Svarbiausi įvykiai:
16:20 | Per apšaudymą Rusijos Belgorodo pasienio regione žuvo du žmonės
Rusijos Belgorodo pasienio regione, kuris šią savaitę ne kartą nukentėjo nuo išpuolių, šeštadienį per apšaudymą žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius.
„Nuo šio ryto Šebekino rajoną apšaudo Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – teigė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis nurodė, kad Naujosios Tavolžankos kaime buvo nužudyta pagyvenusi moteris, o kita moteris mirė patirtų sužalojimų Bezliudovkos kaime.
Per apšaudymą taip pat buvo sužeisti dar su žmonės.
Apšaudymo metu labiausiai nukentėjo Šebekino rajonas, kurio gyventojai plūstelėjo į perkeltųjų asmenų centrus regiono sostinėje Belgorode.
Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad panaudojo savo oro pajėgas ir artileriją, kad atremtų Ukrainos kariuomenės bandymą įsiveržti į Belgorodą.
13:27 | Karo Ukrainoje pabaiga per 24 valandas: Zelenskis sureagavo į Trumpo pareiškimus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius, kad jis Rusijos pradėtą karą Ukrainoje neva gali užbaigti per 24 valandas.
Duodamas interviu „The Wall Street Journal“ leidiniui, V. Zelenskis sakė, kad jis nesuprato D. Trumpo pareiškimo, jog karas gali būti užbaigtas per vieną dieną, kai Kyjivas ir Maskva susės prie bendro derybų stalo.
Paklaustas, ar V. Zelenskis šiuo metu nesijaudina dėl to, kokią įtaką gali padaryti artėjantys JAV prezidento rinkimai dėl karinės pagalbos tiekimo klausimo, šis teigė nežinantis, kaip galėtų šioje situacijoje pasielgti D. Trumpas, jeigu pastarasis vėl taptų JAV prezidentu.
Visgi Ukrainos prezidentas viliasi, kad iki to laiko pavyks užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Žinoma, kad aš norėčiau, jog karas baigtųsi kaip įmanoma greičiau. [Šis klausimas] nėra susijęs su administracija – ar ji išliks tokia pati, ar pasikeis. Prezidentas [Joe] Bidenas – jis yra prezidentas tebevykstant plataus masto karui ir jis mums padėjo daugiau nei [Donaldas] Trumpas.
Tačiau taip pat reikia suvokti, kad tuo metu plataus masto karas nevyko ir aš nežinau, kaip Trumpas elgtųsi tokioje situacijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo frazę, kad jis galėtų užbaigti karą per vieną dieną.
„Aš nesuprantu, kodėl D. Trumpas pasakė, kad per 24 valandas jis pasodins Putiną ir Zelensky prie derybų stalo ir užbaigs karą. Jis galėjo tai padaryti savo kadencijos laikotarpiu. Tačiau tai neįvyko. Nors ir nevyko plataus masto karas, tačiau mūsų šalies teritorijos buvo okupuotos“, – kalbėjo Kyjivo lyderis.
13:02 | Prancūzų parlamento vicepirmininkė: NATO Vilniuje gali sutarti dėl Kyjivo narystės kelio
Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pirmoji vicepirmininkė Valerie Rabault viliasi, kad Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime šalys sutars dėl Ukrainos kelio į Aljansą.
„Jeigu bus nustatyti, apibrėžti procesų būdai, skirtingi žingsniai, manau, kad mes galime pasiekti konsensusą viršūnių susitikime, nes, žinoma, NATO viduje turime skirtingų idėjų, skirtingos narės turi nevienodas nuomones, bet (...) jeigu apibrėšime žingsnius, manau, kad galime pasiekti konsensusą, ir aš to tikiuosi, ir manau, kad galime tai pasiekti“, – penktadienį Vilniuje prasidėjusio NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimo kuluaruose BNS sakė ji.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę lankydamasis Bratislavoje paragino Vakarus suteikti Ukrainai „apčiuopiamas ir patikimas“ saugumo garantijas. Pasak šalies vadovo, kol Ukraina laukia narystės Aljanse, saugumo garantijų jai galėtų suteikti NATO šalys narės.
