emmanuelis macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nėra pasirengęs derėtis dėl karo pabaigos. Taip jis kalbėjo po didelio masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. E. Macronas, viešėdamas Argentinoje, sakė: „Akivaizdu, kad prezidentas Putinas ketina suintensyvinti kovas.“ Jis pridūrė, kad svarstys galimybę susisiekti su Rusijos lyderiu tik tada, kai „kontekstas“ bus tinkamas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį dar kartą paragino Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, sakydamas, kad žemynas „per ilgai vengė prisiimti savo paties saugumo naštą“. Kalbėdamas šalia NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės, kuris atvyko į Paryžių po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu, E. Macronas sakė besidžiaugiantis, jog kitos šalys ima pritarti jo ilgalaikiam raginimui bendromis pastangomis daugiau investuoti į gynybą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stebės ketvirtadienį vyksiančias Prancūzijos ir Izraelio futbolo rungtynes, kurios bus žaidžiamos užtikrinant griežtą saugumą, pranešė jo biuras. E. Macronas stebės šias rungtynes, kad „pasiųstų brolybės ir solidarumo žinią po netoleruotinų antisemitizmo apraiškų, įvykdytų po šios savaitės rungtynių Amsterdame“, sekmadienį pranešė jo biuras.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė aptaręs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu  karinę pagalbą Ukrainai. Pokalbis įvyko Europos lyderių susitikimo Budapešte kuluaruose, atsiradus tam tikrai nežiniai dėl Vakarų paramos Kyjivui po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose. Lyderiai per derybas aptarė karinę pagalbą, ukrainiečių karių apmokymą Prancūzijoje ir tolimojo nuotolio pajėgumus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos lyderių susitikime pareiškė, kad žemynas turi įtvirtinti savo saugumo nepriklausomybę nuo JAV ir ginti savo interesus. „Neturime visam laikui patikėti savo saugumo Amerikai“, – teigė E. Macronas ir pabrėžė, kad į Baltuosius rūmus sugrįžęs Donaldas Trumpas teisėtai „gins Amerikos žmonių interesus“. „Ar esame pasirengę ginti Europos žmonių interesus?“ – klausė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) aukščiausiojo lygio susitikime pareiškė, kad Europa „lemiamą žemynui akimirką“ turi perimti savo istorijos kontrolę. „Ar norime skaityti kitų parašytą istoriją – apie Vladimiro Putino pradėtus karus, JAV rinkimus, Kinijos technologinius ar prekybos sprendimus?“ – klausė E. Macronas. „Ar norime patys rašyti savo istoriją? Manau, kad turime jėgų ją parašyti“, – pabrėžė jis.

Kiekvienas neįvykdytas pažadas, kiekviena nutrūkusi linija tarp žodžių ir darbų – štai taip gimsta nauji efemerizmai lietuvių kalboje. Nors politikai gali išsivartyti nuo atsakomybės dėl savo darbų, nuo savo pavardės virtimo ironiška fraze, rodos, išsisukti nepavyks. Štai dabar lietuvių kalbos žodyną papildė žodis blinkevičiūtinti. Ekspertė atskleidžia, ką jis reiškia ir kaip gimsta tokie žodžiai.  Kaip rašoma „Ekalba.

Prancūzijo sprezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pareiškė, kad Prancūzija suteiks 100 mln. eurų pagalbos paketą Libanui paremti. E. Macronas sakė, kad „artimiausiu metu Libano gyventojams, tiek šimtams tūkstančių dėl karo perkeltų žmonių, tiek juos priglaudusioms bendruomenėms, reikalinga didžiulė pagalba“. Dėl Izraelio ir „Hezbollah“ karo milijonas libaniečių buvo priversti palikti savo namus, žuvo daugiau kaip 2,5 tūkst.

Šiaurės Korėjai siunčiant karius remti Rusijos karą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarų valstybes grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą. „Tai yra beprecedentis atvejis. Tokio Indijos-Ramiojo vandenyno atėjimo į Šiaurės Atlanto vandenyno teritoriją istorijoje dar nėra buvę. Tos saugumo erdvės akivaizdžiai susilieja ir niekaip kitaip kaip labai didele eskalacija to pavadinti negalime.

