Svarbiausi įvykiai:
20:53 | Rusijoje gali būti pradėti gaminti iranietiški dronai
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi „The Wall Street Journal“ publikacija, jeigu gamykla būtų pastatyta, tokiu atveju Iranas galėtų tiekti daugiau kaip 6 tūkst. dronų.
Galiausiai bepiločiai orlaiviai būtų perduoti Rusijai, kuri, kaip teigiama, juos panaudotų pradėtos karinės invazijos metu Ukrainoje.
Pastebima, kad abiejų valstybių vyriausybės derina tolimesnius planus, o Irano delegacija sausį nuvyko į Rusiją ir apžiūrėjo, kur galėtų būti statoma dronų gamykla.
Nors iš pradžių Iranas teisinosi, kad neva kariniai dronai Rusijai buvo perduoti dar prieš prasidedant karui, dabar surinkti įrodymai Ukrainoje leidžia manyti, kad bepiločiai orlaiviai buvo tiekiami ir vykstant karui Ukrainoje.
19:48 | Rusai degina ukrainietišką literatūrą
Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje iš švietimo įstaigų paima knygas ir jas galiausiai sudegina, rašo „SkyNews“.
Kaip skelbia Ukrainos Nacionalinio pasipriešinimo centras, rusų kariai rytinėje Luhansko srityje iš bibliotekų ir mokyklų išveža ten esančias knygas, o galiausiai jas sudegina vietinėse katilinėse.
Priduriama, kad dažniausiai sudeginamos knygos – ukrainietiška literatūra.
18:55 | Ukrainoje po korupcijos skandalų atliekamas auditas
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį pareiškė, kad po korupcijos skandalų atliekamas viešųjų pirkimų sutarčių auditas, tačiau atsisakė patvirtinti pranešimus, kad netrukus jis gali būti priverstas atsistatydinti.
„Pradėjome vidaus auditą“ dėl visų viešųjų pirkimų sutarčių, žurnalistams sakė O. Reznikovas, tačiau atsisakė pasakyti, ar liks gynybos ministro poste.
„Ar būsiu gynybos ministru, ar ne, sprendžia vienas asmuo – vyriausiasis vadas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – teigė jis.
„Mano, kaip teisininko, specialybė leidžia optimistiškai manyti, kad tikrai rasiu sau įdomų projektą, kuris leis ne tik laimėti karą, bet ir vėliau nubausti Rusijos Federacijos karinę ir politinę vadovybę“, – pridūrė ministras.
Interneto portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad 56-erių O. Reznikovą kitą savaitę gali pakeisti 37-erių šalies karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas.
Tuo metu teisę studijavęs O. Reznikovas gali būti paskirtas teisingumo ministru, rašė naujienų svetainė.
Vienas iš geriausiai žinomų veidų Ukrainos kovos prieš Maskvos invaziją kontekste gynybos ministru buvo paskirtas 2021-ųjų lapkritį ir nuo pat karo pradžios praėjusių metų vasario 24 dieną prižiūri ginkluotąsias savo šalies pajėgas.
Jis taip pat padėjo parūpinti Vakarų ginklų Ukrainos pajėgoms paremti.
Tačiau pastaruoju metu jo ministeriją krečia korupcijos skandalai, o gynybos pareigūnai atsidūrė tarp keliolikos asmenų, kurie praėjusį mėnesį buvo priversti atsistatydinti. Tai – didžiausias politinis sukrėtimas Ukrainoje nuo Rusijos puolimo pradžios.
O. Reznikovo pavaduotojas Vjačeslavas Šapovalovas, kuris buvo atsakingas už logistinę paramą kariuomenei, atsistatydino po to, kai gynybos ministerija buvo apkaltinta pasirašiusi sutartis dėl maisto produktų, kurių kainos du-tris kartus viršijo šiuo metu galiojančias pagrindinių maisto produktų kainas.
17:41 | Ukrainos atstovas: „Esame pasirengę duoti atkirtį“
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį sakė, kad Kyjivas nenaudos naujų vakarietiškų toliašaudžių ginklų prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
„Penktadienį mūsų partneriai nusprendė tiekti mums ginklus, galinčius šaudyti 150 km atstumu“, – spaudos konferencijoje sakė O. Reznikovas.
„Visuomet sakome savo partneriams, kad įsipareigojame nenaudoti užsienio partnerių ginklų prieš Rusijos teritoriją, tik prieš jos junginius laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, siekdami deokupuoti savo žemę“, – sakė jis.
Penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują 2,2 mlrd. dolerių vertės ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, į kurį, Pentagono teigimu, įtraukta naujų nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurios galėtų beveik dukart – iki 150 km – padidinti Kyjivo smūgių Rusijos kariniams taikiniams nuotolį.
Jos gali suteikti ukrainiečių pajėgoms galimybę smogti bet kur Rusijos okupuoto Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje.
Tikimasi, kad Prancūzija ir Italija savo ruožu pristatys mobiliąsias „žemė-oras“ raketų sistemas.
Sekmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Bild am Sonntag“ Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami Rusijos teritorijai pulti.
O. Reznikovas žurnalistams taip pat sakė, kad Kyjivas tikisi galimo Rusijos puolimo vėliau šį mėnesį. Vasario 24 dieną Kremlius minės metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą.
Iki galimo Rusijos puolimo šį mėnesį „ne visi vakarietiški ginklai“ bus atgabenti, sakė O. Reznikovas, tačiau pridūrė, kad Kyjivas turi išteklių reaguoti.
„Esame pasirengę duoti atkirtį“, – teigė jis.
17:29 | Vakarų nenoras atsiųsti naikintuvų kainuos „daugiau gyvybių“ – Ukrainos gynybos ministras
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sekmadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkų nenoras atsiųsti jo karo draskomai šaliai naikintuvų kainuos „daugiau gyvybių“.
„Esu įsitikinęs, kad laimėsime šį karą, esu įsitikinęs, kad išlaisvinsime visas okupuotas teritorijas“, – žurnalistams Kyjive sakė O. Reznikovas.
Tačiau be Vakarų naikintuvų pristatymo „tai mums kainuos daugiau gyvybių“.
„Turime tai sustabdyti dabar“, – pridūrė jis.
16:35 | Scholzas žiniasklaidai: Putinas negrasino nei jam, nei Vokietijai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą kalbėjosi su šalies agresorės prezidentu Vladimiru Putinu, interviu laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad per šiuos dvišalius pokalbius Kremliaus šeimininkas niekada negrasino nei asmeniškai jam, nei Vokietijai.
„Ne, Putinas negrasino nei man, nei Vokietijai“, – sakė kancleris, komentuodamas pranešimus apie Rusijos prezidento grasinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.
Tuo pačiu O. Scholzas pažymėjo, jog per telefoninius pokalbius su V. Putinu jis „leido aiškiai suprasti“, kad Rusijai tenka „visa atsakomybė už karą“.
„Nei iš šio, nei iš to Rusija įsiveržė į savo kaimynę, kad pagriebtų Ukrainos dalį ar visą šalį. Negalime paprasčiausiai susitaikyti su tuo, nes taip iš esmės pakertama taiki Europos tvarka“, – sakė jis.
Sausio pabaigoje buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas žurnalistams atskleidė, kad prieš įsiverždamas į Ukrainą V. Putinas grasino jam raketų smūgiu.
„Vienu metu jis man tarsi pagrasino ir pasakė „Borisai, nenoriu tavęs įžeisti, bet su raketa tai užtruktų tik minutę“ ar kažką panašaus“, – atpasakodamas V. Putino žodžius sakė B. Johnsonas.
Kremlius B. Johnsono žodžius paneigė ir pareiškė, esą per tą pokalbį V. Putinas kalbėjo apie NATO raketų grėsmę Rusijai.
15:30 | Rusų pajėgos rengiasi didelei atakai: vardijami scenarijai, kaip gali būti vykdomas puolimas
UNIAN, remdamasi „The Telegraph“ pateikta analize, įvardijo galimus Rusijos puolimo veiksmus, kurių gali imtis diktatorius Vladimiras Putinas.
Rašoma, kad pastaruoju metu rusų okupantai bando vykdyti puolimą keliomis kryptimis – pietinėje ir rytinėje Ukrainos dalyse.
Taip pat įžvelgiama, kad Rusijos karinės pajėgos gali svarstyti įvairius galimo puolimo veiksmus plataus masto invazijos metinių išvakarėse vasario 24 d.
„The Telegraph“ rašo, kad per pastarąsias kelias savaites Rusija surengė atakas pietrytinėje fronto linijoje, Zaporižės regione, Vuhledaro mieste, kuris yra Donecko regione, taip pat smūgiai suduoti ir Luhansko regione. Tačiau tikroji tokių atakų grėsmė kol kas nėra tiksliai įvardyta.
Daugelis žmonių Donbaso regione mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali pasitraukti į naują gynybos liniją, kad taip buvo daroma ir tada, kai buvo vykdomas intensyvus kontrpuolimas Sjevjerodonecke 2022 m. vasarą.