Anot V. Rabault, būtina, kad Ukrainai būtų apibrėžtas aiškus integracijos į NATO planas.
„Dabar reikia paaiškinti, kaip ir kokie bus skirtingi žingsniai, todėl manau bei tikiuosi, kad tai bus padaryta per mėnesį“, – pažymėjo parlamento vicepirmininkė.
Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą. Aiškesnių žinių dėl narystės Aljanse perspektyvų ukrainiečiai tikisi išgirsti per liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Bratislavoje E. Macronas taip pat teigė, kad jeigu po kelių mėnesių tektų rinktis tarp teisinio proceso Rusijos prezidentui ir taikos derybų su Vladimiru Putinu, pastarąją alternatyvą jis laikytų prioritetine, nes derėtis dėl taikos be faktinio šalies vadovo neįmanoma.
Savo ruožtu ketvirtadienį interviu BNS Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ragino neturėti iliuzijų dėl galimų derybų su V. Putinu, nes pastarasis sulaužė visus savo pažadus.
Nacionalinės Asamblėjos pirmoji vicepirmininkė teigė nematanti, jog nuomonės išsiskiria.
„Nemanau, kad nuomonės išsiskiria. Mes turime labai aiškią žinią dėl Ukrainos. Mes, žinoma, remiame Ukrainą, ir dėl to nėra jokių diskusijų“, – kalbėjo V. Rabault.
„Mes neturime jokių pokalbių, nėra jokių pokalbių su Rusijos prezidentu, o dėl to, kas susiję su Prancūzijos parlamentu, balsavome dėl dviejų rezoliucijų. Viena buvo prieš Rusijos samdinių grupę „Wagner“, kad ji būtų pripažinta teroristine grupe (...). Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja tai padarė vienbalsiai. Taigi yra aiški žinia, kad mes remiame Ukrainą ir remiame Ukrainą, kol ji pasieks tarptautine teise grindžiamą taiką“, – sakė ji.
Viena iš taikos planą pasiūliusių šalių – Kinija paragino „politiškai sureguliuoti“ konfliktą, bet Vakarų šalys sako, kad pagal jį Rusija tikriausiai galėtų išlaikyti didžiąją dalį Ukrainoje užgrobtos teritorijos ir didžia dalimi jį atmetė.
V. Rabault teigė daranti prielaidą, jog Kinijos klausimas gali būti paliestas ir NATO viršūnių susitikime, tačiau pažymėjo, kad sunku pasakyti ar šalys sutars dėl bendros politikos rytų Azijos valstybės atžvilgiu.
„Tiesą sakant, nežinau. Manau, kad pagrindinė tema NATO viršūnių susitikime bus Ukraina, galbūt Kinija, karinės išlaidos. Manau, kad vyks diskusija tarp lyderių, gali būti apibrėžta pozicija, bet šiame etape negaliu atsakyti į jūsų klausimą“, – teigė ji.
„Prancūzija nėra naivi. Mes žinome, kad Kinija gali turėti tam tikrų tikslų, projektų (...)“, – sakė V. Rabault.
Praėjusiais metais viršūnių susitikime Madride paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje įspėjama, jog Pekino „deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“. Kinija tokią nuostata tuomet vadino visiškai beprasmiška.
12:28 | Dar viena valstybė pasiūlė taikos planą
Indonezijos gynybos ministras per šeštadienį Singapūre vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą gynybos klausimais pasiūlė planą, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Ši iniciatyva greitai sulaukė dalyvių kritikos.
„Raginu Rusiją ir Ukrainą nedelsiant nutraukti karo veiksmus“, – sakė Prabowo Subianto, pažymėdamas, kad daugiau kaip 15 mėnesių trunkantis karas turi didelį poveikį Azijos šalių ekonomikai ir maisto tiekimui.
