angela merkel

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad pareiškimais apie Baltijos šalių įtaką stumiant Rusiją į diplomatinę izoliaciją buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel turbūt siekia pateisinti padarytas klaidas dėl užsienio politikos Maskvos atžvilgiu, o vėlesni įvykiai parodė, jog Lietuva ir kitos regiono valstybės buvo teisios. „Tikrai nei Baltijos šalys, nei Lenkija nepritarė Minsko susitarimams. Čia A. Merkel pasakė visiškai tiesą. Mes tikrai nepritarėme.

Vokietija buvo įsitraukusi į didelius planus padėti apmokyti ir modernizuoti Rusijos kariuomenę prieš Maskvai 2014-aisiais aneksuojant Krymą, o kanclerė Angela Merkel darė spaudimą Vokietijos gynybos sektoriui bendradarbiauti su Maskva, rašo Lenkijos naujienų portalas „TVP World“, remdamasis Vokietijos savaitraštyje „Der Spiegel“ pasirodžiusiu tyrimu. Tarp planų buvo ir mokymo centrų įkūrimas Rusijoje pagal milijardo eurų vertės sandorį, penktadienį rašė savaitraštis.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel duodama interviu Vengrijos žiniasklaidai suvertė kaltę Baltijos šalims ir Lenkijai dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Ekspertai dalinasi, kad tokia aštri A. Merkel retorika liūdina, o politikė tokiu būdu nepripažįsta savo vadovavimo laikotarpiu padarytų klaidų. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas pasidalino ir ką kalbėjo A. Merkel Krymo aneksijos metu.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymai, kad prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija, sukėlė stiprią Varšuvos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos reakciją. A. Merkel pastabos interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“ sukėlė stiprią reakciją visame regione, o Lenkijos ir Baltijos šalių politikai atmetė jos užuominą, kad jų pasipriešinimas tiesioginėms Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos deryboms prisidėjo prie Maskvos agresijos.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau sulaukia kritikos dėl savo ankstesnės politikos Rusijos atžvilgiu. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad skandalingi A. Merkel žodžiai apie Baltijos šalis ir Lenkiją esą tėra bandymas „sutvarkyti“ savo politinį palikimą – ypač po to, kai jos sprendimai, tokie kaip „Nord Stream 2“ projekto rėmimas, šiandien vertinami itin prieštaringai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Baltijos šalys ir Lenkija tam tikra prasme kaltos dėl to, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Esą ji norėjo kalbėtis ir derėtis su V. Putinu, jog šis nepultų Ukrainos, tačiau dialogui sutrukdė Baltijos šalys ir Lenkija. Nors tiesiogiai A. Merkel nieko neapkaltino, tačiau konservatoriai, kurie tuo metu buvo Lietuvos valdžioje, beda pirštu, kad būtent A. Merkel vykdyta politika leido Rusijai stiprinti savo karo mašiną.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išsakyti kaltinimai Lenkijai ir Baltijos šalims dėl karo Ukrainoje sukėlė tikrą emocijų ir komentarų bangą. „Tai medus Putino ausims“, – taip A. Merkel žodžius įvertino generolas Romanas Polkas, vienas žinomiausių Lenkijos karininkų, dažnai pasirodantis žiniasklaidoje kaip gynybos ir saugumo ekspertas „Polsat News“ laidoje „Debata Gozdyry“ (liet.

Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“. Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Markas Mihkelsonas pareiškė, kad žema, jog A. Merkel dėl Rusijos provokacijų prieš Vakarus kaltina Baltijos šalis ir Lenkiją.

Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel teigiant, kad prie prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo prisidėjo Baltijos šalys ir Lenkija, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas teigia, kad to negalima laikyti oficialia Vokietijos pozicija. „Jokiu būdu nelaikome, kad tai yra Vokietijos pozicija“, – BNS pirmadienį teigė R. Motuzas.

