petro porošenka

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka perspėjo, kad dėl nepakankamos karinės paramos Ukrainai ant NATO žemės gali žengti rusų batai, rašo „Sky news“. Anot jo, Rusija turi 12–15 kartų daugiau artilerijos sviedinių nei Ukraina. Jis palankiai įvertino Čekijos vadovaujamą iniciatyvą aprūpinti Kyjivą 1 mln. sviedinių iš ne Europos šalių, tačiau sakė, kad reikia daugiau pagalbos ir karinę paramą reikia paspartinti.

Ukrainos pasieniečiai penktadienį neleido eksprezidentui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, nes jis planavo susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, pranešė Kyjivo saugumo tarnybos. 2014–2019 metais valdžioje buvęs P. Porošenka buvo suplanavęs kelis aukšto lygio susitikimus užsienyje, tačiau penktadienį pareiškė, kad jo kelionę teko atšaukti, nes jis buvo apsuktas pasienyje.

Buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai penktadienį ryte neleista išvykti iš šalies, rašo „SkyNews“.  Tuo metu P. Porošenka tikina, kad sprendimas neleisti jam išvykti iš Ukrainos yra politiškai motyvuotas, o tokiu būdu esą siekiama sužlugdyti jo darbą. Savo ruožtu buvęs šalies vadovas taip pat paviešino vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas prie sienos su Lenkija. Nors, pasak jo, jis turėjo oficialų leidimą išvykti iš šalies, tačiau pareigūnai to padaryti neleido.

Rusijos karas prieš Ukrainą pareikalavo netikėtų aukų: šalies oligarchų. Ukraina ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai korumpuotų šalių pasaulyje. Pagrindiniais to kaltininkais yra laikomi didžiąją šalies turto dalį, tarp jų ir televizijos stotis, kasyklas, bankus, parduotuves bei nekilnojamą turtą valdantys keliasdešimt verslininkų. Vienas jų – šokolado baronas Petro Porošenka – 2014–2019 m. net ėjo prezidento pareigas.

Likus kelioms valandoms iki Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainos teritoriją bei jau įsiveržus Valstybinio tyrimų biuro atstovai atsikratė slaptais dokumentais, kurie buvo susiję su didelio masto kriminaliniais nusikaltimais, įskaitant bylas, nukreiptas prieš Kyjivo politinius veikėjus, „Current Time“ kanalui, kuris priklauso Radio Free Europe/Radio Liberty, teigė trys su teisėsauga susiję šaltiniai.

Ukrainos eksprezidentas Petro Porošenka, dabartinio lyderio Volodymyro Zelenskio varžovas, pirmadienį pranešė, kad jam buvo suteiktas leidimas išvykti iš šalies. P. Porošenka šeštadienį pranešė, kad jis buvo „sąmoningai“ sulaikytas prie sienos ir kad jam buvo neleista išvykti iš šalies. Buvęs lyderis apkaltino vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies, apkaltindamas vyriausybę sulaužius vadinamąsias politines paliaubas, galiojusias nuo Rusijos įsiveržimo į šalį pradžios. P. Porošenka, valdęs Ukrainą 2014–2019 metais, nuo karo pradžios dažnai viešai pasisakydavo, o jo komentarus transliuodavo įvairūs tarptautiniai televizijos kanalai.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paaiškino jam, kad jo teiginys, jog Rusija karu priešinasi NATO, yra neteisingas. P. Porošenka teigė, kad NATO yra skirta užtikrinti valstybių narių saugumą, o štai Rusija bando pulti visus, įskaitant NATO valstybes. Rusijoje pirmadienį švenčiama Pergalės diena.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad pasaulis neturėtų pasitikėti informacija, kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo biuras perduoda apie derybas su Ukraina po įsiveržimo į šalį. „Noriu paprašyti visų CNN žiūrovų, visų pasaulio žmonių vieno labai paprasto dalyko: prašau, nepasitikėk Putinu. Netikėk Putinu. Ir, du, nebijokite Putino", – sakė Porošenka interviu CNN iš Kijevo.