Savo kalboje kasmetiniame forume „Šangri La dialogas“ P. Subianto pasiūlė abiem pusėms paliaubas dabartinėse pozicijose ir demilitarizuotas zonas, kurias užtikrintų stebėtojai ir Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos.
Jis taip pat pasiūlė galiausiai surengti JT organizuojamą referendumą ginčytinose teritorijose.
„Indonezija yra pasirengusi prisidėti prie galimos JT taikos palaikymo pajėgų operacijos“, – pridūrė Indonezijos ministras.
Savo taikos planą karui užbaigti yra pasiūliusi ir Kinija. Visgi, daugelio vertinimu, tai miglotas pasiūlymų sąrašas, į kurį Europos Sąjungos politikai reagavo skeptiškai.
Nors Pekinas teigia, kad yra neutrali konflikto šalis, jis kritikuojamas dėl atsisakymo pasmerkti Maskvos invaziją.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės po Rusijos invazijos pradžios Ukrainai suteikė ginklų už milijardus dolerių (eurų) ir kitos pagalbos.
12:14 | V. Zelenskis: Putinas elgiasi kaip žvėris, kuris bijo būti sumedžiotas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas elgiasi kaip žvėris, kuris bijo būti sumedžiotas, todėl griebiasi grasinimų.
Interviu „The Wall Stree Journal“ prezidentas kalbėjo, kad V. Putinas nuolatos grasina pasauliui turimais branduoliniais ginklais tam, kad parodytų savo galią.
Tačiau V. Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos diktatorius iš tiesų yra silpna asmenybė.
„Jis [V. Putinas] bijo netekti gyvybės. Jis turėtų baimintis pasaulio galybės. Jis suvokia [valstybių] tvirtumą. Jeigu mes kalbame apie Rusijos Federacijos izoliavimą, šių asmenų ratą, tai turime daryti galingai“, – teigė prezidentas.
12:05 | Parlamentų lyderiai sutaria dėl paramos Ukrainos narystei NATO – Seimo pirmininkė
Aljanso šalių parlamentų lyderiai sutaria tiek dėl didesnio finansavimo gynybai, tiek dėl paramos Ukrainos narystei, pasibaigus Lietuvoje vykusiam Aljanso šalių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimui sako Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aš labai džiaugiuosi, kad skirtingų šalių parlamentų lyderiai kalbėjo iš esmės vienu balsu, visiškai nepriklausomai nuo to, iš rytinio NATO flango ar pietinio, ar iš Šiaurės, iš esmės labai geras sutarimas ir dėl to, kad reikia didinti finansavimą, ir dėl palaikymo Ukrainos narystei, kurią iš esmės visi kalbėjusieji mato NATO nare ir tikisi, kad tai įvyks kuo greičiau“, – šeštadienį žurnalistams Pabradės poligone sakė Seimo pirmininkė.
Po penktadienį Seime vykusio NATO šalių parlamentų vadovų susitikimo delegacijos šeštadienį stebėjo pratybas Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone.
Seimo pirmininkė pasisakyme pažymėjo, kad parlamentinis dėmuo Aljanse šiuo metu yra svarbus kaip niekada, nes parlamentuose priimami sprendimai dėl gynybos finansavimo, dokumentai dėl paramos Ukrainos narystei NATO.
„Kalbėdami apie rytinio flango stiprinimą, kas mums svarbiausia, Lietuvai, Latvijai, Estijai, turime nepamiršt ir to, kad yra pietinis NATO flangas, kuris turi savo rūpesčių, savo interesų, tačiau esminis dalykas – šiandien pagrindas yra padėti Ukrainai. Mūsų visų ateitis, tai, kaip atrodys tarptautinis saugumas, sprendžiasi dabar Ukrainos mūšio lauke, dėl to visi sutarėme“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Penktadienį Seime vyksta NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas aptarti saugumo situacijai regione ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.