Be to, pateikiamoje analizėje atkreipiamas dėmesys, kad jeigu Bachmuto miesto kontrolę perimtų rusų kariuomenė, tai būtų didelis sukrėtimas Ukrainai, tačiau nebūtinai reikštų, kad okupantams pavyks veržtis tolyn.
Tuo metu JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai vasario 3 d. pateiktoje analizėje teigė, kad Rusija gali surengti galingą puolimą Luhansko regione – Svatovės ir Kreminos srityse.
„Du pagrindiniai centrai šiuo metu yra Rusijos rankose, tačiau nuo rudens šios sritys tapo Ukrainos kontrpuolimo taikiniais [siekiant atsikovoti savo žemes]. Tad [Rusijos kariuomenės] smūgis šiose vietovėse gali būti iš anksto suplanuotas, siekiant sutrikdyti ukrainiečių pusiausvyrą mažiau apsaugotoje srityje“, – kalbėjo ISW analitikai.
Tuo metuo Ukrainos karininkas, esantis Charkive, mano, kad rusų okupantai gali surengti ataką iš rytų ir tokiu būdų stengtis atsiimti teritorijas, kurias prarado Ukrainos pajėgų kontrpuolimo metu rugsėjo mėnesį.
Manoma, kad rusų kariai gali bandyti išstumti Ukrainos pajėgas tolyn nuo tiekimo linijų, esančių tarp Valuikų miesto Belgorodo srityje, iki Svatovės.
Neatmetama, kad ateityje rusų okupantai gali mėgint perimti greitkelio tarp Charkivo ir Iziumo kontrolę, kad Ukrainos pajėgų tiekimo kelias link Donbaso būtų užkirstas. Tačiau kariuomenės atstovai pažymėjo, kad rusų pajėgos neturėjo pakankamai karinių pajėgų tam, kad pradėtų Charkivo puolimą, todėl toks planas mažai tikėtinas.
Analitiko Kirilo Michailovo pastebėjimu, įvykiai pietinėje Ukrainos dalyje gali būti nenuspėjami, kadangi Rusijos okupantai neturi pakankamai resursų, reikiamų surengti naują ataką visuose frontuose, tačiau okupantai turi pakankamai mobilizuotų karių, kurie gali būti panaudoti, siekiant atlaikyti fronto liiniją. Tuo metu patyrę rusų kariai, pasak analitiko, galėtų sutelkti puolimą vienoje srityje.
O atakoa pietinėje fronto linijoje tuo pat metų keltų grėsmę pagrindiniams Ukrainos pajėgų tiekimo maršrutams Donbase. Atkreipiamas dėmesys, kad tokiu atveju rusų okupantai turėtų iš viso įveikti apie 50–60 kilometrų atstumą nuo dabartinės fronto linijos iki greitkelio Dnipras–Doneckas.
14:40 | Belgorode nugriaudėjo sprogimas
NEXTA socialiniame tinkle rašo, kad Belgorodo srityje, Rusijoje, nugriaudėjo galingas sprogimas.
Kol kas daugiau detalių nepateikiama.
14:19 | M. Podoliakas: „Rusija nesustos, jeigu ji nepralaimės“
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas Vakarų valstybėms priminė, kad jeigu Rusija laimės diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje, tokiu atveju įsigalės separatizmas, terorizmas ir žudynės.
M. Podoliako įspėjo, kad Rusijai pasiekus pergale kare, V. Putinas nesustos ir toliau tęs pradėtą terorizmą ne tik Ukrainoje, bet ir kitose Europos valstybę, rašo UNIAN.
„Rusija nesustos, jeigu ji nepralaimės. [Rusija] ir toliau tęs investicijas terorizmui skatinti Europoje. Toliau bus įsilaužiama vykstant nacionaliniams rinkimams, žudys politininius oponentus, o separatizmo apraiškos taps norma“, – kalbėjo Ukrainos atstovas.
Prezidento patarėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad rusų pergalės atveju V. Putinas dar drąsiau griebsis minėtų veiksmų nei iki šiol.
„Ar tai pasaulis, kuriame jūs norite gyventi? Tai yra „rusų pasaulis“, – pridūrė M. Podoliakas.
13:18 | Rusija surengė atakas 7 Ukrainos regionuose
Šeštadienį Rusija surengė atakas skirtinguose Ukrainos regionuose, rašo „The Kyiv Independent“.
