Svarbiausi įvykiai:
23:34 | Rusai smogė Mykolajivo sričiai
Pirmadienio vakarą rusai raketomis smogė Mykolajivo sričiai, rašo „Ukrainska Pravda“. Buvo sugriautas vienas pastatas, buvo kilęs gaisras, jis užgesintas. Laimei, atakos metu niekas nenukentėjo.
23:14 | Landsbergis susitikime su Europos komisare: būtina kuo greičiau priimti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketus
Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniuje viešinčia Europos Komisijos (EK) nare Jutta Urpilainen, kuri yra atsakinga už tarptautinę partnerystę.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), pirmadienį vykusio susitikimo metu Lietuvos diplomatijos vadovas su EK komisare aptarė paramos Ukrainai projektus bei Europos Sąjungos (ES) pasaulinės investicijų strategijos „Global Gateway“ įgyvendinimą.
„Pagalbos Ukrainos atstatymui ir kitais projektais siekiame ilgalaikio pokyčio, ir, siekdami geriausio rezultato, žengiame ne vieną papildomą žingsnį. Mūsų įsitraukimas į tipinių mokyklų bei kitus projektus atveria vartus bendradarbiavimui su tarptautiniais partneriais,“ – pranešime cituojamas G. Landsbergis.
Pasak URM, Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat atkreipė J. Urpilainen dėmesį į būtinybę kuo greičiau priimti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketus be jų efektyvumą silpninančių išimčių.
„Tvirta Lietuvos laikysena sankcijų Rusijai ir Baltarusijai niekaip nedaro įtakos maisto saugumui, bet užkerta kelią represinių režimų pajamoms ir sankcijų apėjimo schemoms,“ – sakė G. Landsbergis.
„Global Gateway“ strategijos tikslas yra investuoti šalyse partnerėse atveriant naujas galimybes Europos įmonėms, todėl susitikime buvo aptartos ir mažų bei vidutinių įmonių galimybės įsitraukti į šios strategijos projektus Afrikoje ir Centrinėje Azijoje.
22:50 | Ukraina patvirtino smogusi naftos gamyklai Rostovo srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos Rostovo srityje esanti naftos perdirbimo gamykla buvo sugriauta, rašo UNIAN.
„Ukrainos gynybos pajėgos toliau metodiškai naikina Rusijos Federacijos naftos perdirbimo pramonę. Birželio 5 d. mūsų daliniai ukrainiečių gamybos priemonėmis sėkmingai atakavo Novošachtinsko naftos produktų perdirbimo gamyklą, esančią Rostovo srityje“, – sakoma štabo pranešime.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, dėl Rusija neteko 1,5 mln. tonų naftos ir naftos produktų.
22:07 | Žiniasklaida: Rusijos visuomenė laiminga kare
Grobikiškas karas prieš Ukrainą sutelkė Rusijos visuomenę, kuri, nepaisydama ekonominių ir žmonių nuostolių, mielai tarnauja savo kariaujančios valstybės interesams, rašoma įtakingame JAV socialiniame politiniame žurnale „The Atlantic“ paskelbtoje publikacijoje „Kodel Rusija laiminga kare“.
Leidinys pažymi, jog, net ir atidėjus į šalį propagandą, matyti, kad „Rusija išties atrodo stebėtinai vieninga“. Nepaisant daugiau nei pusės milijono žmonių praradimo fronte ir beveik visiškos izoliacijos nuo Vakarų, Rusijos visuomenė nesuiro ir, priešingai, rodo aiškius socialinio susitelkimo ženklus.
„Vienas iš šio paradokso paaiškinimų yra tai, kad, skirtingai nei Vakarų valstybės, kurios turi ginti savo piliečių interesus, Rusijos visuomenė veikia, turėdama vieną tikslą – tarnauti kariaujančios valstybės interesams“, – rašo leidinys.
Publikacijoje pažymima, kad per visą šalies istoriją – nuo mongolų viešpatavimo laikų iki XX a. imtinai, kai egzistavo totalitarinis sovietų režimas – Rusijoje nebuvo valdžios pasidalijimo mechanizmų ir civilizuotos politinių nuomonių konkurencijos. Žmonėms buvo teigiama, kad asmenybė yra niekas palyginti su visuomenės, tai yra valstybės, interesais.