11:41 | Atidaryti humanitariniai koridoriai rusams
Legionas „Laisvė Rusijai“ paskelbė atidaranti humanitarinį koridorių rusams, rašo „Ukrainska Pravda“.
Socialiniame tinkle „Telegram“ rusų karių legiono atstovai teigė, kad rusų gyventojai teritorijose, kur šiuo metu vyksta apšaudymai, gali evakuotis į Ukrainos teritoriją, o tai daryti leidžia ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Putino kariuomenė tesią chaotišką Belgorodo regiono apšaudymą. Kažkokiu būdu bando suduoti smūgį mūsų pajėgoms, tad priešas [rusų kariuomenė] apšaudo gyvenvietes, nepaisydami civilių aukų“, – sakoma kariškių pranešime.
Remiantis „Rusu legiono“ kovotojų teigimu, birželio 3 d. Rusijos kariuomenės artilerija sudavė smūgius skirtingoms sritims – Šebekino miestui, taip pat buvo apšaudytas ir Murmo kaimas.
11:05 | JAV: derybos su Kinija yra būtinos siekiant sumažinti konflikto tikimybę
Jungtinių Valstijų ir Kinijos dialogas yra labai svarbus, kad būtų išvengta nesusipratimų, galinčių sukelti konfliktą, šeštadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas po to, kai Pekinas atmetė Vašingtono pasiūlymą dėl oficialaus jo ir kolegos iš Kinijos Li Shangfu susitikimo.
Per penktadienį Singapūre vykusią kasmetinio forumo „Šangri La dialogas“ atidarymo vakarienę abu gynybos vadovai pirmą kartą paspaudė vienas kitam rankas ir trumpai šnektelėjo, tačiau, Pentagono nusivylimui, esminių pokalbių nebuvo.
Šiais metais įtampa tarp Vašingtono ir Pekino išaugo dėl daugelio klausimų, įskaitant Taivaną, kurį Kinija laiko savo teritorija, ir numanomą Kinijos sekimo balioną, šiais metais praskridusį virš Jungtinių Valstijų ir numuštą amerikiečių karo lėktuvo.
JAV gynybos vadovo kelionė po Aziją, kurios metu jis lankėsi Japonijoje, taip pat aplankys Indiją, yra dalis aukščiausio rango JAV pareigūnų siekio stiprinti aljansus ir partnerystes regione, kad atsvertų Kinijos įtaką, tačiau buvo ir nedrąsių ženklų, kad abi šalys stengiasi pataisyti savo santykius.
„Jungtinės Valstijos mano, kad atviri ryšiai su Kinijos Liaudies Respublika yra labai svarbūs – ypač tarp mūsų gynybos ir karinių vadovų“, – aukščiausiojo lygio susitikime sakė L. Austinas.
„Kuo daugiau kalbėsimės, tuo labiau išvengsime nesusipratimų ir klaidingų vertinimų, galinčių sukelti krizę ar konfliktą“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos pasiūlė Li Shangfu su Pentagono vadovu susitikti renginio kuluaruose, tačiau Pekinas atsisakė, o jo atstovė spaudai pareiškė, kad „JAV aiškiai žino, kodėl šiuo metu kyla karinio bendravimo sunkumų“.
Kinijos delegacija greitai sureagavo į L. Austino pastabas, o kinų gynybos ministerijos atstovas spaudai vyresnysis pulkininkas Tangas Hefei (Tangas Hefėjus) pareiškė, kad Pentagono vadovas pateikė keletą klaidingų kaltinimų.
„Mes tam prieštaraujame“, – žurnalistams Singapūre sakė pulkininkas.
Kitas Kinijos delegacijos narys, vyresnysis pulkininkas Zhao Xiaozhuo, teigė, kad Vašingtonas neturi teisės nurodinėti Kinijai, ką daryti.