Jau šiandien buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turėtų išgirsti – bus sulaikytas ar ne. Valstybės išdavyste jis kaltinamas už tai, kad iš Donbaso pirkdamas anglis už milijonines sumas, esą rėmė separatistus. Nepaisant to, kad Porošenkai gresia areštas, jis grįžo į Ukrainą išklausyti teismo sprendimo. Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš Varšuvos rengiasi kilti į Kijevą.

Ukrainos prokurorai pirmadienį pareikalavo paskirti 1 mlrd. grivinų (31 mln. eurų) užstatą buvusiam prezidentui Petro Porošenkai, anksčiau tą pačią dieną grįžusiam į savo šalį, nors jam yra iškelta byla dėl įtariamos valstybės išdavystės. P. Porošenkos, ėjusio prezidento pareigas 2014–2019 metais, atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės išdavystės. Gruodį eksprezidentas paliko Ukrainą.

Ukrainoje per antradienį vykusį nepriklausomybės 30-mečio minėjimą įvyko išpuolis prieš buvusį šalies prezidentą. Petro Porošenką 21-nerių metų jaunuolis apipylė briliantine žaluma. Incidentą užfiksavo žurnalistų kameros. Vaizduose matyti, kaip briliantine žaluma ištepliotą veidą po kaukę slepiantis buvęs šalies prezidentas apsuptas policijos pareigūnų eina link policijos automobilio. Aplink susirinkusi didžiulė minia žmonių.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo hospitalizuotas Kijeve dėl naujojo koronaviruso infekcijos COVID-19, šeštadienį pranešė jo žmona Maryna. Be to, COVID-19 patvirtinta buvusios pirmosios šalies poros dukteriai. „Šiandien su COVID-19 kovoja mano vyras ir mūsų duktė. Petro Oleksijovyčius buvo paguldytas į vieną į Kijevo klinikų, kur gydomi užsikrėtę koronavirusu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį bandė išsklaidyti būgštavimus dėl karo krečiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų šalies rytuose ateities, Kijeve įsiplieskus protestams. Per 1 000 protestuotojų trečiadienį susirinko Ukrainos sostinės centre, ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkams anksčiau šią savaitę susitarus dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka apkaltino Rusiją siekiu pasisavinti bendrą visų antihitlerinės koalicijos valstybių pergalę Antrajame pasauliniame kare. Jis taip pat sakė, kad Ukrainos rytiniai regionai yra „taikios, suvienytos Europos forpostas“. „Kitaip nei Maskva mes nesiruošiame privatizuoti pergalės, drauge iškovotos visų antihitlerinės koalicijos šalių tautų.

Ketvirtadienė Kijeve, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Didelis tautos palaikymas visuose Ukrainos regionuose jums suteikia unikalią galimybę sutelkti šalį užtikrinant Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę, tęsiant reformas, vykdant kovą su korupcija, įgyvendinant Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga“, – teigė ministras, naujam Ukrainos vadovui linkėdamas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Rytų Ukrainos gyventojams. Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba. „Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.

Ukrainos prezidento rinkimuose triumfavęs Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo apklausą dėl pirmalaikio Aukščiausiosios Rados paleidimo. „Ar pritariate pirmalaikiam Aukščiausiosios Rados paleidimui?“ – toks pranešimas buvo paskelbtas feisbuko puslapyje „Volodymyras Zelenskis – Liaudies tarnas“. Pranešimas netrukus sulaukė daugiau kaip dviejų tūkstančių komentarų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį sutiko akis į akį susitikti su komiku Volodymyru Zelenskiu per debatus šalies didžiausiame stadione, žiniasklaidą ir socialinius tinklus apėmus dideliam šurmuliui prieš šalies vadovo rinkimų antrąjį ratą. Pasak analitikų, kad V. Zelenskis – 41 metų aktorius, išgarsėjęs šalyje atlikdamas prezidento vaidmenį viename televizijos šou – turi daugiausiai galimybių tapti naujuoju Ukrainos lyderiu.