„Šis pajungimas Rusijos valstybės įkūnijamam kolektyvui ir yra priežastis, kuri leido Putinui taip lengvai mobilizuoti visuomenę karui. (...) Tie patys dalykai, kurie trukdo Rusijai taikos metu, – jos autoritarizmo nelankstumas, jos centralizuota valdymo sistema nuo viršaus iki apačios, jos represijų mechanizmas ir jos komandinė ekonomika – tampa privalumu konfliktų laikotarpiais, nes padeda vyriausybei greitai ir negailestingai mobilizuoti visuomenę ir pramonę karo reikmėms, kompensuodami technologinį atsilikimą ir socialinę atomizaciją, kuri šiaip jau būdinga šaliai“, - rašoma „The Atlantic“ straipsnyje.
Pasak jo autorių, bent jau dalis Rusijos visuomenės iš karo turi tiesioginės naudos. Kariauti prieš Ukrainą išėjusių savanorių atlyginimai mažiausiai aštuonis kartus viršija šalies vidurkį. Vienkartinės išmokos mūšyje sužeistiems kariškiams ar žuvusiųjų artimiesiems pakanka anksčiau neprieinamiems butams, automobiliams ir kitoms brangioms prekėms įsigyti.
Rusijos žiniasklaidoje, tiek oficialioje, tiek neoficialioje, pilna istorijų, panašių į Aleksejaus Voronino istoriją. Vyras nesigaili, kad kariavo Ukrainoje ir ten prarado dalį kojos. „Dabar aš turiu viską“, – sako jis, žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Jo mama sutinka, kad jos sūnui pasisekė – jis „tik užlipo ant minos“, o keli jo tarnybos draugai žuvo.
„Užuot protestavę prieš karą, kuris tiesiogine prasme žudo jų artimuosius, jauni rusai šiandien stoja į eilę, kad galėtų paspoksoti į paimtus NATO tankus, ir plūsta į patriotinių dainininkų koncertus, per kuriuos su beveik religine ekstaze skanduoja „Rusija“. Daugiau nei pusė rusų reiškia įsitikinimą, kad jų šalis juda teisinga kryptimi“, – rašo žurnalas.
Pasak publikacijos autorių, karo padėties ir paklusnios rusų tautos simbiozė yra bloga žinia laisvajam pasauliui. Tai reiškia, kad Rusija gali neribotą laiką atsiduoti ekspansinei manijai, ypač turint omenyje nuolatinę Vakarų baimę dėl eskalacijos.
21:44 | Barenco jūroje užsidegė didelis rusų laivas
Barenco jūroje užsidegė didelis rusų laivas „Admiral Levčenko“, rašo „Ukrinform“. Laivo įgulą sudaro keli šimtai žmonių.
Anot Pietų Ukrainos pajėgų atstovo Dmytro Pletenčiuko, bandoma išgelbėti laivą.
Pareigūnas pažymi, kad laivas nuo 2014 m. nebuvo tinkamai profesionaliai prižiūrimas.
21:17 | Čekijos premjeras įtaria, kad su mėginimu padegti autobusus Prahoje susijusi Rusija
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad Rusija gali būti susijusi su mėginimu praėjusią savaitę Prahoje padegti miesto autobusus.
Tai pranešė „Reuters“, kuria remiasi portalas „eurointegration“.
Policija informavo, kad šeštadienį sulaikė 26 metų vyrą ir pateikė jam kaltinimus terorizmu.
„Yra įtarimų, kad išpuolis tikriausiai buvo organizuojamas ir finansuojamas iš Rusijos“, – sakė per spaudos konferenciją P. Fiala.
Anot jo, tai dalis hibridinio karo, kurį prieš Čekiją kariauja Rusija, „nuo kurios mes turime gintis ir kurią turime sustabdyti“.
„Rusija ne kartą mėgino sukelti suirutę ir pakirsti piliečių pasitikėjimą mūsų valstybe“, – pabrėžė Čekijos premjeras.
Pasak pareigūnų, sulaikytasis yra ispaniškai kalbantis vyras iš Pietų Amerikos, kuris iki mėginimo trečiadienio vakarą surengti išpuolį praleido Čekijoje penkias dienas.
Policija pažymėjo, kad Prahos autobusų stoties darbuotojų budrumas sutrukdė įtariamajam įgyvendinti savo kėslus.