Ukrainos pajėgos kovoje prieš invaziją pradėjusia Rusija susiduria su didele problema. Apie tai skelbia leidinys „El País“, remdamasis šaltiniu Ukrainos gynybos ministerijoje.  Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 23:34 | Per Rusijos raketų smūgį Zaporižei žuvo du žmonės Pietryčių Ukrainos pramoniniame Zaporižios mieste per Rusijos raketų smūgį žuvo mažiausiai du žmonės. Dar mažiausiai 15 asmenų buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu išvyko į Prancūziją, kur susitiks su šios šalies kolega Emmanueliu Macronu, dalyvaus konferencijoje ir atsiims leidinio „L'Express“ apdovanojimą. Prezidentūra sekmadienį pranešė, kad šalių vadovai aptars geopolitinę situaciją regione, pagalbą Ukrainai bei spartaus Europos saugumo ir gynybos pramonės vystymo poreikį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pirmą kartą susitiks su kai kuriais iš 15 tūkst. ukrainiečių karių, kuriuos jo šalis apmokė ar apmoko Ukrainos kovai su Rusijos invazija. E. Macronas karinėje stovykloje Prancūzijos rytuose, kur prancūzų karininkai rengia naują, 4,5 tūkst. ukrainiečių brigadą, lankysis Kyjivo sąjungininkams Vakaruose svarstant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktą pergalės planą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį per pirmąsias islamistų grupuotės „Hamas“ atakos Izraelyje metines pagerbė išpuolio aukas. „Skausmas išlieka toks pat ryškus kaip ir prieš metus. Izraelio žmonių skausmas. Mūsų. Sužeistos žmonijos skausmas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė jis, pasidalinęs įrašais anglų, hebrajų ir prancūzų kalbomis. „Mes nepamirštame aukų, įkaitų ir šeimų, kurių širdys sudaužytos dėl nebuvimo ar laukimo. Siunčiu jiems broliškas mintis“, – rašė jis.

Pasak Eleanor Steafel, jos figūros gali pavydėti net žymiai jaunesnės moterys. Bet ar tikrai tai tik tinkamo maisto pasirinkimo rezultatas? Ji yra septynių vaikaičių močiutė, kuri, mūvėdama aptemptus džinsus ir avėdama aukštakulnius, atrodo geriau nei dauguma žymiai jaunesnių moterų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį pristatė savo bendrą viziją – nuo atviros ir dekarbonizuotos ekonomikos ir prancūzų kalbos propagavimo iki raginimo susitarti dėl paliaubų Libane. Šis Prancūzijos prezidento vizitas, antrasis nuo jo atėjimo į valdžią, taip pat buvo proga abiem lyderiams kuriam laikui atidėti į šalį vidaus politikos iššūkius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo remti Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai, tačiau įsipareigojo siekti taikos. „Prancūzija rems nepaprastą Ukrainos žmonių pasipriešinimą ir įsipareigos užtikrinti jų ilgalaikį saugumą. Siekime taikos“, – sakė jis. E. Macronas taip pat paragino nutraukti Izraelio eskalavimą Libane ir „Hezbollah“ kovotojų raketų atakas prieš žydų valstybę.

Prancūzija pagaliau turi naują vyriausybę – šalies prezidentas šeštadienį patvirtino naują dešiniųjų kabinetą. Į gatves išėję kairiųjų pažiūrų demonstrantai pasmerkė naują vyriausybę, suformuotą, pasak jų, neatsižvelgiant į liepą surengtų rinkimų rezultatus. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono paskelbtas ministrų kabinetas, kuriam vadovauja premjeras Michelis Barnier, sudarytas praėjus vienuolikai savaičių po vis dar ginčijamų parlamento rinkimų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį perdavė nuoširdžiausius sveikinimus Alžyro kolegai Abdelmadjidui Tebboune'ui, kuris buvo perrinktas į šį postą surinkęs beveik 95 proc. balsų, pranešė jo biuras. E. Macronas pabrėžė „išskirtinius šalių santykius“, nepaisant dažnai kylančios įtampos, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime. „Dialogas tarp mūsų dviejų šalių yra labai svarbus“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį naujuoju ministru pirmininku paskyrė buvusį Europos Sąjungos vyriausiąjį derybininką derybose su Jungtine Karalyste dėl santykių po „Brexito“ Michelį Barnier (Mišelį Barnjė), pranešė prezidentūra. Jis paskirtas po beveik du mėnesius trukusios politinės aklavietės, kilusios po pirmalaikių parlamento rinkimų, per kuriuos nesusiformavo absoliuti dauguma.