„Tai, ką mes darome Kinijos kariuomenėje, yra pagrįsta pagrindiniais Kinijos saugumo interesais, kurie yra esminiai“, – nurodė jis.
Li Shangfu, kuris kalbą posėdyje sakys sekmadienį, 2018 metais JAV vyriausybė įvedė sankcijas už rusiškų ginklų pirkimą, tačiau Pentagonas teigia, kad tai netrukdo L. Austinui su juo turėti oficialių reikalų.
Pasak Zhao Xiaozhuo, sankcijų panaikinimas yra viena iš esminių derybų su JAV gynybos vadovu sąlygų.
Pats L. Austinas teigė esąs labai susirūpinęs dėl to, kad (Kinija) „nenori rimčiau įsitraukti į geresnių krizių valdymo mechanizmų tarp mūsų kariuomenių kūrimą“, ir išreiškė viltį, kad tai netrukus pasikeis.
10:29 | Lietuva dar metams ketina pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos
Tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje Lietuva planuoja dar metams pratęsti lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos.
Užsienio reikalų ministerija (URM) siūlo šį terminą nustatyti iki kitų metų birželio 30 dienos.
Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo priimami iki šių metų birželio 30-osios.
Ministerijos teigimu, kadangi Rusija toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, naikina gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvą galimybė gali būti aktuali ir po toliau.
Pernai gruodį šis terminas jau buvo pratęstas.
2022 metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva ėmėsi savo piliečių, lietuvių kilmės asmenų, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jų šeimos narių perkėlimo į Lietuvą.
URM duomenimis, perkeliamojo asmens statusas šiuo metu suteiktas 126 asmenims, 12-os prašymai atmesti, du dar nagrinėjami.
Užsienio reikalų ministerija 66 perkeltiems asmenims yra išmokėjusi 108,6 tūkst. eurų, vidutiniškai 1646 eurus vienam asmeniui kaip kompensaciją už nepervežtą turtą.
09:58 | V. Zelenskis: Ukraina pasiruošusi pradėti kontrpuolimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina yra pasiruošusi pradėti kontrpuolimą ir susigrąžinti savo prarastas šalies teritorijas, kurias okupavo Rusija, rašo „SkyNews“.
Tiesa, prezidentas pastebima, kad šiuo metu nėra aišku, kiek tai užtruks tam, kad teritorija būtų susigrąžinta. Be to, kontrpuolimas, pasak V. Zelenskio, gali būti vykdomas skirtingais būdais, tačiau viliamasi, kad puolimas bus sėkmingas.
„Mes tai padarysime ir mes esame pasiruošę“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pastebima, kad Ukrainos kontrpuolimo pradžia vėlavo dėl lietingų orų Ukrainos teritorijoje, mat tokiu atveju karinei technikai judėti karo zonoje gali būti sudėtinga.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina savo ruožtu padidino atakų skaičių, nusitaikydama į Rusijos amunicijos sandėlius, logistinius kelius.
09:17 | Per parą nukovė beveik 600 rusų karių
Ukrainiečių žiniasklaidos kanalai skelbia, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 560 rusų karių.
Be to, pastebima, kad taip pat buvo sunaikinta 10 priešo tankų (3829 iš viso – red. past.), 10 šarvuotų kovos mašinų (7502), 32 artilerijos vienetai (3533), 7 daugkartinio paleidimo raketų sistemos (582) ir kita karinė įranga.
Skaičiuojama, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso mūšio lauke buvo nukauta beveik 210 tūkst. rusų karių.
08:26 | NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja: reikia stiprinti politinius ryšius su Ukraina
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, ambasadorė Baiba Bražė teigia, kad Vilniaus viršūnių susitikime būtina sustiprinti Aljanso politinius ryšius su Ukraina.
Kalbėdama per NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimą Lietuvos Seime ji teigė, kad sąjungininkės teikia karinę pagalbą Ukrainai, tačiau svarbūs ir politiniai ryšiai.