Ukrainos prezidento rinkimų pirmajame rate tvirtai pirmauja komikas Volodymyras Zelenskis, rodo Centrinės rinkimų komisijos duomenys, paskelbti antradienį suskaičiavus kiek daugiau nei 97 proc. balsų. V. Zelenskis kol kas turi surinkęs 30,23 proc. balsų, o dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka – 15,92 proc. balsų. Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko surinko 13,4 proc.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pareiškė, kad provakarietiška Ukrainos kryptis neturėtų pasikeisti po šioje šalyje vykstančių prezidento rinkimų. „Drįsiu prognozuoti, kad iš esmės neturėtų pasikeisti Ukrainos politika“, – žurnalistams Palangoje po susitikimo su Vidurio ir Šiaurės Europos šalių užsienio reikalų ministrais sakė L. Linkevičius. „Visi kandidatai (...) nežadėjo keisti politikos iš principo.

  Komikas Volodymyras Zelenskis pirmauja Ukrainos prezidento rinkimuose, paaiškėjo pirmadienį suskaičiavus daugiau kaip pusę balsų.   Centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiama, kad V. Zelenskis turi surinkęs 30.2 proc. balsų, o antrą vietą užima dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka su 16,7 proc. balsų. Prognozuojama, kad jiedu susikaus antrame rinkimų ture balandžio 21 dieną. Ekspremjerė Julija Tymošenko turi surinkusi 13,08 proc.

Lietuvoje gyvenantys ar joje viešintys ukrainiečiai sekmadienį balsuoja šalies prezidento rinkimuose. Pareikšti valią iš anksto užsiregistravo kiek daugiau nei 3 tūkst. Ukrainos piliečių. Balsavimas vyksta puošnioje erdvioje salėje Ukrainos ambasadoje Vilniuje. Procesą stebi keliolika tautiniais rūbais apsirengusių rinkimų komisijos narių, pačios balsadėžės yra papuoštos Ukrainos herbais, o balsavimo kabinos – geltonomis ir mėlynomis – vėliavos spalvų užuolaidomis.

Ukrainos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas vyks liepos 8 dieną Ukrainoje, penktadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas diplomatijos šaltinis Briuselyje. „Vadovų susitikimas vyks liepos 8 dieną Ukrainoje“, – sakė šaltinis. Galimybė surengti tokį susitikimą praėjusią savaitę Belgijos sostinėje aptarė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka ir Bendrijos lyderiai.

Ukrainos prezidento rinkimai atrodo blogai. Kandidatai – nevykęs klounų ir sukčių rinkinys, siūlantis lėkštas, itin supaprastintas programas. Verslo magnatai turi per daug galios politikoje ir žiniasklaidoje. Gėdinga, bet mažytės ultradešiniųjų kriminalinių elementų grupės veikia nebaudžiamai. Vis dėlto daug svarbesnė geroji žinia: mes nežinome nugalėtojo. Ukrainos visuomenė – atvira. Galbūt prezidentas Petro Porošenka turi galios ir pinigų. Tačiau balsai priklauso ne nuo jo.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Ukrainiečių komikas, viename televizijos seriale vaidinantis šalies prezidentą ir besivaržantis dėl valstybės vadovo posto tikruose rinkimuose, rinkėjų apklausose išsiveržė į lyderius. Ketvirtadienį paskelbtos apklausos rezultatuose matyti, kad politinės patirties neturintį, tačiau dabartiniais šalies lyderiais nepatenkintą Volodymyrą Zelenskį palaiko apie 30 proc. apklaustų rinkėjų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė esąs tikras, kad Ukraina per artimiausius penkerius metus gaus pakvietimą prisijungti prie NATO. „Privalome atitikti narystės Europos Sąjungoje kriterijus... ir atitikti narystės NATO kriterijus. Esu tikras, kad iki to laiko turėsime veiksmų planą dėl narystės NATO, turėsime sprendimą dėl narystės Ukrainai suteikimo“, – interviu televizijai „Ukraina“ sekmadienį sakė P. Porošenko.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pradėjo sunkią kovą dėl perrinkimo, praėjus penkeriems metams po sukilimo, per kurį jis iškilo į valdžią žadėdamas spręsti korupcijos problemą. „Šis didelės atsakomybės savo šaliai jausmas... paskatino mane nuspręsti vėl siekti Ukrainos prezidento posto“, – viename forume Kijeve sakė jis.

