Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.
Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.
Pastarasis pranešimas sukėlė pyktį Ukrainoje, kur klausimas dėl platesnės autonomijos separatistų kontroliuojamiems regionams tebėra itin opus. Sekmadienį dėl to planuojamas naujas mitingas.
45 mln. gyventojų turinti Ukraina per pastaruosius du dešimtmečius patyrė dvi revoliucijas, o šalies rytuose teberusena konfliktas su prorusiškais separatistais.
Šis konfliktas, tapęs didžiausia krize tarp Rytų ir Vakarų santykių nuo Šaltojo karo pabaigos, įsiplieskė 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.
„Gerbiu kiekvieno ukrainiečio konstitucinę teisę protestuoti, girdžiu jus ir patikėkite – niekada neišduosiu Ukrainos“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame ketvirtadienį.
Gegužę prie šalies vairo stojęs 41-erių V. Zelenskis ragino savo tautiečius išlaikyti šaltą protą ir „nepasiduoti kai kurių asmenų manipuliacijoms ir provokacijoms“.
„Jie tikrai nori pasinaudoti jumis“, – sakė prezidentas, bet daugiau nedetalizavo.
Jis teigė, kad į naujo įstatymo dėl separatistų kontroliuojamo Donbaso kūrimą bus įtraukta visa visuomenė.
„Visi mes suprantame, kad Donbasas yra Ukraina“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anksčiau šią savaitę ukrainiečių lyderis pažadėjo, kad rinkimai Rytų Ukrainoje nevyks „žvangant ginklams“; tai reiškia, kad prorusiškų pajėgų pasitraukimas yra būtina sąlyga balsavimui surengti.
V. Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau šį mėnesį gali pirmąkart susitikti derybų dėl konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo.
Preliminarus susitarimas dėl plano Donbasui – pritarimas vadinamajai „Steinmeierio formulei“ – buvo pagrindinė Maskvos iškelta sąlyga, kad toks susitikimas įvyktų.
Tokias derybas organizuotų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris atliko svarbų vaidmenį taikinant Rusiją ir Ukrainą, jau kelerius metus nepalaikančias beveik jokio dialogo. Be to, derybose dalyvautų ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tai būtų pirmas toks keturšalis susitikimas nuo 2016 metų.
„Putino formulė“
Gairės separatistų kontroliuojamiems Donecko ir Luhansko regionams buvo pramintos „Steinmeierio formule“, pavadinta jos sumanytojo Vokietijos buvusio diplomatijos vadovo ir dabartinio prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu.
Kai kas šią formulę laiko potencialiu kompromisu tarp Kijevo ir Maskvos, bet Kremliaus kritikai būgštauja, kad Vakarams atsibodo ilgai besitęsianti Ukrainos krizė, ir jie spaus V. Zelenskį padaryti savo šaliai nenaudingų nuolaidų Rusijai.
V. Zelenskio pirmtakas Petro Porošenka minimą planą yra pavadinęs „Putino formule“. Be to, jis tvirtino, kad iš esmės ta formulė remia Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir faktinę Maskvos Rytų Ukrainos kontrolę.
JAV ambasada Kijeve ketvirtadienį sakė sveikinanti pažangą taikos Donbase link ir pridūrė, kad Kijevas turėtų atkurti savo sienų kontrolę.
„Laisviems ir sąžiningiems rinkimams [surengti] reikia, kad Rusijos vadovaujamos pajėgos ir neteisėtos ginkluotos formuotės paliktų Ukrainos teritoriją“, – sakoma ambasados žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kad tai įvyktų, Rusijai reikia pademonstruoti politinę valią“, – priduriama pranešime.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją teikiant karinę paramą separatistams Rytų Ukrainoje, bet Maskva tai neigia.
Be to, JAV ambasada perspėjo Jungtinių Valstijų piliečius apie keliuose Ukrainos miestuose rengiamus protestus.
„Savaitgalį turėtų išaugti dalyvavimas tuose renginiuose“, – nurodė ambasada.