Gavus pranešimą apie galimą teroro aktą, šeštadienį Čekijoje buvo sugriežtintos saugumo priemonės viešose vietose, prekybos centruose, visuomeniniame transporte ir geležinkelio stotyse.
20:58 | Aiškėja sužeistų Charkive skaičius
Per rusų ataką prieš Charkivą buvo sužeisti aštuoni žmonės, rašo „Ukrifnrom“. Tarp sužeistų yra trys moterys ir penki vyrai. Iš griuvėsių ištrauktas vyras, jis buvo nuvežtas į ligoninę.
Atakos metu apgadinta bent 70 garažų ir 22 automobiliai.
20:42 | Ukrainos parlamentaras: per pastarąjį mėnesį mobilizuota tiek pat žmonių, kiek per šešis mėnesius
Ukrainoje gegužės mėnesį mobilizuota tiek pat karo prievolininkų, kiek per pastarąjį pusmetį.
Tai interviu „Radio NV“ pareiškė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius, liaudies deputatas Romanas Kostenka, praneša portalas „rbc.ua“.
„Išaugo mobilizacijos tempai. Per pastarąjį mėnesį mes surinkome, ko gera, tiek, kiek per pastarąjį pusmetį. Gegužės mėnesį mobilizacijos mastas buvo didžiausias“, - pažymėjo liaudies deputatas.
Bet išsamesnių detalių ir skaičių R. Kostenka neatskleidė.
Portalas primena, kad gegužę Ukrainoje įsigaliojo naujas mobilizacijos įstatymas. Dokumentas įpareigoja karo prievolininkus atnaujinti savo duomenis teritoriniuose komplektavimo centruose per 60 dienų.
Įstatyme taip pat numatyta naujų apribojimų tiems, kurie vengia mobilizacijos. Pavyzdžiui, tokie vyrai neteks vairuotojo pažymėjimo.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, įsigaliojus šiam įstatymui, mobilizacija šalyje išaugo.
19:32 | Rusijos lėktuvas pažeidė Suomijos oro erdvę
Rusijos karinis lėktuvas pažeidė Suomijos oro erdvę, rašo „Reuters“. Anot Suomijos gynybos ministerijos pranešimo, rusų lėktuvas įskrido 2,5 km į Suomijos teritoriją.
Pažeidimas truko apie dvi minutes.
„Įtariamą teritorinį pažeidimą vertiname rimtai ir nedelsiant pradėtas tyrimas“, – cituojamas Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Tai jau ne pirmas kartas, kai rusų lėktuvai pažeidžia Suomijos oro erdvę. 2022 m. rugpjūtį du naikintuvai įskrido į Suomijos oro erdvę Suomijos įlankoje.
19:07 | Oro pavojus Ukrainoje
Dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus, rašo „Ukrinform“. Sirenos kaukia Kyjivo srityje, Dnipropetrovske, Zaporižioje, Vinycioje.
18:55 | Apšaudytas Charkivas
Pirmadienį Rusijos kariuomenė vėl smogė Charkivui, rašo UNIAN. Anot srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo, rusai miestą apšaudė 17:35.
Miesto meras Igoris Terechovas nurodė, kad buvo užfiksuoti įvairūs smūgiai gyvenamiesiems namams, garažams, kitiems pastatams, automobiliams. Vienoje vietoje kilo gaisras.
Dar vienoje vietoje iš griuvėsių vaduojami žmonės.
18:49 | Maskva rado sankcijų spragą: „Bloomberg“ atskleidė slaptą schemą
Rusijos tanklaivis „Primorye“, kuriam yra taikomos JAV sankcijos, slapta perkrovė naftą į kitą laivą, skelbia „Bloomberg“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, tai gali reikšti, kad Maskva ėmėsi naujos taktikos, siekdama sumažinti JAV sankcijų veiksmingumą.
18:23 | Vengrija sulaikė 32 per sieną pabėgusius ukrainiečius
Vengrija sulaikė 32 Ukrainos piliečius, sunkvežimiu pabėgusius per sieną, pirmadienį pranešė Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.
Pirmadienį Ukrainos pasieniečių atstovas Andrijus Demčenka naujienų svetainei „Ukrainska Pravda“ sakė, kad kaimyninė šalis pranešė aptikusi transporto priemonę ir sulaikiusi 32 Ukrainos piliečius.