Ukrainos politinėje padangėje sužibo nauja žvaigždė – buvęs daugiametis KVN dalyvis, ukrainiečių „Kvartal 95“ idėjinis vadas ir prodiuseris Vladimiras Zelenskis patvirtino, kad ruošiasi dalyvauti karo ir užsitęsusių reformų nualintos Ukrainos prezidento rinkimuose. Maža to, šou pasaulio atstovas šiuo metu reitinguose užima antrąją vietą, nepaisant to, kad pirmąjį interviu politiniais klausimais žiniasklaidai davė tik šią savaitę.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbė karinės padėties pabaigą 10 besiribojančių su Rusija šalies regionų. „Šiandien, dabar, 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku) baigiasi karinė padėtis. Tai mano principinis sprendimas“, – sakė prezidentas per Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) posėdį Kijeve. „Norėčiau pabrėžti, kad Rusijos grėsmė niekur nedingo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį stos prieš šimtus žurnalistų savo kasmetinėje spaudos konferencijoje, rengiamoje baigiantis 2018-iesiems, kai augo įtampa tarp Maskvos ir Vakarų, ir paūmėjo santykių su Ukraina krizė. Šiemetinė spaudos konferencija taip pat vyks pirmą kartą nuo 2014-ųjų reikšmingai mažėjant ilgamečio Rusijos lyderio populiarumui, kuriam pakenkė vykdoma pensijų reforma. Renginyje Maskvoje turi dalyvauti daugiau kaip 1,7 tūkst.

Ortodoksų patriarchas pasveikino nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos Bažnyčios įkūrimą ir pakvietė jos vadovą į Stambulą, kur bus oficialiai patvirtintas jo statusas. Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus išreiškė „didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą“, nurodoma vėlų šeštadienio vakarą išplatintame pranešime. Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, nebepavaldžią Rusijai, paskelbė šalies prezidentas Petro Porošenka.

Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas šeštadienį įkūrė suvienytą Ukrainos Ortodoksų Bažnyčią, nebepavaldžią Rusijai, paskelbė šalies prezidentas Petro Porošenka. „Tai įvyko!“ – skambant katedros varpams valstybės vadovas paskelbė miniai žmonių, laukusių šio sprendimo prie Šv. Sofijos katedros Kijevo centre. Kijevo vyriausybė tikisi, kad šis žingsnis dar labiau sumažins Rusijos įtaką šalyje.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įstatymą, nuo 2019 metų balandžio 1 dienos nutraukiantį Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės, pirmadienį pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Sutarties su Rusija nepratęsimas turi būti laikomas ne vienu epizodu, o mūsų galutinio atsiskyrimo nuo mūsų kolonijinės praeities ir persiorientavimo į Europą strategijos dalimi“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

  Kijeve viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pažadėjo, kad Lietuva perduos Ukrainai amunicijos ir atsiųs daugiau karių instruktorių apmokyti vietos pajėgas.   Šalies vadovė taip pat tvirtino, kad Lietuva siųs į Ukrainą kibernetinio saugumo ekspertų, jie padėtų atremti hibridines atakas, ypač per kitąmet vyksiančius prezidento ir parlamento rinkimus.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį vyksta į Ukrainą, kur su šios šalies prezidentu Petro Porošenka aptars saugumo, verslo ir eurointegracijos klausimus. Anot Prezidentūros, valstybių vadovai aptars saugumo padėtį Rytų Ukrainoje ir Azovo jūroje. Viena pagrindinių susitikimo temų bus parama Ukrainai ir Lietuvos pagalba telkiant tarptautinės bendruomenės atsaką į Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas ketvirtadienį pakartojo savo šalies raginimą Rusijai paleisti Juodojoje jūroje į nelaisvę paimtus 24 ukrainiečių jūrininkus.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino Vokietiją ir jos sąjungininkes stiprinti savo karinio jūrų laivyno kontingentą Juodojoje jūroje, siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos regione. Interviu, kurį sekmadienį paskelbė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke Mediengruppe“, P. Porošenka sakė, kad Rusija prie savo sienos su Ukraina dislokavo daug karių.