„Mes taip pat turime užtikrinti, kad Ukraina išliks laisva ir nepriklausoma valstybė, todėl NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasveikinsime prezidentą V. Zelenskį, ir tikiuosi, kad ne tik padidinsime savo praktinę paramą ukrainiečiams, bet ir sustiprinsime politinius Ukrainos ir Aljanso ryšius“, – sakė B. Bražė.
Anot jos, visi sutinka ir pritaria, kad Ukraina turėtų tapti Aljanso nare, ir nuspręsti dėl to turėtų NATO, o ne Rusija.
B. Bražės teigimu, šiuo metu rengiama strateginė daugiametės paramos Ukrainai programa.
„Ją rengiame tam, kad padėtume Ukrainai pereiti nuo senų, sovietinio laikotarpio doktrinų, įrangos ir kad galėtume padėti Ukrainai pasiekti modernių NATO standartų“, – tvirtino NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja.
Jos duomenimis, per pastaruosius metus sąjungininkės Ukrainai suteikė 150 mlrd. dolerių paramos, įskaitant 65 mlrd. eurų karinės paramos, jos moko ukrainiečių karius, teikia ginkluotės, įrangos, teikia ir humanitarinę pagalbą.
„Akivaizdu, kad turime toliau remti Ukrainą. (...) Jeigu Putinas laimės, tai bus ne tik Ukrainos tragedija, dėl to visas pasaulis taps labiau pažeidžiamas“, – sakė B. Bražė.
„Jeigu Putinas laimės, jis manys, kad gali pasiekti savo tikslų naudodamas jėgą, kad gali gąsdinti visą pasaulį ir paminti tarptautines taisykles. Negalime leisti, kad tai nutiktų“, – tvirtino ji.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja akcentavo, kad šalys turėtų daugiau lėšų investuoti į gynybą.
„Lyderiai turėtų susitarti dėl naujų gynybos investicijų, kad 2 proc. nebūtų tikslas, kurio visi siekiame, o tik atspirties taškas“, – sakė ji.
Lietuva ir kitos NATO šalys siekia, kad per liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą bus patvirtintas įsipareigojimas gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Penktadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, prasidėjusiame NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime dalyvauja NATO valstybių narių, taip pat Švedijos ir Ukrainos parlamentų vadovai, šių valstybių parlamentų užsienio ir saugumo reikalų komitetų pirmininkai, NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas, NATO generalinio sekretoriaus padėjėja viešosios diplomatijos klausimais.
Per jį diskutuojama apie globalius iššūkius, saugumo situaciją, išlaidų gynybai didinimą, atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Viena iš svarbiausių temų – ilgalaikis paramos Ukrainai planas.
NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimas surengtas prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą.
08:10 | Rusai nerimsta, o propagandistai žeria kritiką vadovybei
„SkyNews“ rašo, kad rusų pareigūnai, taip pat tinklaraštininkai, reaguodami į neramumus Belgorodo regione, išreiškia nuolatos didėjantį nerimą, susijusį su karu Ukrainoje.
Kaip teigė Karo studijų instituto (ISW) analitikai, yra keletas ženklų, kad šiuo metu Kremlius, pasinaudodamos Belgorodo regiono užpuolimo naratyvu, visuomenei perša idėja, jog Rusijai šis karas yra „egzistencinis“. Be to, tokiu būdu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siekia gauti didesnę paramą šalies viduje dėl užsitęsusio karo.
Analitikai taip pat pastebi, kad Rusijos tinklaraštininkai naudojasi situacija Belgorode tam, kad sukritikuotų Maskvos vadovybės atstovus.
Kiti tuo metu įrodinėjo, kad riboti puolimai yra Ukrainos kontrpuolimo operacijų dalis.