Pranešama, kad iš viso Rusija surengė 7 iš 25 Ukrainos regionų, o atakos šeštadienį buvo įvykdytos Dniepropetrovske, Donecke, Luhanske, Charkive, Chersone, Mykolajive ir Zaporižės srityse.
Priduriama, kad rusų okupantai puolimams įvykdyti naudojo savo artilerija, taip pat paleido raketas.
Remiantis vietos valdžios atstovų teigimu, per rusų surengtas atakas žuvo mažiausiai 5 civiliai, dar 12 buvo sužeisti.
13:00 | „Wagner“ vadovas: Bachmuto šiaurėje vyksta intensyvios kovos
Šiaurinėse Ukrainos miesto Bachmuto dalyse sekmadienį vyksta intensyvios kovos, pareiškė Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas.
Rusijos pajėgos jau ištisus mėnesius bando užimti Bachmutą rytiniame Ukrainos Donecko regione – tai ilgiausias ir kruviniausias mūšis nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį.
Nors Vakarai remia Ukrainą ginklais, Rusija pastarosiomis dienomis pareiškė pasiekusi laimėjimų šiame regione.
„Šiauriniuose Artiomovsko rajonuose vyksta intensyvūs mūšiai už kiekvieną gatvę, kiekvieną namą, kiekvieną laiptinę“, – pareiškime sakė „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, pavartodamas ankstesnį rusišką Bachmuto pavadinimą.
Pasak jo, ukrainiečių kariuomenė neatsitraukia. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja iki galo“, – sakė J. Prigožinas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos kovos dėl Bachmuto tiek ilgai, kiek galės.
„Praėjusią savaitę Rusija tęsė nedidelius puolimus bandydama apsupti... Bachmutą“, – sekmadienį paskelbė britų Gynybos ministerija.
Dviem pagrindiniams ukrainiečių pajėgų keliams į šį miestą „dabar tikriausiai kelia grėsmę tiesioginė ugnis“, sakoma britų pranešime. Jame nurodoma: „Bachmutas vis labiau izoliuojamas.“
Tuo metu Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste sekmadienį raketai pataikius į gyvenamąjį namą buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
The #Kharkiv Prosecutor's Office publishes photos of today's attacks on the city. One of the missiles hit the Beketov University building.
— NEXTA (@nexta_tv) February 5, 2023
Four people were injured. pic.twitter.com/ui7JFCsXue
Pasak jo, kitai raketai pataikius į vieną institutą, buvo sužeistas apsaugininkas.
Šeštadienį „rusai nužudė keturis Donecko regiono gyventojus“, sakė šio regiono administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka. Jis pridūrė, kad dar 11 žmonių buvo sužeisti.
12:49 | Ukrainos žiniasklaida: gynybos ministras Reznikovas gali būti atleistas iš pareigų
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kitą savaitę gali būti atleistas iš užimamų pareigų, pranešė Ukrainos naujienų kanalas „Ukrainska Pravda“.
Teigiama, kad šią informaciją žurnalistams atskleidė šalies vyriausybės ir kariuomenės šaltiniai.
Manoma, kad O. Reznikovo postui užimti jau yra ir kitas asmuo – tai Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas.
Pasak vieno iš šaltinių, K. Budanovui „sunku išeiti iš Vyriausiosios žvalgybos valdybos, jis nenori į Gynybos ministeriją, nes supranta, kad tai didžiulė biurokratinė mašina“, bet „laiko galvoti jau nelabai yra“.
Visgi pats O. Reznikovas žurnalistams tvirtino, kad kol kas nėra įvykę jokių oficialių pokalbių, susijusių su jo atleidimu iš ministro pareigų.
„Ukrainska Pravda“ žurnalistai rašo, kad yra labai tikėtina, jog O. Reznikovas gali būti paskirtas užimti naujas pareigas ir tapti teisingumo ministru, mat prezidentūros vadovybėje nekyla abejonių, kad gynybos ministras turi likti vyriausybėje.
Tuo metu dabartinis Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska gali būti paskirtas ambasadoriumi Ukrainos diplomatinėje atstovybėje Europoje.
Kol kas nėra žinoma, kas užimtų Ukrainos žvalgybos vado pareigas, jeigu K. Budavonas būtų paskirtas nauju gynybos ministru.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kyjivas atleido dar daugiau pareigūnų per didžiausią politinį sukrėtimą po didelio korupcijos skandalo, susijusio su Rusijos invazija.
Pareigūnai pranešė, kad iš pareigų pasitraukė aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnas ir penki regioniniai prokurorai.
Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad už kariuomenės viešuosius pirkimus atsakingas pareigūnas Bodganas Chmelnyckis buvo atleistas po to, kai gruodžio mėnesį buvo laikinai nušalintas nuo pareigų.
Žiniasklaida apkaltino Gynybos ministeriją, kad ji pasirašo sutartis dėl maisto produktų, kurių kainos du ar tris kartus viršija dabartines pagrindinių maisto produktų kainas.
Po šių kaltinimų Gynybos ministerija paskelbė apie viceministro Viačeslavo Šapovalovo, dirbusio logistinės paramos kariuomenei srityje, atsistatydinimą.
Iš pradžių Gynybos ministerija pavadino žiniasklaidos pranešimus „melagingais“ ir pareiškė, kad „perka atitinkamus produktus įstatymų nustatyta tvarka“.
Tačiau ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi „padaryti viešuosius pirkimus skaidresnius, o biudžeto lėšas – labiau prieinamas viešajai kontrolei“.
Parlamento Antikorupcijos komiteto vadovė Anastasija Radina taip pat sakė, kad ministerija pripažino „klaidas“, susijusias su sutartimis dėl maisto produktų, ir „tikrina bei analizuoja kainas, kad jas ištaisytų“.
Atskirai Generalinė prokuratūra pranešė, kad atleido pietinių Poltavos, centrinės Kirovohrado ir šiaurinių Poltavos, Sumų ir Černihivo sričių regioninius prokurorus.
Kyjivas kiek anksčiau paskelbė apie keliolikos aukščiausio rango pareigūnų, įskaitant pagrindinį prezidento patarėją Kyrylą Tymošenką, atleidimą. Kai kurie atleidimai buvo susiję ne su maisto pirkimo sutarčių skandalu, o su kitais pažeidimais.
Vakarų sąjungininkės yra skyrusios milijardus dolerių finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui, kad šis galėtų pasipriešinti Rusijos kariuomenei, tačiau dažnai tai darė su išankstine sąlyga, kad parama bus teikiama, jei bus vykdomos antikorupcinės reformos.
Ukrainoje jau seniai paplitusi korupcija, tačiau beveik metus trunkantis plataus masto Maskvos karas nustelbė vyriausybės pastangas išgyvendinti kyšininkavimą.
12:21 | Buvusio Izraelio premjero susitikimas su Putinu: jis man pažadėjo, kad nežudys Zelenskio
Buvęs Izraelio ministras pirmininkas, kuris tam tikrą laikotarpį bendravo su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, siekiant išspręsti karinės eskalacijos problematiką, teigė, kad pirmosiomis karo savaitėmis jis tąkart gavo V. Putino pažadą nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Kaip rašo „The Guardian“, buvęs Izraelio premjeras Naftali Bennettas pirmosiomis karo savaitėmis tapo vienu iš nedaugelio Vakarų lyderių, kuris, prasidėjus karui, išdrįso susitikti su diktatoriu V. Putinu kovo mėnesį surengto trumpo vizito metu Maskvoje.
Visgi N. Bennetto pastangos, siekiant įtikinti V. Putiną nutraukti pradėtą karinę invaziją nedelsiant, tąkart buvo nesėkmingos, kadangi Kremliaus vykdomos žudynės Ukrainoje tęsiasi iki šiol.
Nepaisant to, buvęs premjeras išdrįso paklausti diktatoriaus, ar šis ruošiasi nužudyti Ukrainos prezidentas V. Zelenskį.
„Aš paklausiau, kokia problema dėl to? Ar tu planuoji nužudyti Zelenskį? Jis [V. Putinas] pasakė: aš nežudysiu Zelenskio.
Tada aš pasakiau jam [V. Putinui], kad, mano supratimu, tu man pažadi, kad nežudysi Zelenskio. Jis [V. Putinas] atsakė: aš nežudysiu Zelenskio“, – kalbėjo N. Bennettas.
Izraelio premjeras žurnalistams sakė, kad tada po įvykusio pokalbio su diktatoriumi V. Putinu jis paskambino Ukrainos prezidentui, siekiant informuoti jį apie V. Putino įsipareigojimą.
„Klausyk, aš ką tik po susitikimo, jis [V. Putinas] tavęs nežudys. Tada [V. Zelenskis] paklausė, ar tu dėl to tikras? Aš atsakiau, kad 100 proc. jis tavęs nežudys“, – teigė jis.
N. Bennettas užsiminė, kad tąkart V. Putinas atsisakė siekio išstumti Ukrainos karines pajėgas iš šalies, o V. Zelenskis pažadėjo neprašyti prisijungimo prie NATO.