Jau beveik du mėnesius tęsiantis aklavietei, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį svarstė galimybę įpareigoti dešiniojo sparno buvusį ministrą vadovauti naujai vyriausybei, pranešė šaltiniai, turintys žinių apie vedamas diskusijas. Naujo ministro pirmininko ieškoma nuo tada, kai kairieji liepos pradžioje po pirmalaikių rinkimų tapo didžiausiu bloku parlamente, kuriame niekas neturi absoliučios daugumos. Po jų rikiuojasi E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį suintensyvino pastangas išsirinkti naują ministrą pirmininką po beveik du mėnesius trukusios aklavietės, kurią Paryžius priėjo po aiškumo nedavusių parlamento rinkimų. Jis priėmė du buvusius prezidentus konsultacijoms ir du galimus kandidatus deryboms.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad tikisi pasirašyti ilgai lauktą sutartį dėl naikintuvų su Prancūzija per šią savaitę vyksiantį prezidento Emmanuelio Macrono vizitą. Šie A. Vučičiaus komentarai nuskambėjo prieš ketvirtadienį prasidedantį E. Macrono dviejų dienų vizitą į Serbiją, kurio metu tikimasi pasirašyti įvairius dvišalius susitarimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paneigė, kad Rusijoje gimusio pranešimų siuntimo platformos „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo sulaikymas yra politinis veiksmas, ir teigė, kad sprendimą dėl šios bylos turi priimti tyrimą atliekantys teisėjai. „Telegram“ prezidento sulaikymas Prancūzijos teritorijoje įvyko vykdant teisminį tyrimą. Tai jokiu būdu nėra politinis sprendimas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį priėmė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir surengė retas derybas. E. Macronas susiduria su didėjančiu spaudimu pagaliau paskirti ministrą pirmininką po liepą įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų. M. Le Pen, prie kurios prisijungė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovas Jordanas Bardella, prieš 10 val. 45 min. vietos (11 val. 45 min.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pradėjo sudėtingų konsultacijų su politiniais lyderiais ratą, vildamasis suburti perspektyvią valdančiąją koaliciją po praėjusį mėnesį vykusių rinkimų, per kuriuos nė viena partija neiškovojo daugumos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas surengs derybas su svarbiausiais šalies politiniais veikėjais, siekdamas suformuoti naują vyriausybę, daugiau nei prieš mėnesį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose nė vienai partijai nepavykus laimėti absoliučios daugumos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad sekmadienį pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynės parodė pasauliui tikrąjį Prancūzijos veidą, girdamas šalies sėkmę jas rengiant. „Nenorime, kad gyvenimas grįžtų į įprastas vėžes“, – sakė E. Macronas per priėmimą Eliziejaus rūmuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „vengti atsakomųjų veiksmų ciklo“ Artimuosiuose Rytuose, pranešė jo biuras, baiminantis platesnio masto regioninio karo. Prancūzijos prezidentas, anksčiau paraginęs savo Irano kolegą „vengti atsakomųjų veiksmų ciklo, kuris keltų pavojų regiono gyventojams ir stabilumui“, tą patį per pokalbį telefonu pasakė ir B. Netanyahu, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Viena ryškiausių sporto žvaigždžių Paryžiaus olimpiadoje tapęs 22-ejų prancūzas Leonas Marchandas penktadienį sužibėjo dar kartą. Vyrų 200 m kompleksinio plaukimo finale L.Marchandas auksą iškovojo su nuostabiu rezultatu – 1 min. 54.06 sek. Prancūzas pagerino vieną seniausių olimpinių rekordų, kurį dar 2008 m. pasiekė legendinis amerikietis Michaelas Phelpsas (1:54.23). L.Marchandui trūko vos 0.06 sek.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino savo naująjį kolegą iš Irano Masoudą Pezeshkianą neremti Rusijos agresijos Ukrainoje, pranešė jo biuras.  Be to, prancūzų lyderis naujajam Irano prezidentui pareiškė, kad reikia daryti viską, kad būtų užkirstas kelias platesniam Izraelio ir Teherano remiamos „Hezbollah“ grupuotės karui, nepaisant mirtinos raketų atakos aneksuotose Golano aukštumose, per kurią žuvo 12 jaunuolių.

Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriai sekmadienį pareiškė, kad labai atsiprašo už bet kokį įžeidimą, kurį sukėlė jų drąsi ir neįprasta atidarymo ceremonija, tačiau paneigė „bet kokius ketinimus parodyti nepagarbą kuriai nors religinei grupei“. Kai kurios katalikų grupės ir Prancūzijos vyskupai pasmerkė penktadienį parodytą Thomas Jolly režisuotą šou, kuris, jų nuomone, priminė patyčias iš krikščionybės.

Į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Eliziejaus rūmų biurą penktadienio popietę prieš vakare vyksiančią Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją pradėjo rinktis pasaulio lyderiai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. E. Macronas ir jo žmona Brigitte (Brižit) pasitiko svečius ant raudono kilimo Eliziejaus rūmų kieme, kur jie rengia priėmimą maždaug 85 valstybių ar vyriausybių vadovams prieš 19 val. 30 min. vietos laiku (20 val. 30 min.

Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron iškilmingoje vakarienėje Luvre pasirodė vilkėdama įspūdingą aprangą. Liepos 26 d., Paryžiuje prasideda olimpinės žaidynės. Šia proga Tarptautinis olimpinis komitetas dieną prieš tai surengė vakarienę Luvre. Renginio šeimininkai buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte Macron, taip pat Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas ir jo žmona Claudia Bach.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) trečiadienį 2030 metų žiemos žaidynių šeimininkėmis paskelbė Prancūzijos Alpes, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) padėjo pristatyti paraišką TOK nariams ir patikino, kad po 2024 metų vasaros žaidynių Paryžiuje suformuota vyriausybė užtikrins visų sąlygų įgyvendinimą. TOK nariai priėmė jo garantijas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pasveikino Ursulą von der Leyen su dar viena penkerių metų Europos Komisijos pirmininkės kadencija. „Sveikinu brangiąją Ursulą von der Leyen, [pasisakančią] už suverenesnę, klestinčią, konkurencingesnę ir demokratiškesnę Europą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paliks ligšiolinę premjero Gabrielio Attalo vyriausybę laikinai eiti pareigas. Tai E. Macronas paskelbė per kabineto posėdį Paryžiuje, pranešė prancūzų žiniasklaida, remdamasi dalyvavusiais ministrais. Prezidentas esą dar antradienį priims atsistatydinimo prašymą, kurį G. Attalas įteikė po E. Macrono centristinės stovyklos pralaimėjimo parlamento rinkimuose prieš daugiau nei dvi savaites, ir paprašys vyriausybę laikinai tęsti darbą.

Prancūzijoje antradienį laukiama ministro pirmininko Gabrielio Attalio atsistatydinimo, tačiau jis liks laikinosios vyriausybės vadovu, pranešė pareigūnai. Kol susiskaldžiusios parlamentinės frakcijos grumiai tarpusavyje, pamainos premjerui nematyti. Tikimasi, kad prezidentas Emmanuelis Macronas priims G. Attalio atsistatydinimo pareiškimą po antradienį įvyksiančio vyriausybės posėdžio – pirmo po jo sąjungininkų skaudaus pralaimėjimo pirmalaikiuose Nacionalinės Asamblėjos rinkimuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino šalies parlamentą susiderėti dėl plačios koalicijos, kadangi per pirmalaikius rinkimus nė viena partija neiškovojo daugumos. E. Macronas sakė, kad paskirs naują ministrą pirmininką, kai parlamentarai bus turėję „šiek tiek laiko“ susiderėti dėl valdymo programos, o dabartinė vyriausybė kol kas liks dirbti.

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose pirmauja plati kairiųjų koalicija, lenkdama tiek šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristus, tiek kraštutinius dešiniuosius, tačiau nė viena grupė neiškovojo absoliučios daugumos, rodo prognozės.