A. Demčenka pripažino, kad būta spėlionių, jog sunkvežimis priklausė Ukrainos kariuomenei, nes jis buvo nudažytas žalia spalva ir turėjo juodą numerio lentelę, kokias paprastai turi kariuomenės transporto priemonės. Vis dėlto jis sakė, kad tai nebuvo kariuomenės sunkvežimis.
Rusijai 2022 m. vasarį pradėjus invaziją, Ukrainoje buvo įvesta karo padėtis, šaukiamojo amžiaus vyrams tik su keliomis išimtimis uždrausta išvykti iš šalies. Vyrai dažnai bando nelegaliai pabėgti per sieną į kaimynines Europos Sąjungos valstybes ir Moldovą. Anksčiau pasienio upėje Tisoje Karpatų kalnuose buvo aptikti bėglių kūnai.
17:53 | Rusijos pasienio mieste sprogus minai ir per Ukrainos apšaudymą sužeisti septyni žmonės
Netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste pirmadienį sprogus minai buvo sužeisti keturi žmonės, o per ukrainiečių apšaudymą buvo sužeisti dar trys, pranešė regiono gubernatorius.
Žmonės nukentėjo Belgorodo srities Šebekino mieste, dažnai atakuojamame iš Ukrainos pusės.
Šebekinas yra vos už kelių kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės Charkivo srities, kur praėjusį mėnesį per savo puolimą rusai, jų teigimu, siekė sukurti saugumo zoną, kad būtų užkirstas kelias Ukrainos smūgiams.
„Keturi žmonės – trys savigynos kovotojai ir televizijos stoties „Rossija-24“ darbuotojas – buvo sužeisti minos Šebekino mieste“, – platformoje „Telegram“ pranešė Belgorodo regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Valstybinio televizijos kanalo operatoriaus būklė sunki, jam buvo atlikta operacija po pilvo ir peties žaizdų nuo skeveldrų, sakė V. Gladkovas.
Pasak jo, vienas iš kovotojų taip pat buvo paguldytas į ligoninę.
Per ankstesnę Ukrainos oro ataką tame pačiame mieste buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, teigė V. Gladkovas.
Vyras ir dvi moterys buvo paguldyti į ligoninę su daugybiniais skeveldrų padarytais sužeidimais, sakė jis ir pridūrė, kad smūgis iš dalies nutraukė elektros tiekimą mieste.
Šebekinas dažnai apšaudomas, o anksčiau šį mėnesį bombarduojant 40 tūkst. gyventojų turintį miestą buvo sužeisti šeši civiliai.
17:33 | Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje dalyvaus apie 90 šalių ir organizacijų
Dalyvavimą savaitgalį Šveicarijoje vyksiančiame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino beveik 90 šalių ir organizacijų, pusė jų – iš Europos, pirmadienį pranešė Šveicarijos prezidentė.
Rusija dalyvauti konferencijoje atsisakė.
Viola Amherd žurnalistams Šveicarijos sostinėje Berne sakė, kad šeštadienį ir sekmadienį vyksiančiame susitikime bus siekiama nubrėžti kelią galimos taikos link, praėjus beveik pustrečių metų po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
„Tai nėra propaganda, – sakė V. Amherd. – Kalbama apie Šveicarijos teikiamos humanitarinės pagalbos pagrindą [...] ir dialogo užmezgimą.“
Ji nurodė, kad tarp dalyvių bus daug valstybių ar vyriausybių vadovų.
Konferencijoje Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“ su vaizdu į Liucernos ežerą, turėtų dalyvauti tokie svečiai kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Buvo išsiųsta apie 160 kvietimų. V. Amherd teigimu, Šveicarijos vyriausybė nejunta nusivylimo dėl to, kad apie dalyvavimą pirmajame taikos proceso etape iki šiol pranešė mažiau nei 100 pakviestųjų.
Šveicarijos valdžios institucijos teigė, kad galutinio dalyvių sąrašo tikimasi sulaukti iki penktadienio. Svarbios besivystančios šalys, tokios kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika ir Brazilija, nenurodė, ar dalyvaus. Indija sakė, kad dalyvaus, tačiau neaišku, kokiu lygiu.
Pasak šveicarų pareigūnų, Brazilija ir Kinija pareiškė nedalyvausiančios, jei prie derybų stalo nesės ir Rusija. Pekinas nuo pat karo pradžios yra vienas iš pagrindinių Kremliaus rėmėjų.
Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas) taip pat kreipėsi į žurnalistus, sakydamas, kad jo šalis ne kartą pripažino, jog taikos procesas neįmanomas be Rusijos. „Klausimas yra ne tai, ar Rusija prisijungs, o tai, kada [prisijungs]“, – teigė jis.
Anot ministro, Šveicarija aktyviai palaiko ryšius su valdžios institucijomis Maskvoje dėl šios konferencijos.
Ukraina padeda koordinuoti susitikimą, kuriame turėtų dalyvauti ir prezidentas Volodymyras Zelenskis. I. Cassisas sakė, kad Šveicarijos pareigūnai turėjo įvertinti aplinkybę, kad Rusijos dalyvavimo atveju Ukraina galėjo nuspręsti pasitraukti.
Kaip nurodo Bernas, konferencijos tikslas – nustatyti kryptį ilgalaikės taikos Ukrainoje link, pasiekti bendrą supratimą, kaip to pasiekti, ir parengti veiksmų planą, kaip į derybas įtraukti abi puses. Į susitikimo darbotvarkę taip pat įrašyti branduolinio saugumo, humanitarinės pagalbos ir aprūpinimo maistu klausimai.
Pareigūnai teigė, kad bus dislokuota iki 4 tūkst. kariškių, turėsiančių užtikrinti saugumą, padėti oro transportui, vykdyti stebėjimą ir įrengti apsaugines tvoras. Nepateikdami detalių pareigūnai pridūrė, kad rengiantis susitikimui padaugėjo kibernetinių atakų.
17:07 | Žiniasklaida: Angela Merkel žinojo, kad Putinas gali imtis šantažo, bet tylėjo
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“.
16:57 | Ukrainos oro pajėgos dalį F-16 gali laikyti užsienyje, kad apsaugotų juos nuo rusų smūgių
Ukraina dalį naikintuvų F-16, kuriuos turi gauti iš sąjungininkių Vakaruose, gali nuspręsti laikyti užsienio bazėse, kad apsaugotų juos nuo Rusijos smūgių, pirmadienį sakė Ukrainos kariuomenės aukšto rango pareigūnas.
Belgija, Danija, Nyderlandai ir Norvegija įsipareigojo suteikti Ukrainai daugiau kaip 60 JAV pagamintų naikintuvų F-16, kad padėtų ukrainiečiams atremti Rusijos atakas. Šiuo metu Ukrainos pilotai mokomi valdyti šiuos karo lėktuvus, kurie bus pristatyti vėliau šiemet.
Ukrainos karinių oro pajėgų aviacijos vadas Serhijus Holubcovas teigė, jog „kažkiek orlaivių bus laikomi saugiose oro bazėse už Ukrainos ribų, kad į juos nebūtų taikomasi“.
JAV vyriausybės finansuojamam „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) jis teigė, kad užsienyje laikomais F-16 galėtų būti pakeisti sugadinti naikintuvai, kol šie bus remontuojami, taip pat ukrainiečių pilotams užsienyje apmokyti.
„Tokiu būdu visada galėsime turėti tam tikrą galimų naudoti orlaivių skaičių, atitinkantį mūsų turimų pilotų skaičių, – sakė S. Holubcovas. – Jei bus daugiau pilotų, Ukrainoje bus daugiau orlaivių.“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo, kad Maskva gali apsvarstyti ga
15:59 | Rusai Bachmutą užėmė metę milžiniškas buvusių kalinių pajėgas: kas trečias iš jų buvo nukauti
Žurnalistai iš savo šaltinių gavo ir išanalizavo privačios karinės bendrovės vidaus dokumentus apie išmokas žuvusių samdinių šeimoms. Štai keletas „Meduza“ atrinktų išvadų:
Vėliau mįslingomis aplinkybėmis žuvusio Jevgenijaus Prigožino įkurta „Wagner“ karui Ukrainoje užverbavo mažiausiai 48 366 kalinius iš Rusijos kolonijų.
Kalinių verbavimas karui vadinosi „Projektas 42174“ arba „Projektas K“. Kaliniams buvo siūloma šešis mėnesius kariauti fronte mainais į atleidimą nuo bausmės ir teistumo panaikinimą, taip pat pasiūlytas atlyginimas ir draudimo išmokos artimiesiems mirties ar sužeidimo atveju.