Po to, kai buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel viešai apkaltino Baltijos šalis ir Lenkiją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, viešojoje erdvėje pasirodė aštrios reakcijos. Savo mintimis šia tema pasidalijo ir garsus prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano. Įrašu apie tai jis pasidalijo socialiniame tinkle Facebook. Neslėpė ironijos Įraše jis neslėpė ironijos norėdamas parodyti, kokie buvo absurdiški A. Merkel žodžiai. Jis rašė: „Sunku ginčytis.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusijuokė, kai Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Berlynas pagaliau skirtų 2 proc. BVP gynybai. Tokį epizodą savo memuaruose atskleidė buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Knygoje jis pasakoja apie įtemptus pokalbius su JAV prezidentu, kuris buvo pasiryžęs net išvesti Jungtines Valstijas iš Aljanso, jei sąjungininkai nepadidins išlaidų.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel interviu Vengrijos leidiniui „Partizan“, kurio metu ji apkaltino Lenkiją ir Baltijos šalis sukėlus karą Ukrainoje, iššaukė tikrą reakcijų audrą.  Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sulaukė aštrios kritikos po interviu Vengrijos žiniasklaidai, kuriame ji pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje kaltos yra ir Lenkija bei Baltijos valstybės. Tokie teiginiai sulaukė aštrios politikų ir politologų kritikos, kurie A. Merkel teiginius vadino neteisingais ir gėdingais.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžiai apie Baltijos šalis kaip reikiant įsiutino lietuvius. Išgirdusi, ką ji kalba, nesusilaikė ir žurnalistė, rašytoja Fausta Marija Leščiauskaitė. Socialiniame tinkle „Facebook“ Fausta Marija pasidalijo straipsniu, kuriame buvo cituojami A. Merkel žodžiai.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“. A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“. Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nepaisant anksčiau įtemptų santykių, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį savo rezidencijoje Budapešte priėmė buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. A. Merkel atvyko į Vengrijos sostinę pristatyti savo memuarų vertimą į vengrų kalbą. V. Orbanas „Facebook“ tinkle pasidalijo nuotraukomis, kuriose abu politikai, be kita ko, grožisi Dunojaus vaizdais nuo Budos kalvos, kur yra vyriausybės rūmai. Premjeras rašė: „Kartą buvus kanclere, čia reiškia būti kanclere visada.

Buvusi Vokietijos vadovė Angela Merkel pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas negali be dėmesio ir trūks-plyš siekia jo gauti, praneša „Politico“. Trečiadienio vakarą kalbėdama graikų laikraščio „Kathimerini“ Atėnuose organizuotame renginyje, skirtame jos memuarų knygos „Laisvė“ vertimui į graikų kalbą pristatyti, A. Merkel prisiminė, kaip D. Trumpas 2017 m. kovo mėn.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel atmeta kaltinimus žvalgybos ataskaitų apie koronaviruso pandemijos kilmę slėpimu, ketvirtadienį pareiškė jos atstovė spaudai. Trys Vokietijos laikraščiai trečiadienį pranešė, kad šalies žvalgybos agentūra BND 2020 m. nustatė didelę tikimybę, kad koronavirusas atsitiktinai išplito iš Kinijos laboratorijos, tačiau ši išvada nebuvo paviešinta.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį viešai kritikavo savo įpėdinį, šalies centro dešiniųjų lyderį ir kitą mėnesį vyksiančių rinkimų favoritą, už tai, kad jis pateikė parlamentui pasiūlymus dėl griežtų naujų migracijos taisyklių, kurie buvo priimti tik su kraštutinių dešiniųjų pagalba.

Be JAV ir NATO paramos Ukraina po Rusijos puolimo negalės išlikti nepriklausoma valstybė, mano buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Transatlantinė partnerystė šiandien yra dar reikalingesnė nei iki šiol, sakė ji likus kelioms dienoms iki Donaldo Trumpo inauguracijos naujuoju JAV prezidentu.

Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel memuarus išleidusi leidykla džiaugiasi knygos populiarumu praėjus dviem mėnesiams po jos išleidimo, praneša naujienų agentūra dpa. „Mes vis dar parduodame apie 12 000 knygų per savaite, – tai sensacinga“, – dienraščiui „Frankfurter Allgemeine“ sakė Kerstin Gleba, leidyklos „Kiepenheuer & Witsch“ atstovė. A. Merkel, Vokietijos pirmoji kanclerė moteris, 736 puslapių autobiografijoje pavadinimu „Laisvė: memuarai 1954-2021 m.“ (angl.

Šio sekmadienio TV3 laida „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovus pakvies apsilankyti Londone, kur žiūrovų lauks išskirtinis interviu su lietuve fotografe Sane Seven ir jos vyru, kūrybos vadovu Mariumi Janciausku. Laidos komandai dėl šio filmavimo netgi teko konkuruoti su buvusia Vokietijos kanclere Angela Merkel! Atviro pokalbio metu ne tik sužinosime fotosesijų su visame pasaulyje gerai žinomais veidais užkulisius, bet ir sulauksime istorijų apie itin įtakingas moteris.