Europos Komisija penktadienį skyrė pirmąją rugsėjį patvirtintos naujos finansinės paramos Ukrainai išmoką – 500 mln. eurų. Anot Ukrainos finansų ministerijos, šios lėšos iki gruodžio vidurio turėtų būti pervestos į valstybės iždą. „Nuoširdžiai dėkoju Europos Komisijai už šį palankų sprendimą“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Ukrainos atstovai skelbia, kad jų laivų judėjimas iš Juodosios į Azovo jūras yra faktiškai blokuojamas, kaip ir Mariupolio ar Berdiansko uostai. P. Porošenka dėl situacijos regione prašo NATO laivyno pagalbos.  Apie blokuojamus laivus savo „Facebook“ paskyroje parašė Donecko apskrities administracijos atstovas Aleksandras Kucas. „Ukraina patiria didelius nuostolius dėl Rusijos blokuojamų Berdiansko ir Mariupolio uostų.

Ukrainos Aukščiausioji Rada pirmadienį pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įvesti dalyje šalies karo padėtį po savaitgalį įvykusios Rusijos ir Ukrainos karinių laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje.

Rusijai ir Ukrainai strategiškai svarbiame Kerčės sąsiauryje – aukščiausio lygio įtampa. Rusijos laivynas jame taranavo, apšaudė ir užėmė du Ukrainos katerius ir vilkiką. Maskva kaltina Kijevą, kad laivai, plaukdami į Mariupolį, pažeidė Rusijos teritorinius vandenis ir nereagavo į įspėjimus atsitraukti. Ukraina tai neigia ir žada šalyje skelbti karo padėtį. Ukrainiečių vilkiką Kerčės sąsiauryje ragina vienas iš Rusijos pasienio laivų pareigūnų.

Sekmadienio vakare Kerčės sąsiauryje „lygioje vietoje“ įsiliepsnojo karinis konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos. Ukrainos trys karo laivyno laivai, remiantis tarptautine teise ir šalių tarpusavio susitarimais, pabandė praplaukti šalia okupuoto Rusijos pusiasalio ir buvo apšaudyti, o vėliau nutempti į krantą. 23 ukrainiečiai buvo sulaikyti.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka penktadienį atsisakė patenkinti generalinio prokuroro Jurijaus Lucenkos prašymą leisti atsistatydinti dėl incidento, kai viena kovos su korupcija aktyvistė mirė po šiurpaus jos apliejimo rūgštimi, pranešė prezidentūra. Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus kelioms valandoms po vieno aukšto rango Europos Sąjungos pareigūno paraginimo Ukrainos valdžiai surasti ir nubausti atsakinguosius už minėtą nusikaltimą, sukrėtusį šalį.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Stambule reziduojantis Konstantinopolio ekumeninis ortodoksų patriarchas Baltramiejus I šeštadienį pasirašė susitarimą, atveriantį kelią nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios pripažinimui, nors dėl šių planų širsta Maskva. Baltramiejus spalio 11 dieną sutiko pripažinti Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato.

Ukraina rengiasi atremti Rusijos agresiją iš Azovo jūros pusės, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Mes ruošiamės atremti Rusijos agresiją iš jūros pusės – Azovo. Paraką reikia laikyti sausą“, – per iškilmingą prisaikdinimo ceremoniją Kijeve veikiančio Ivano Bohuno karinio licėjaus absolventams sakė prezidentas. P. Porošenka priminė, kad penktadienį lankėsi Mariupolyje, kur vyko jūros pakrantės apsaugos pajėgų kompleksiniai taktiniai mokymai.

Ukrainos valdžia gerbs tų tikinčiųjų, kurie norės išsaugoti vienybę su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia (ROB), sprendimą, sekmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka. Jis pabrėžė, kad Ukrainoje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės. „Mes neturėjome, neturime ir neturėsime valstybinės Bažnyčios. Ir į ... Ortodoksų Bažnyčią taip pat niekas nieko nekvies per prievartą. Dar kartą pareiškiu: tai kiekvieno tikinčiojo laisvo pasirinkimo klausimas.

Ekumeninis patriarchatas ketvirtadienį pareiškė sutinkantis pripažinti Ukrainos Ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę; to itin siekė Kijevas, tačiau Maskva prieš tokį žingsnį buvo griežtai nusistačiusi. Sinodas, kuriam pirmininkavo ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, pasaulio ortodoksų dvasinis lyderis, „nusprendė suteikti autokefaliją Ukrainos bažnyčiai“, sakoma oficialiame patriarchato pranešime. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka neslėpė džiaugsmo šiuo patriarchato sprendimu.