Visgi Izraelio premjero pastangos dėl eskalacijos sumažinimo nepasiteisino, o jo paties valdymo laikotarpis valdžioje buvo trumpas.
11:35 | Kyjive atsisveikinta su fronte žuvusiu baltarusių aktyvistu
Kyjive šeštadienį atsisveikinta su Baltarusijos kariu savanoriu ir aktyvistu, žuvusiu kovose Rytų Ukrainos fronte.
Eduardas Lobavas žuvo įnirtinguose artilerijos mūšiuose Vuhledare prieš Rusijos karius. Jis priklausė nedideliam baltarusių disidentų pulkui, kovojančiam kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. Jo kūnas bus pervežtas į Varšuvą palaidoti.
Rusijos kariai suintensyvino puolimus Ukrainos rytuose, ypač pramoniniuose Bachmuto ir Vuhledaro miestuose. Rusija yra sakiusi, kad jos pagrindinis tikslas yra užimti rytinę Donecko sritį, kurią ji laiko savo dalimi.
E. Lobavas yra naujausia auka iš Kalinausko pulko, dalinio, pavadinto vieno žymaus 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperiją vado vardu.
Savanoriai priešinasi Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris yra artimas Rusijos sąjungininkas. Jie tiki, kad Ukrainos pergalė prieš Rusiją paskatins režimo pasikeitimą Minske.
„Tai labai ypatingas pulkas, sudarytas tik iš baltarusių. Tai ne jų šalis, ne jų tauta, bet tai jų karas“, – sakė atsisveikinimo ceremonijoje dalyvavęs Ukrainos parlamento įstatymų leidėjas Bohdanas Jaremenka.
„Esu čia demonstruodamas paramą ir solidarumą su jais“, – pridūrė jis.
Bažnyčioje, kai jo bendražygiai atidavė paskutinę pagarbą, Olena Charhel laikė E. Lobavo portretą. Jos vyras, taip pat baltarusių disidentas, birželį žuvo kovodamas rytuose Kalinausko pulko gretose. Jis ir E. Lobavas buvo geri draugai.
„Kovodami prieš Rusiją mes galime išlaisvinti Baltarusiją nuo Lukašenkos režimo“, – sakė ji.
Vienas po kito savanoriai ėjo prie keliomis vėliavomis, tarp jų – baltai raudonai balta Baltarusijos vėliava, uždengto E. Lobavo karsto, kad atiduotų paskutinę pagarbą vienoje Kyjivo katedrų. Dauguma buvo užsidengę veidus, kad paslėptų savo tapatybę.
2010-aisiais už nepaklusnumą gimtojoje Baltarusijoje E. Lobavas buvo pasiųstas ketveriems metams už grotų. Išėjęs į laisvę 2014 metais jis pabėgo į Ukrainą ir įstojo į ginkluotąsias pajėgas kaip karys savanoris.
Baltarusiai sudaro svarbų užsienio kovotojų Ukrainoje kontingentą. Rusijos invazija į Ukrainą paskatino juos mobilizuotis. Pats pulkas buvo įformintas 2022 metų kovą ir nuo pirmųjų karo dienų aktyviai dalyvavo daugelyje svarbių mūšių, taip pat ir Mykolajive, Chersone ir ginant Bučą bei Irpinę. Pastarajame mūšyje dalyvavo ir E. Lobavas.
„Galima sakyti, kad jis visą gyvenimą praleido gindamas aukštus idealus ir aukodamasis dėl kitų“, – sakė jo draugas ir bendražygis savanoris Janas Melnikovas.
10:40 | Kare žuvo britai
Ukrainiečių pareigūnai šeštadienį pranešė, kad per apsikeitimą belaisviais buvo atgauti dviejų britų, 28 metų Chriso Parry ir 47 metų Andrew Bagshaw, palaikai.
Šie britai savanoriavo Soledare Ukrainos rytiniame Donecko regione, ir bandė padėti evakuoti žmones iš karo zonos, kai į jų automobilį pataikė artilerijos sviedinys.
Palaikai atgauti per apsikeitimą, kai Rusija paleido 116 belaisvių ukrainiečių, o Ukraina – 63 belaisvius rusus.
Sausio 9 dieną Ukrainos policija pranešė, kad prarado ryšį su A. Bagshaw ir Ch. Parry po to, kai jiedu išvyko į Soledarą.
Penktadienį taip pat pasirodė pranešimų, kad Bachmute žuvo 33 metų amerikiečių medikas Pete'as Reedas, į kurio evakuacijos automobilį pataikė raketa.