Tuo metu buvęs Donecko Liaudies Respublikos (DLR) kovotojų lyderis Igoris Girkinas (Strelkovas) argumentavo, kad padidėjęs atakų skaičius Rusijos teritorijoje yra susijęs su tuo, kad Maskvos karinės pajėgos išvaistė savo rezervus rudenį. Pasak jo, Ukraina suprato Rusijos kariuomenės silpnybę, todėl ir prasidėjo puolimai Rusijos teritorijoje.
Be to, rusų propagandistas I. Girkinas pastebjėo, kad Kremlius, kaip jis teigia, į vykdomas operacijas sureaguos per vėlai, o Rusijos paramą dabartinei vadovybei iki to laiko turėtų sumažėti.
07:33 | JAV ketina laikytis branduolinių kovinių galvučių apribojimų tol, kol jų laikysis Rusija
Jungtinės Valstijos yra pasirengusios laikytis branduolinių kovinių galvučių apribojimų pagal dabar jau ant plauko pakibusią Šaltojo karo sutartį tol, kol tai darys Rusija, be to, yra pasirengusios derėtis dėl naujų sutarčių su Maskva ir Pekinu, penktadienį sakė amerikiečių aukšto rango pareigūnas.
„Esame pasirengę laikytis pagrindinių apribojimų tol, kol jų laikysis Rusija“, – sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), turėdamas omenyje Naujojoje START sutartyje nustatytus branduolinių kovinių galvučių skaičiaus apribojimus.
Sutartimi kiekvienai šaliai leidžiama dislokuoti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių ir 700 raketų bei bombonešių.
Ragindamas Maskvą sudaryti naują susitarimą, kuris pakeistų 2026 metais baigsiančią galioti Naująją START sutartį, jis teigė, kad „taip pat esame pasirengę bendradarbiauti su Kinija be išankstinių sąlygų“.
Ketvirtadienį Joe Bideno administracija paskelbė, kad imasi atsakomųjų veiksmų, Rusijai sustabdžius dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, ir atšaukia Rusijos branduolinių inspektorių vizas, atmeta naujų stebėtojų paraiškas ir panaikina standartinius leidimus Rusijos lėktuvams įskristi į JAV oro erdvę.
JAV Valstybės departamentas teigė, kad šių ir kitų veiksmų imasi reaguodamas į tai, kad Rusija nuolat pažeidinėja Naująją START sutartį – paskutinį abiejų galybių ginklų kontrolės susitarimą. Jungtinės Valstijos ir Rusija šiuo metu smarkiai nesutaria dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Svarbiausi penktadienio įvykiai;
-
Privačios Rusijos karinės organizacijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas apkaltino Maskvą remiančias pajėgas bandymu susprogdinti jo karius, rašo „Sky news“;
-
NATO valstybių investicija į Ukrainos pergalę kare su Rusija nebus visiškai sėkmingai be dar vieno svarbaus sprendimo – pakvietimo tapti Aljanso nare, penktadienį Vilniuje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas;
-
Paliaubos dabar leistų Rusijos kariuomenei „pailsėti, apsiginkluoti ir vėl pulti“, sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas;
-
Yra reali galimybė, kad Ukraina dar šiemet atgaus Krymą, sako britų gynybos sekretorius Benas Wallace‘as, praneša „Washington Post“;
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį patikino suprantantis, kad Ukraina neprisijungs prie NATO tol, kol vyksta karas su Rusija, rašo „The Guardian“;
-
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį atšaukė įstatymą, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tirianti ir teisianti už Rusijos įtaką Lenkijoje atsakingus asmenis, po to, kai kritikai, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, išreiškė susirūpinimą;
-
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį invaziją į Ukrainą pavadino strategine nesėkme Rusijai ir atkreipė dėmesį į Vakarų vienybę bei Maskvos praradimus;
-
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad ketvirtadienį „Rusijos savanorių korpuso“ ir „Rusijos laisvės legiono“ daliniai Belgorodo srityje atliko dar vieną operaciją.