Istoriniai rinkimai Prancūzijoje: prancūzai balsuoja gausiausiai per 40 metų. Apklausos rodo, kad prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renesansas“ neišlaikys valdžios ir turės užleisti vietą Marine Le Pen vadovaujamiems kraštutiniams dešiniesiems arba radikaliai kairiesiems. Apžvalgininkų nuomone, nė viena iš pirmaujančių partijų neužsitikrins daugumos, o kardinaliai skirtingos politinės jėgos dėl koalicijos greičiausiai nesiderės.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta lemiamas pirmalaikių parlamento rinkimų ratas, kuris gali atverti kelią pirmajai dešiniųjų populistų vyriausybei nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Balsavimo punktai šalyje duris atvėrė 8.00 val. (9 val. Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 val. (21 val. Lietuvos laiku). Tada laukiama pirmųjų balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų. Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ (RN) neturėtų iškovoti absoliučios daugumos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti absoliučią daugumą apmažėjo. Prieš imigrantus nusiteikęs euroskeptiškasis Nacionalinis sambūris (RN) po sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo, atrodo, bus didžiausia partija parlamente, tačiau nesitikima, kad ji iškovos absoliučią pergalę ir tvirtai perims valdžią.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasveikino Jugntinės Karalystės Leiboristų partijos lyderį Keirą Starmerį su pergale rinkimuose ir pareiškė, kad jo šalis sieks bendradarbiauti su Britanija saugumo, technologijų ir klimato srityse. Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime E. Macronas teigė, kad jau pasikalbėjo su K. Starmeriu, ir pridūrė: „Toliau dirbsime su JK dvišalio bendradarbiavimo, taikos ir saugumo Europoje, klimato kaitos ir dirbtinio intelekto srityse.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Prancūzijoje išėjo į gatves protestuoti prieš kraštutinių dešiniųjų iškilimą, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą stipriai pasirodė Nacionalinis sambūris (RN). Žmonės Paryžiuje ir keliuose kituose miestuose susirinko protestuoti prieš Marine Le Pen partiją ir Prancūzijos poslinkį į dešinę. Remiantis pirminėmis prognozėmis, per pirmąjį pirmalaikių rinkimų ratą RN kartu su savo sąjungininkais kraštutiniais dešiniaisiais gavo 33–34,2 proc. balsų.

Kraštutinių dešiniųjų partija (RN) sekmadienį laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečioje vietoje po kairiųjų, rodo apklausų rezultatai. Prognozuojama, kad RN gavo 34,5 procento balsų, palyginti su 28,5–29,1 procento kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansu ir 20,5–21,5 procento E. Macrono centristų stovyklos.

Prancūzijoje prasidėjo istoriniai rinkimai, kuriuose vos per žingsnį nuo valdžios – kraštutiniai dešinieji. Suvilioję prancūzus populistiniai pažadais ir prieš migrantus nukreipta politika, jie turėtų perimti valdžią iš Emmanuelio Macrono partijos. Dalis prancūzų to tik ir laukia, tačiau kiti sako, kad radikalai valdžioje atves šalį į chaosą. „Vis sakau sau – žmonės nėra tokie kvaili, kad balsuotų už „Nacionalinį susivienijimą“. Kraštutinių dešiniųjų partija valdžioje atneštų chaosą.

Pirmame Prancūzijos parlamento pirmalaikių rinkimų ture pirmauja kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) ir jo sąjungininkai, rodo rinkėjų apklausa, kurios rezultatus sekmadienį, užsidarius rinkimų apylinkėms, skelbia leidinys „Le Monde“. Kelių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių užsakymu „Ipsos Talan“ atlikta apklausa rodo, kad RN pirmauja su 34 proc. balsų, antroje vietoje – kairiųjų Naujojo liaudies fronto koalicija su 28,1 proc.

Pirmalaikiuose parlamento rinkimuose Prancūzijoje rinkėjų aktyvumas sekmadienio vidudienį buvo daug didesnis nei per ankstesnius balsavimus. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iki 12.00 val. savo balsą atidavė 25,9 proc. rinkėjų; per rinkimus 2022 m. aktyvumas tokiu laiku buvo 18,43 proc. Balsavimo teisę turi apie 49 mln. rinkėjų.