Organizacija „Global Outreach Doctors“, kuriai jis dirbo, pranešė, kad jis yra buvęs JAV jūrų pėstininkų šaulys.
The head of the Ukrainian presidential office, Andrii Yermak, said that the bodies of Britons Chris Parry and Andrew Bagshaw were handed over to #Ukraine during the exchange with #Russia (63 Russians for 116 Ukrainians).
— NEXTA (@nexta_tv) February 4, 2023
1/2 pic.twitter.com/FG3prS3ZAG
10:24 | Naujos sankcijos Rusijai
Sekmadienį turi įsigalioti naujos sankcijos Rusijai – embargas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams.
Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija taip pat susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų.
Dar gruodį Europos Sąjunga įvedė embargą Rusijos neperdirbtai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš G-7 nustatė 60 JAV dolerių (55 eurų) už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.
Kremlius įspėjo, kad sekmadienį įsigaliojantys embargas ir kainų „lubos“ tokiems rusiškiems naftos produktams kaip benzinas, dyzelinas ir krosnių kuras, destabilizuos pasaulines rinkas.
09:37 | Charkivo srityje nugriaudėjo sprogimai
Sekmadienio rytą dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus. Tuo metu NEXTA praneša, kad Charkivo srityje nugriaudėjo nauji sprogimai.
„The Guardian“ rašo, kad dvi rusų raketos pataikė į Charkvio centrą Ukrainos šiaurės rytuose, o veina iš raketų smogė gyvenamajam namui.
Charkivo miesto meras Ihoris Terekhovas teigė, kad šiuo metu gaisras kilo viename iš gyvenamųjų pastatų. Pirminiais duomenimis, buvo sužeistas vienas asmuo.
09:30 | Ukraina skelbia atrėmusi rusų puolimą
Ukraina atrėmė naują Rusijos puolimą ties rytiniu Bachmuto miestu, šeštadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Be to, Ukraina per apsikeitimą belaisviais atgavo dviejų britų savanorių, žuvusių, kai bandė padėti evakuoti žmones iš rytinės karo veiksmų zonos, palaikus.
„Šią savaitę Rusijos okupacinės pajėgos metė visas savo pastangas, kad pralaužtų mūsų gynybą ir apsuptų Bachmutą, ir pradėjo galingą puolimą Lymano sektoriuje“, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar.
„Tačiau dėl mūsų karių atsparumo jiems nepavyko“, – pridūrė ji.
Ukrainos sienų apsaugos tarnyba pranešė, kad jos kariai sustabdė naujausią rusų ataką, nukaudami keturis ir sužeisdami dar septynis priešus.
Rusija šeštadienį ryte pradėjo naujus bombardavimus prie rytinio fronto linijos. Ukrainiečių pareigūnai pranešė apie apšaudymą Černihivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Charkivo, Luhansko, Donecko ir Mykolajivo regionuose.
Savo vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad padėtis tampa sunkesnė.
Rusija, pasak jo, „meta vis daugiau savo pajėgų mūsų gynybai pralaužti“.
„Dabar labai sunku Bachmute, Vuhledare, Lymane ir kituose rajonuose“, – sakė jis.
09:16 | Ligoninės perpildytos sužeistų rusų karių
Generalinio Ukrainos štabo atstovai skelbia, kad Rusijos kariuomenė Donbaso regione susiduria su medicinos paslaugų teikimo problemomis.
UNIAN rašo, kad į Svitlodarską atvyko medicinos personlas iš Jakutijos, tačiau laikinai okupuotoje Horlivkoje visos medicinos įstaigos yra perpildytos sužeistų rusų karių.
Teigiama, kad Horlivkoje rusų okupantai naudoja vaikų darželius, mokyklas ar tiesiog sandėliavimo patalpas ir ten įrengia laikinas ligonines.
08:42 | O. Scholzas: Putino pareiškimai yra absurdiški
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami atakuojant Rusijos teritoriją, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Šiuo klausimu yra konsensusas“, – sakė kancleris savaitraščiui „Bild am Sonntag“.
Ukrainos sąjungininkės Vakaruose pažadėjo apginkluoti su Rusijos invazija kovojančią šalį tikslaus nutaikymo raketomis, raketų sistemomis ir tankais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusija, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, yra puolama.
Nuo tada, kai beveik prieš metus V. Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietiškos šalies, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.
„Vėl ir vėl esame priversti atremti kolektyvinių Vakarų agresiją“, – pareiškė jis ketvirtadienį, per 80-ąsias sovietų pergalės Stalingrado mūšyje metines.