Mūšis dėl Bachmuto truko 327 dienas. Per tą laiką „Wagner“ neteko (skaičiuojant tik žuvusiuosius) mažiausiai 19,5 tūkst. karių . Iš jų net 17,2 tūkst. buvo belaisviai, o likusieji 2,3 tūkst. - savanoriai samdiniai. 90 proc. žuvusiųjų Bachmuto šturmo metu buvo į puolimą be atvangos siųsti rusų kaliniai.
Nukautų kalinių skaičius pradeda smarkiai augti nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.: jei iki tol per savaitę žūdavo 25-35 nuteistieji, tai nuo rugsėjo 12 d. – jau 50. Rusijos propagandistai teigė, kad būtent rugsėjo 12 d. kariuomenė priartėjo prie Bachmuto ir net užėmė miesto pramoninę zoną. Nuo lapkričio vidurio „Wagner“ savaitiniai nuostoliai nenukrito žemiau 400 žmonių.
Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad „Wagner“ išleido beveik 108 mlrd. rublių (virš 1 mlrd. eurų) išmokoms žuvusiųjų prie Bachmuto artimiesiems. Kiekviena šeima gavo po penkis milijonus rublių kompensaciją (apie 52 tūkst. eurų) ir 300 tūkst. rublių (apie 3,1 tūkst. eurų) laidotuvėms.
14:43 | Zelenskis suskubo neigti Rusijos melą: mes sunaikinome rusų vėliavą ten
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos visiškai kontroliuoja padėtį Sumų srityje. Jis paneigė Čečėnijos diktatoriaus Ramzano Kadyrovo teiginius, kad jo daliniai užėmė Ryživkos kaimą
„Kalbant apie Ryživkos kaimą, ten okupantas bandė įgyvendinti propagandinę operaciją. Nuo šio ryto Rusijos vėliava kaime sunaikinta, o okupanto nėra“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Ši savaitė itin svarbi Ukrainos tarptautinėms pozicijoms. Diplomatija, siekiant reikiamų rezultatų, visada turi remtis veiksminga jėga. Todėl dabar privalome priešintis bet kokiems Rusijos smūgiams ir provokacijoms fronte ir pasienio zonose. Ir privalome okupantui padaryti būtent tokių nuostolių, kurie priartintų mūsų Ukrainos pergalę visais lygmenimis“, – sakė V. Zelenskis.
14:04 | Į tualetą lydi tik su ginklais, jokių išmokų sužeistiesiems – Rusijos karių artimieji prabilo apie tragišką padėtį kariuomenėje
Padėtis Rusijos kariuomenėje atrodo prasta. Beveik kasdien pasirodo naujos informacijos, kas vyksta jos gretose, rašo Ukrainos portalas „Obozrevatel“. Praėjusią savaitę mobilizuotųjų iš Baškirijos nebeišlaikė ir įrašė kreipimąsi į Vladimirą Putiną ir karinę prokuratūrą. Kreipimasis netrukus paplito socialiniuose tinkluose.
13:30 | Ruošia dirvą „F-16“ pasirodymui: Ukrainos pajėgos sunaikino dar tris rusų oro gynybos sistemas
Ukrainos generalinio štabo teigimu, šiąnakt šalies pajėgos sėkmingai smogė Kryme dislokuotoms rusų oro gynybos sistemoms: S-400 divizijai Džankojuje ir S-300 sistemoms netoli Černomorsko ir Eupatorijos.
12:58 | JK žvalgyba: Rusija, patyrusi didžiulius nuostolius Ukrainoje, verbuoja samdinius Afrikoje
Dėl didelių gyvosios jėgos nuostolių Ukrainos karo lauke Rusija ėmė verbuoti samdinius Afrikos šalyse, viliodama juos pažadais apie tūkstančius dolerių ir Rusijos pasą, teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos pranešimais.
„2024 metų gegužės 28 dieną Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR) pranešė, kad Rusija suintensyvino bandymus verbuoti afrikiečius kovoti Ukrainoje. Ypač daug dėmesio verbavimo pastangoms skiriama Centrinės Afrikos šalyse – Ruandoje, Burundyje, Konge ir Ugandoje. Pranešama, kad Rusija siūlo 2 000 JAV dolerių registracijos premiją, 2 200 JAV dolerių mėnesinį atlyginimą ir žada suteikti Rusijos pilietybę“, – sakoma pranešime.
