia veikia „Toyota“, „Peugeot“ ir „Citroen“ gamykla Koline bei „Hyundai“ gamykla Nolaovicėje, gaminami sunkvežimiai „Tatra“ bei „Aria“. Planuojama gamybos apimtis 2009 m. - 1 mln. automobilių (2006 m. pagaminta 850 tūkst.). 2005 m. automobilių pramonės apimtis Čekijoje sudarė 19 proc. visos pramonės produkcijos.
Slovėnija
2 mln. gyventojų turinti šalis pagamina 950 mln. eurų vertės automobilių pramonės produkcijos. Šiame sektoriuje veikia 90 kompanijų su 20 tūkst. darbuotojų. 54 įmones su 16 500 darbuotojų vienija speciali institucija - „Automotive Cluster of Slovenia“, beje, turinti penkis fakultetus Liublianos ir Mariboro universitetuose bei 2 nepriklausomus institutus su 2 tūkst. darbuotojų. Novo Mesto gamykloje per metus surenkama 132 tūkst. „Renault“ modelių.
Slovakija
Automobilių pramonė siekia 25 proc. visos pramonės produkcijos ir 30 proc. eksporto. Bratislavoje gaminami „Volkswagen“, Žilinoje - „Kia“, Trnavoje - „Peugeot“ modeliai. 2008 m. gamybos planuose - 800 tūkst. naujų automobilių. Automobilių pramonės įmonės glaudžiai bendradarbiauja su keturiais šalies universitetais.
Rumunija
Pagrindinis gamintojas - „Renault“ valdomas „Dacia“. 2006 m. pagaminti 213 597 automobiliai, šiemet planuojama pasiekti 350 tūkst. apimtis. Kol kas neaiškus „Daewoo“, iki šiol Rumunijoje gaminusio „Matiz“ modelį, likimas. Gamyklas Rumunijoje turi detalių gamintojai „Leoni“, „Delphi“, „Dura“, „Yazaki“, „Sumitomo“, „Montupet“, taip pat „Michelin“ ir „Continental“.
Tomas Gukauskas