Per pirmąją savaitę parduota daugiau nei 200 tūkst. egzempliorių buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel 736 puslapių knygos „Laisvė: prisiminimai 1954–2021“, todėl tai iki šiol sėkmingiausia metų knyga Vokietijoje. Tai rodo ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Media Control“, stebinčios knygų pardavimą Vokietijoje ir sudarančios žurnalo „Spiegel“ perkamiausių knygų sąrašą, tyrimas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad iš pradžių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų jai melavęs, tik vėliau, kai užgrobė Ukrainos Krymo pusiasalį.

Iš politikos ir viešumos pasitraukusi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pristatė memuarus, kuriuose aprašo pasaulinio politikos elito užkulisius. Knygoje aprašė ir V. Putino galios žaidimus bei bauginimus bei varginančius susitikimus su Donaldu Trumpu. A. Merkel gina savo sprendimus dėl Ukrainos ir migrantų krizės. Sako, prisiima atsakomybę dėl kiekvieno sprendimo, karjeros baigimą vadina „išlaisvinančiu“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kremlius atmetė buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komentarus apie 2007 m. susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kaip dar vieną A. Merkel antirusiško nusistatymo įrodymą. Naujai išleistuose memuaruose buvusi ilgametė Vokietijos politinė lyderė rašė, kad V. Putinas žinojo apie jos šunų baimę ir tyčia į kambarį įleido savo augintinį labradorą, kad sukeltų jai stresą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį išleistuose memuaruose prisimena Vladimiro Putino „galios žaidimus“, kontrastingus susitikimus su Baracku Obama ir Donaldu Trumpu ir teigia, kad klausia savęs, ar galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią „Brexitui“. 70-metė A. Merkel, atrodo, neturi didelių abejonių dėl svarbiausių sprendimų, priimtų per 16 jos, kaip Vokietijos lyderės, vadovavimo metų, kuriais pagrindiniai iššūkiai buvo pasaulinė finansų krizė, Europos skolų kriz...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel BBC teigė, kad jos sudaryti dujų sandoriai su Rusija buvo skirti padėti Vokietijos įmonėms ir išsaugoti taiką su Maskva. Ji taip pat tvirtino, kad karas su Ukraina būtų prasidėjęs anksčiau, jei 2008 m. nebūtų užblokuotas Kyjivo įstojimas į NATO. A. Merkel vadovavo Vokietijai 16 metų. Ji buvo valdžioje finansų krizės, 2015 m. migrantų krizės ir, svarbiausia, 2014 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel siekė atidėti Ukrainos narystę NATO, motyvuodama nuogąstavimais dėl galimo Rusijos karinio atsako, sakoma netrukus pasirodysiančių jos atsiminimų ištraukoje, kuria iš anksto pasidalino laikraštis „Die Zeit“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygoje kalba apie svarbų 2008-aisiais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kurio metu buvo aptariamos Ukrainos ir Sakartvelo ambicijos įstoti į Aljansą.

Angela Merkel, būdama Vokietijos kanclere bandė stabdyti Ukrainos norą greitai prisijungti prie NATO. Ji jau tada baiminosi karinio Rusijos atsako. Apie tai A. Merkel rašo savo memuaruose, skelbia „Die Zeit“. Knygoje A. Merkel aprašo susitikimus su tuometiniu ir būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Angela Merkel atsakė, kodėl bandė slopinti Ukrainos norą prisijungti prie NATO A. Merkel politika Ukrainos atžvilgiu Kyjive kritikuojama iki šiol.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel lapkričio pabaigoje Berlyne pristatys savo atsiminimų knygą pavadinimu „Laisvė. Prisiminimai 1954–2021“. Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygą pristatys Vokietijos teatre lapkričio 26 d., knygos išleidimo dieną, pranešė teatras. Renginys bus atviras visuomenei, jį moderuos žurnalistė Anne Will. Išankstinis bilietų pardavimas prasidės spalio 10 d. 11 val., sakoma renginio puslapyje teatro svetainėje.

Trečiadienį atstovai iš viso politinio spektro sveikino buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, privačiai su artimiausiais žmonėmis švenčiančią 70-ąjį gimtadienį, pranešė jos atstovė. A. Merkel 16 metų vadovavo šaliai, kurios ekonomika yra stipriausia Europoje, buvo pirmoji moteris, ėjusi šias pareigas. Kancleris Olafas Scholzas gyrė „įspūdingą politinę karjerą“ padariusią pirmtakę.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau painioja šalių lyderius. Renginyje Niujorke, skirtame rinkti aukas rinkimų kampanijai, 81-erių J. Bidenas trečiadienio vakarą  pasakojo apie 2021 m. G7 viršūnių susitikime vykusį savo pokalbį su Helmutu Kohliu – nors ilgametis Vokietijos kancleris mirė jau 2017-aisiais. Vokietijai tada susitikime atstovavo kanclerė Angela Merkel.

Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis, kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

Berlyniečiai tai vadina skalbimo mašina. Tačiau pastaruoju metu iš milžiniško betono ir stiklo kubo, kuriame dirba Vokietijos kancleris, sklinda ne efektyvumo ūžesys, o nesantaikos triukšmas, rašo „The Economist“. Nesvarbu, ar klausimas susijęs su Europos kaimynais, sąjungininkais amerikiečiais ar Vokietijos trijų partijų koalicijos partneriais, kanclerį Olafą Scholzą supantis siauras patarėjų ratas, atrodo, yra linkęs įsivelti į peštynes.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Savo brutaliu įsiveržimu į Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavertė save ir savo parankinius karo nusikaltėliais – ir jie tai žino. Klausant Rusijos ekspertų ir politinių veikėjų kalbų, spaudos konferencijų bei interviu žiniasklaidoje, galima pajausti tvyrančią baimę atsidurti „tribunole“, kaip nutiko buvusios Jugoslavijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui, rašo „Politico“. Kremliaus karo mašinai stojant dėl aršių Ukrainos kontratakų, nykstant pergalės tikimybei ir augan...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pelnė prestižinį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Nanseno apdovanojimą, sulaukusi pagyrų už savo ryžtą globoti prieglobsčio prašytojus, kol ėjo pareigas. „Padėdama daugiau nei milijonui pabėgėlių likti gyviems ir atsistoti ant kojų, Angela Merkel parodė didelę moralinę ir politinę drąsą“, – pareiškime pabrėžė JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas Filippo Grandi.

Pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai buvusi ilgametė kanclerė Angela Merkel pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sako neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakoja apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sako pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą. Beveik 1,5 val.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį teisino savo ilgametę glaudžių ryšių su Maskva politiką ir teigė „neturinti dėl ko atsiprašyti“, nors karas Ukrainoje aptemdė jos pasiekimus. Duodama pirmą didelį interviu po pasitraukimo iš valdžios prieš šešis mėnesius A. Merkel tvirtino nebuvusi naivi, palaikydama ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Antradienį buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad eidama savo pareigas ji labai stengėsi, jog padėtis Ukrainoje nepasikeistų iki dabartinės padėties, rašo „Reuters“. A. Merkel karą Ukrainoje pavadino didele Rusijos klaida ir pridūrė, kad nekaltina savęs dėl to, jog nepakankamai stengėsi dėl to, kad situacija nesieskaluotų. „Labai liūdna, kad tai nepavyko, tačiau nekaltinu savęs dėl to, kad nesistengiau“, – sakė A. Merkel, kalbėdama apie 2014 m. Minsko susitarimą su Rusija.

Milijardierius filantropas George‘as Sorosas nupiešė niūrų Rusijos invazijos į Ukrainą paveikslą, perspėdamas, kad tai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą ir galiausiai privesti civilizaciją prie susinaikinimo.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad 2008 metais priėmė teisingą sprendimą nepriimti Ukrainos į NATO, nepaisant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kritikos. Tai pirmadienį naujienų agentūros DPA prašymu pareiškė A. Merkel atstovė spaudai, rašo „Evropeyskaja pravda“. Tuo pat metu buvęs kancleris palaikė tarptautines pastangas užbaigti Rusijos užkariavimo karą Ukrainoje, tačiau į kvietimą atvykti į Bučą neatsiliepė. „Federalinė kanclerė dr.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios vykdyta taikinamoji politika Kremliaus atžvilgiu dabar sulaukia kritikos, penktadienį pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje. A. Merkel, didžiausiai Europos ekonomikai vadovavusi 16 metų, o gruodį pasitraukusi iš politikos, sakė, kad su „dideliu susirūpinimu ir užuojauta“ stebi Ukrainos „teritorinio vientisumo ir suverenumo užpuolimą“. „Rusijos... karas žymi svarbų Europos istorijos lūžio tašką po Šaltojo karo“, – sakoma jos pareiškime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neseniai viešai pasakė mananti, kad jos, kaip ir Seimo narių, atlyginimas nėra normalus ir tokiu būdu sukuriama pigi valdžia. Tačiau savo rodikliu premjerė nėra nei santykinai daugiausiai, nei mažiausiai Europoje uždirbanti Vyriausybės vadovė. Įdomu tai, kad net didesnių ir turtingesnių už Lietuvą valstybių premjerai uždirba santykinai mažiau už Lietuvos Vyriausybės vadovę.