Tačiau O. Scholzas tokius palyginimus atmetė.
„Jo žodžiai yra absurdiškų istorinių palyginimų, kuriais jis naudojasi teisindamas savo [vykdomą] Ukrainos puolimą, dalis. Tačiau šio karo niekas nepateisina“, – sakė Vokietijos lyderis.
„Drauge su savo sąjungininkėmis tiekiame kovos tankus Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti. Atidžiai apsvarstėme kiekvieną ginklų siuntą, glaudžiai koordinuodami [veiksmus] su savo sąjungininkėmis, pradedant Amerika“, – sakė jis.
Tokiu konsensusu grindžiamu metodu „vengiama eskalacijos“, pabrėžė O. Scholzas.
08:38 | Rusija neturi galimybių vienu metu vykdyti plataus masto puolimo operacijas
JAV Karo studijų instituto analitikai (ISW) pastebi, kad tam, jog Rusija galėtų pasiekti Doencko regioną ir užimti Zaporižę, okupantams reikia prieš tai įvykdyti daugybę kontrpuolimų prieš Ukrainos gynėjus.
Analitikai įžvelgia, kad Rusijos Federacija šiuo metu telkia karinę techniką ir karius, siekiant vykdyti lemiamą puolimą Bachmuto srityje, taip pat vakarinėje Ukrainos dalyje – Luhansko regione.
Tačiau manoma, kad vargu, ar Rusijos okupantams pavyks užimti Zaporižę.
„Rusija neparodė jokio sugebėjimo atlikti daugybę didelių puolimo operacijų, kurios taptų būtinos, siekaint vienu metu pasiekti Donecko srities administracinę ribą ir galiausiai užimti Zaporižės miestą“, – kalbėjo analitikai.
08:10 | Per didelį Rusijos ir Ukrainos apsikeitimą belaisviais išlaisvinta dešimtys karių
Dešimtys Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių grįžo namo po apsikeitimo belaisviais, šeštadienį pranešė abiejų šalių pareigūnai.
Vyriausiasis Ukrainos prezidento padėjėjas Andrijus Jermakas platformos „Telegram“ įraše pranešė, kad išlaisvinta 116 ukrainiečių.
Jis sakė, kad tarp paleistų karo belaisvių yra karių, kurie išsilaikė Mariupolyje per kelis mėnesius trukusią Maskvos apgultį, pavertusią pietinį uostamiestį griuvėsiais, taip pat partizanai iš Chersono srities ir snaiperiai, paimti į nelaisvę vykstant įnirtingiems mūšiams dėl rytinio Bachmuto miesto.
Tuo tarpu Rusijos gynybos pareigūnai paskelbė, kad iš Ukrainos po mainų grįžo 63 Rusijos kariai, įskaitant kai kuriuos „specialios kategorijos“ kalinius, kuriuos pavyko paleisti tarpininkaujant Jungtiniams Arabų Emyratams.
Šeštadienį paskelbtame Rusijos gynybos ministerijos pareiškime nepateikta išsamios informacijos apie šiuos „specialios kategorijos“ belaisvius.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Ukrainos kovos su korupcija agentūros vadovas penktadienį tvirtino, kad Rusijos invazija iš esmės ir „negrįžtamai“ sumažino kyšininkavimo mastą vienoje iš labiausiai korumpuotų Europos šalių;
-
Karybos ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusijos pajėgos silpsta, todėl diktatoriui Vladimirui Putinui mažėja galimybė tęsti pradėti karą Ukrainoje;
-
UNIAN, cituodama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rezerve esančio majoro Aleksejaus Getmano teiginius, rašo, kad šiuo metu karo fronte egzistuoja taktinė pauzė, tačiau šįkart ji labiau naudingesnė Rusijos kariuomenei;
-
Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas penktadienį pareiškė, kad leido JAV pradėti naudoti konfiskuotus Rusijos pinigus pagalbai Ukrainai, praneša amerikiečių žiniasklaida;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį surengęs viršūnių susitikimą su Europos Sąjunga, pareiškė, kad „įmanoma“ pradėti oficialias stojimo į bloką derybas dar šiais metais;
-
Didžiojo septyneto (G-7) pramoninių šalių grupė ir Australija susitarė dėl Rusijos naftos produktų kainų viršutinių ribų, sakoma penktadienį paskelbtame grupės pareiškime, po panašaus Europos Sąjungos pranešimo;
-
NEXTA skelbė, kad Borisovkoje, Belgorodo srityje, užsidegė naftos bazė. Teigiama, kad gaisrą galėjo sukelti paleisti sviediniai.