12:23 | Ukraina bepiločiais smogė dviem rusų laivams Azovo jūroje
Rusų „Telegram“ kanalas „Baza“ praneša, kad šeštadienio vakarą Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo vilkiką „Inžener Smirnov“ ir baržą „Section-179“ Taganrogo įlankoje Azovo jūroje.
Apie 21 val. vilkiko kapitonas pranešė, kad dėl užpuolimo barža buvo nežymiai apgadinta, o vilkikui sudaužytas stiklas. Be to, du įgulos nariai patyrė lengvus šrapnelio sužeidimus.
„Baza“ teigimu, vilkiko krovos savybės, matyt, nebuvo prarastos ir kapitonas nusprendė grįžti į Azovo uostą Rostovo srityje.
Oficialių pranešimų iš Ukrainos gynybos pajėgų ir Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos apie rusų vilkikui ir baržai padarytą žalą negauta.
12:01 | Artėjant susitikimui Šveicarijoje, Rusija bando diskredituoti Ukrainos taikos formulę
Artėjant Pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje Rusija intensyvina pastangas sukompromituoti Ukrainos taikos formulę. Taip teigia Ukrainos kovos su dezinformacija centras (KDC).
Tarp Rusijos propagandininkų platinamų manipuliacinių pranešimų, susijusių su taikos viršūnių susitikimu, dominuoja šie: „Taikos formulė yra beprasmė, nes viršūnių susitikime nedalyvauja pagrindiniai lyderiai“, „Šis diplomatinis projektas neturi prasmės be Rusijos prie derybų stalo“, „Taikos formulė yra atitrūkusi nuo realybės“, „Rusija pasirengusi sėsti prie derybų stalo“, „Ukraina ir Vakarai nesuinteresuoti taika“ ir „Šveicarija susikompromitavo kaip neutrali valstybė“.
Pastangos skleisti šiuos naratyvus yra Rusijos vykdomos kampanijos, kuria siekiama sumenkinti pirmąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, dalis, praneša KDC.
11:47 | Ukraina neigia pranešimus apie Rusijos užimtą pasienio kaimą
Ukrainos institucijos neigia Čečėnijos diktatoriaus Ramzano Kadyrovo teiginius, kad jo daliniai Sumų sityje šalies šiaurės rytuose užėmė Ryživkos kaimą. Ten rusų pajėgų nėra, Ukrainos transliuotojui „Suspilne“ sakė Sumų valdžios atstovas Jurijus Sarko, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Ukrainos vyriausybės Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kolvalenka tinkle „Telegram“ teigė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos mėgino išbandyti Ukrainos gynybą Ryživkos kaime, tačiau ukrainiečių kariai esą padėtį kontroliuoja. Vis dėlto Rusijos veiksmų pasienio regione pavojus išlieka.
11:04 | V. Putinas Šiaurės Korėjoje ir Vietname lankysis jau šį mėnesį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot žiniasklaidos, Šiaurės Korėjoje lankysis jau birželį. Vizitui šiuo metu aktyviai ruošiamasi, pranešė laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos ambasadoriumi Šiaurės Korėjoje Aleksandru Macegora, informuoja agentūra „Reuters“.
Vykstant karui Ukrainoje, Rusija sustiprino savo bendradarbiavimą su užsienio izoliuota Šiaurės Korėja.
Vakarai spėja, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai artilerijos amuniciją ir raketas, kurias ši naudoja Ukrainoje. Rusija to nei patvirtino, nei paneigė. Pchenjanas atitinkamus pranešimus neigia.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas su V. Putinu susitiko rugsėjį lankydamasis Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Netukus po to V. Putinas priėmė Kim Jong Uno kvietimą atvykti su atsakomuoju vizitu.
Konkrečiai planuojant šią kelionę, V. Putinas apsilankys ir Vietname, rašo toliau laikraštis. Vizitas gali įvykti birželį.
10:27 | Samaroje – milžiniškas gaisras, neoficialiai skelbiama apie bepiločių ataką
Samaroje (Rusija) liudininkai praneša apie milžinišką gaisrą pramoniniame rajone. Tiksli gaisro priežastis kol kas nėra žinoma, iš pradžių skelbta apie bepiločio ataką, tačiau vėliau ši informacija nesulaukė oficialaus patvirtinimo.
09:42 | Rusijos kalbos apie taikos derybas Ukrainoje – Putinas išsitraukė pavojingą ginklą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gegužės pabaigoje davė ženklą, jog yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina. CNN skelbia, jog dėl to kilo daug triukšmo ir nepasitenkinimo, nes tą patį mėnesį Maskva pradėjo trečiąjį Charkivo puolimą. Panašu, kad kalbos apie derybas gali būti sena karo taktika, kuria V. Putinas siekia sau naudos.
09:07 | Juodojoje ir Azovo jūrose budi keturi rusų raketnešiai laivai
Pirmadienį ryte Juodojoje jūroje budėjo vienas sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ ginkluotas rusų laivas, vienu metu galintis paleisti iki keturių raketų salvę.
Apie tai savo feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinis jūrų laivynas.
Azovo jūroje yra dislokuoti aštuoni priešų karo laivai, tris iš jų yra ginkluoti raketomis „Kalibr“ ir gali paleisti iki 24 raketų salvę.
Viduržemio jūroje budi du raketomis „Kalibr“ ginkluoti rusų karo laivai, galintys paleisti iki 12 raketų salvę.
Pranešama, kad Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos netoli laikinai okupuoto Krymo krantų sunaikino rusų buksyrą „Saturn“.
08:55 | Serija sprogimų daugiau nei keturiuose Krymo miestuose – rusai suskubo uždaryti Kerčės tiltą
„Telegram“ kanalas „Krymskij Veter“ pranešė apie pirmadienio naktį vietos gyventojų girdėtus sprogimus Eupatorijoje, Krasnoperekopske, Dašankoje, Bachčisarajuje ir kituose laikinai okupuoto Krymo miestuose.
Reaguodama į sprogimus, vietos valdžia po vidurnakčio užblokavo eismą Krymo tiltu.
1.10 val. ant tilto ir apžvalgos aikštelėje esantys žmonės tradiciškai buvo raginami išlikti ramūs ir laikytis eismo saugumo pareigūnų nurodymų.
1.56 val. rusai paskelbė atnaujinantys eismą Krymo tiltu.
08:28 | Rusijos nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 10 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 519 750 rusų okupantų, iš jų 1 190 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 879 priešo tankus (+10 per pastarąją parą), 15 144 šarvuotąsias kovos mašinas (+13), 13 644 artilerijos sistemas (+51), 1 098 raketų paleidimo sistemas (+1), 837 oro gynybos sistemas (+1), 358 karo lėktuvus (+1), 326 sraigtasparnius, 11 010 nepilotuojamus orlaivių (+28), 2 278 sparnuotąsias raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 18 618 transporto priemonių (+56), 2 267 specialiosios įrangos vienetus (+14).
07:43 | Čečėnijos lyderis R. Kadyrovas teigia, kad Rusija užėmė kaimą Sumų srityje
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje užėmė pasienio kaimą Ryživką. Rusijos gynybos ministerija iš karto nepateikė jokių komentarų, o vietos Ukrainos pareigūnas paneigė šį R. Kadyrovo teiginį.
Sumų sritis yra prie šiaurinės Ukrainos sienos, kur nuo karo pradžios 2022 metais nebuvo didelio Rusijos antžeminio puolimo.
R. Kadyrovas sakė, kad jo bataliono „Achmat“ kovotojai „kartu su kitų Rusijos dalinių kariais vykdė taktines operacijas ir išlaisvino iš priešo dar vieną gyvenvietę“.
„Tai Ryživkos kaimas, esantis pasienyje su Kursko sritimi“, – socialinio tinklo „Telegram“ paskyros žinutėje paskelbė čečėnų vadovas.
„Dėl didelio masto suplanuotų puolamųjų veiksmų Ukrainos pusė patyrė didelių nuostolių ir buvo priversta atsitraukti“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūra AFP negalėjo iš karto patikrinti R. Kadyrovo teiginių apie galimus laimėjimus mūšio lauke.
07:00 | Vokietija skuba ruoštis karui – ieško, kur įrengti slėptuves, parengė saugumo rekomendacijas
Vokietijoje svarstoma galimybė įrengti rūsius, kuriuose civiliai galėtų slėptis jei įvyktų ataka prieš šalį. Portalas „Der Spiegel“ taip pat pridūrė, kad šalies vyriausybės pareigūnai parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti gyventojus galimo karo atveju.
